P. Lileikio nuotr.

Šalies vartotojai jau nuo kitų metų sausio 1-osios galės sužinoti, iš kokioje šalyje primelžto pieno Lietuvoje pagamintus pieno produktus jie valgo.

Europos Komisija leido šalims narėms papildyti pieno gaminių ženklinimo nuostatas. Prancūzija, Italija ir Lietuva pasirinko dvejus metus papildomai informuoti vartotojus apie pieno produktų žaliavos kilmę. Teikti daugiau informacijos apie kilmę, ženklinat pieną ir pieno gaminius, norėtų ir Portugalija, Graikija ir Suomija.

Privalomasis pieno kilmės šalies ženklinimas Lietuvai labai svarbus. Tyrimo duomenimis, net 67 proc. respondentų svarbu, kad pienas ir jo gaminiai būtų paženklinti nurodant pieno kilmę. Žemės ūkio ministerijos nuomone, toks ženklinimas leistų ne tik pateisinti vartotojų lūkesčius, bet ir paskatintų vietinių pieno ūkių, šeimos ūkių ir trumpų maisto tiekimo grandinių plėtojimą, kas galėtų duoti teigiamą postūmį regionų plėtrai, taip pat prisidėtų sprendžiant Rusijos embargo sukeltus neigiamus padarinius pieno sektoriuje.

Lietuvoje veikiančios pieno perdirbimo įmonės, ženklindamos pieną ir kasdienio vartojimo pieno gaminius – kefyrą ar rūgpienį be priedų, grietinėlę, grietinę, varškės sūrį, varškę be priedų, privalės nurodyti šalį, kurioje pienas yra primelžtas.

Įmonė galės pasirinkti, kaip pateikti pieno kilmės šalies nuorodą – nurodyti pilną šalies pavadinimą ar šalies pavadinimo trumpinį, pavyzdžiui, „Pieno kilmės šalis – Lietuva“ ar „Pieno kilmės šalis – LT“. Jeigu pienas bus primelžtas ne vienoje šalyje, pateikiant minėtąją nuorodą po brūkšnio turės būti išvardijami tų valstybių narių ir trečiųjų šalių pavadinimai arba tų šalių pavadinimų trumpiniai („ES“, „ES ir ne ES“ ar „ne ES“).

Kitų valstybių ūkio subjektai, kurie tiekia ar ketina tiekti į Lietuvos rinką pieną ar minėtus jo gaminius, galės šį reikalavimą taikyti savanoriškai.