Scanpix nuotr.

Neseniai paaiškėjus, kad Skuode tuberkulioze sirgusi mokytoja galimai užkrėtė 77 mokinius, sunerimusi visuomenė puolė klausti: kaip tai galėjo atsitikti?

Vyrai serga dažniau

Susidomėjimas tuberkulioze panašus į banguojantį vandenyną, kurį kartkartėmis sudrebina žiniasklaidoje pasirodę pranešimai, kad vienoje ar kitoje Lietuvos vietoje nustatyti nauji židiniai. Tačiau po audros paprastai vėl ateina ramusis periodas, kartkartėmis paįvairinamas žiniomis apie dar kelis Lietuvoje nustatytus atvejus. Apsiraminome mes, tik ne tuberkuliozė.
Pasaulyje šios ligos mastai išlieka epideminio lygio, kasmet ji nusineša beveik pusantro milijono gyvybių. Lietuvoje sergamumas nuolat po truputį mažėja, tačiau pasiskirstymo tarp lyčių tendencija išlieka ta pati – vyrų nenaudai.
Skandalas Skuode suteikė politikams progą eilinį kartą pasireikšti ir ieškoti kaltųjų. Pasigirdo balsų, linkusių maksimaliai sugriežtinti priverstinį gydymą ir taip spręsti visas su šia skaudžia rykšte susijusias problemas.

Gėdingai pirmaujame

„Kiekvienas politikas mėgsta pakalbėti, kad viskas yra blogai, bet nė vienas nedaro konkretaus žingsnio, kad būtų galima pasiekti rezultatų, – atvirai pripažino sostinės Santariškių klinikų infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės gydytojas pulmonologas dr. Kęstutis Miškinis. – Lietuva yra pirmaujanti ES pagal atsparių keliems vaistams plaučių tuberkuliozės atvejų skaičių. Kalbame, kad statistika gerėja. Ironiška, tačiau tai – teisybė, nes tie, kurie serga sunkia tuberkuliozės forma, po truputį išmiršta ir užkrečia mažiau žmonių“.

Gydytojas neslepė pasigendąs politinio noro, valios ir įstatymų įveikti šiai problemai. „Praktiškai visi įrankiai tai padaryti yra, tačiau iki šiol neturime oficialios tuberkuliozės programos kaip kitos civilizuotos šalys“, – aiškino jis.

Nesutinka, tai privers?

Seime pavasario sesijoje bus pradėtas svarstyti prieš kelerius metus užregistruotas įstatymo projektas dėl priverstinio sergančių tuberkulioze, bet gydytis vengiančių asmenų hospitalizavimo.
Palaikančių šį įstatymą iš tiesų daug. Vienas jų – Vilniaus universiteto Jungtinio gyvybės mokslų centro atstovas Povilas Kavaliauskas. „Kas svarbiau – individo teisė ar žmonių saugumas? – klausė jis. – Įsivaizduokite, jei Kaune, Laisvės alėjoje, žmogus badytų praeivius peiliu. Jūs pirmiausia kviestumėte policiją, kuri nusikaltėlį suimtų. O einantis gatve sergantis ir skleidžiantis pavojingas bacilas žmogus, kaip ir nusikaltėlis su peiliu, juk taip pat kelia grėsmę kitiems.“
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoje numatoma, kad socialinės rizikos asmeniui nustačius atvirą tuberkuliozės formą, gydytojas per 12 valandų jį informuotų apie priverstinį hospitalizavimą ir gydymą, jis būtų pristatomas į specialios paskirties tuberkuliozės ligoninę arba skyrių.
Ligoninės administracija teismo prašytų leidimo apriboti šio asmens laisvę, jį priverstinai hospitalizuoti ir gydyti.

Kartais žiūri formaliai

Seimo kontrolierius ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys mano, kad nauji įstatymai šiuo atveju nėra būtini, nes pakanka ir dabar veikiančių. Pasak jo, skaudūs Skuodo atvejai parodė, kad egzistuojanti sistema turi spragų, tad būtina griežčiau reglamentuoti teisės aktus, numatyti aiškią kontrolės ir vykdymo sistemą.
„Už profilaktiką atsakingos institucijos – visuomenės sveikatos centrai – savivaldybėse skirtingai įgyvendina tuos pačius teisės aktus. Matyt, tai priklauso nuo atsakingų žmonių požiūrio, tačiau akivaizdu, kad kai kur sveikatos tikrinimo sistema tapo tam tikru formalumu, todėl būtina sutvarkyti kontrolės sistemą, kad ateityje to nebūtų“, – pastebėjo pašnekovas.
R.Šukys pripažino, kad visgi nėra jokios procedūros, kaip privalomai patikrinti sergantį asmenį, net ir tuo atveju, jei jis dirba su vaikais, tačiau tikrintis nepageidauja. Skuodo atvejis rodo, kad pirminės sveikatos lygio gydytojas apie įtarimus informavo pacientę, tačiau priversti pasitikrinti išsamiau negali.
„Jei būtų įrodyta, kad žmogus veikė tyčia ar būtų įrodytas nusikalstamas nerūpestingumas, numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tačiau ar iš tiesų žmogus, tai žinodamas, taip elgtųsi? Manau, prievarta nieko neišspręsime, nes žmonių požiūris į sveikatą priklauso nuo sąmoningumo, švietimo, profilaktikos, tam tikrų programų įgyvendinimo“, – dėstė kontrolierius.
Pasak jo, prievartos aparatas Lietuvoje jau yra. Tai uždaro tipo tuberkuliozės ligoninė Alytuje, kur priverstinai gydomi atsisakę tai daryti asmenys.
Tikimasi, kad kitiems padėtų visuomeninės programos, kai asocialių ar socialiai pažeidžiamų grupių atstovai būtų skatinami gydytis įvairiomis priemonėmis.

Visų juk nepatikrinsi

Gydytojas pulmonologas dr. K.Miškinis taip pat skeptiškai žvelgia į kai kuriuos garsiai išsakytus pasiūlymus, kurie esą padėtų susitvarkyti su šia epidemija. Pavyzdžiui, į Seimo narės Rimantės Šalaševičiūtės siūlymą įvesti kartą per metus privalomą visų žmonių patikrinimą.
Gydytojo teigimu, net sovietmečiu to nepavyko padaryti, o dabar tuo labiau neįmanoma. 5–10 proc. Lietuvos gyventojų nėra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, o kiek dar jų neturi jokio kontakto su gydytojais, nepriklauso kokiam nors pirminio sveikatos priežiūros centrui arba jame niekad nesilanko?
Tokie masiniai patikrinimai peršviečiant plaučius rentgenu jau prieš keliasdešimt metų išsivysčiusiose pasaulio šalyse buvo nutraukti, nes rezultatai buvo pernelyg nereikšmingi.
Susirgti gali bet kuris, tačiau neretai žmonės bijo, kad dėl šios ligos nebegalės dirbti, kiti bijo prisipažinti sergantys, dar kiti – tiesiog nežino. „Mes neturime mechanizmo, kad jie atskleistų mums ligą, – aiškino K.Miškinis. – Kai vienai moteriškei nustačiau tuberkuliozę, paklausiau, ar žino, kas ją galėjo užkrėsti. Ji pasakė: kaimynas, nes laiptinėje rūko, kosti ir spjaudo. Paprašiau jos, kad pasiūlytų tam žmogui pasitikrinti, tai jis moteriškę pasiuntė labai toli. Kreipiausi į visuomenės sveikatos specialistus. Jie man atsakė: jei žmogus nenori, neįmanoma jį nusiųsti pasitikrinti“.

Valstybė nusiplovė rankas

Tuberkuliozę būtina kontroliuoti. Efektyviausias kontrolės metodas yra Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduota tiesiogiai kontroliuojamo standartizuoto gydymo strategija (DOTS). Lietuvoje DOTS pradėta įgyvendinti 1998 m., tačiau praktiškai užgęso, nes valstybė jo nerėmė, o nevyriausybinių organizacijų pagalba pasibaigė.
„Būtina, kad kiekvienos dozės suvartojimą stebėtų medicinos darbuotojas, – aiškino K.Miškinis. – Pas mus dabar to nėra, mes išrašome vaistus ir kliaujamės paciento sąmoningumu. Jei jis siekia pasveikti ir supranta, kad gali užkrėsti kitus, tai vartos medikamentus, nesupranta – nevartos. Todėl yra daug nesėkmingo gydymo atvejų“.

Vaistų ne visada įsigysi

Po Skuodo įvykių Sveikatos apsaugos ministerija rekomendavo visose savivaldybėse steigti kabinetus sergantiems atvira tuberkuliozės forma. Jie gali pradėti veikti nuo birželio 1 d. Čia sergantieji bus kviečiami kasdien atvykti išgerti vaistų, jiems bus duodamas ir maisto paketas. Tačiau būna ir taip, kad šalyje pritrūksta vaistų nuo tuberkuliozės.
„Pavyzdžiui nuo kovo 18–osios nėra etambutolio, labai svarbaus vaisto, nes valdininkai ne taip apskaičiavo, tai kažkas nepagamino ar neatvežė, – skundėsi gydytojas. – O jei jų nėra, sistema žlunga. Užtenka ligoniui mėnesį paskirto vaisto negerti, išsivysto atsparumas tam vaistui. Visame civilizuotame pasaulyje tokius vaistus perka valstybė ir pacientams skiria nemokamai, juos išduoda tik specializuotos įstaigos. O pas mus su gydytojo išrašytu 100 proc. kompensuojamu receptu vaistinėse vis tiek dar liepiama primokėti“.

Pavyzdžių yra apstu

Pasak K.Miškinio, Estija ir Latvija jau sukūrė tuberkuliozės programas, priėmė daug jaunų visuomenės sveikatos specialistų.
Čekijoje profesorius Liudvikas Trnka gavo iš valstybės pinigų ir prieš kelis dešimtmečius patikrino visus Prahos benamius. Susitarimas buvo toks: pasitikrinate, gaunate pavalgyti ir išgerti, jei būtina gydytis – gydotės. Dabar Čekijoje situacija labai pagerėjusi, šalis greit pasiekė Vakarų Europos vidurkį.
Vokietijoje besigydydantis žmogus periodiškai lankosi medicinos centre. Jei neateina išgerti vaistų, iš karto į jo namus prisistato policininkas su savivaldybės ar socialiniu darbuotoju. Jeigu žmogus nesutinka tęsti gydymo, nuvežamas į priverstinio gydymo įstaigą.

Gydytojas pulmonologas patikino, kad nereikėtų ypatingai dramatizuoti 77 Skuodo vaikų istorijos. „Ar iš tiesų jie užsikrėtė nuo tos mokytojos – klausimas, praktiškai neįmanoma to įrodyti. Užsikrėsti gali ir nuo šeimos narių. Šiems vaikams yra tik 5 proc. tikimybė per gyvenimą susirgti tuberkulioze. Manau, jei patikrinsime kitas mokyklas, taip pat rasime užsikrėtusių vaikų, kurių Mantu (Mantoux) testas bus teigiamas. Blogiausia, kad pusei vaikų, kuriems šie testai privalomi, neatliekami. Per tuos testus, tirdami užsikrėtusius vaikus, randame infekcijos šaltinius šeimose, tai rodo, kad ir tėvams trūksta sąmoningumo, jie nesigydo ir užkrečia kitus“, – pasakojo K.Miškinis.