Scanpix nuotr.

Ūkininkų džiaugsmui, pieno supirkimo kainos išaugo, tačiau jo gamintojai neatsikrato nerimo, kad po mėnesio ar kelių jos vėl smigs žemyn, kaip nutiko 2015-aisiais.

Atsisveikinimas su krize

Turime gerą žinią – „Valstiečių laikraščio“ pašnekovai atsargiai pakuždėjo, kad žaliavinio pieno supirkimo kainos stabilizuotos ir su menkais svyravimais tokios gali išlikti artimiausius dvejus metus, o gal net ilgiau.

Pernai gruodį Naujosios Zelandijos pieno produktų aukcione „Frontera“ jų kainos sumažėjo 0,5 proc., o šių metų sausio 3 d. dar kartą krito 3,9 proc. Ar po kelis mėnesius trukusio augimo vertėtų jau rautis plaukus?

Kai kurie ekspertai ramina, kad tai – tik šventėms būdingas veiksnys, o Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys mano, kad tai tėra nežymus pasaulinei rinkai būdingas kainų svyravimas. Esą, pasvyruos ir kils toliau. Perdirbėjai tikina, kad šis susvyravimas rodo, jog kainos augimo laikas pasibaigė ir ji turėtų tapti stabili.

„Turime didelių vilčių, kad krizė pieno sektoriuje pasibaigė. Be to, Lietuva pagal pieno supirkimo kainas nebesivelka gėdingoje sąrašo pabaigoje. Tikimės, kad iki kovo dabartinė kaina išliks, o vėliau ji net turėtų pakilti, jeigu perdirbėjai nesumanys stabdyti šio proceso dirbtinai“, – kalbėjo A.Gapšys.

Bendrovės „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa tikino, kad perdirbėjų įtaka nėra tokia didelė. „Lietuva daug pieno produktų eksportuoja, taigi esame pasaulinės rinkos dalis ir joje vykstantiems procesams negalime daryti įtakos“, – teigė jis ir pridūrė turįs vilčių, kad apie krizę jau galime kalbėti kaip apie praeitį. Pasak D.Trumpos, visi duomenys rodo, kad atsigavimas bus ilgalaikis“.

Priversti kelti kainas

A.Gapšys linkęs pritarti, kad pasaulinės rinkos įtaka yra neatremiama, tačiau Lietuvoje pieno supirkimo kainos ūgtelėjo daugiau nei, pavyzdžiui, daugelyje ES šalių. Kodėl?

„Be kitų priežasčių, tokį kainų šuolį lėmė įsibėgėjanti kooperatinės perdirbimo įmonės „Pienas LT“ veikla. Ji perdirba jau apie 10 proc. viso šalyje superkamo pieno, taigi kitoms įmonėms jo pradeda trūkti. Dėl šios priežasties konkurentai priversti didinti pieno supirkimo kainas greičiau nei vidutiniškai ES“, – svarstė A.Gapšys.

Kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas nepasidavė euforijai. Kokią žymę šios įmonės veikloje paliko pieno krizė ir apskritai, ar kooperatyvui naudingas pieno supirkimo kainos augimas?

„Mes pasirinkome gaminti produktus, kurių kaina rinkoje, palyginti su įprastais, buvo aukštesnė ir kurie buvo paklausūs, todėl net krizės laiku patyrėme palyginti mažiau nuostolių nei kitos pieno perdirbimo įmonės“, – aiškino N.Narauskas.

Ramybė tik dvejus metus?

Tiek pasaulinėje, tiek Lietuvos vidaus rinkoje iš esmės vyksta tokie pat procesai. Nors, oficialių šaltinių duomenimis, pieno gamyba Lietuvoje nesumažėjo, tačiau pasaulinėje rinkoje šio produkto gamintojai nebuvo tokie kantrūs, todėl pieno gamyba ir jo produktų pasiūla sumažėjo. Kai ko nors pradeda trūkti, išauga produktų paklausa ir kainos. Gamintojai ima raginti ūkininkus gaminti daugiau pieno, o veiksmingiausias priemonė – didinti supirkimo kainas. Štai tada ir prasideda tik pienininkystei būdingi veiksniai.

„Užsiauginti telyčaitę, kuri duotų pieno, užtrunka dvejus metus, taigi mažiausiai tiek laiko gali prireikti, kol rinka bus aprūpinta papildomu pieno kiekiu“, – elementarų argumentą priminė D.Trumpa.

Jam pritarė ir A.Gapšys: „Mano skaičiavimais, jeigu rinkos nepaveiks kokie nors netikėti įvykiai, naujos krizės galėtume tikėtis artėjant 2019-iesiems.“

Pernelyg greitai neužmiršti nesenos praeities ragino ir N.Narauskas: „Patirtis rodo, kad krizės ateina greičiau, nei mes tikimės, ir dažniausiai ignoruoja mūsų sukurtus ciklus.“

N. Narauskas

N. Narauskas

Padėtis keičiasi

Ankstesniais metais pieno gamintojų noras jungtis į kooperatyvus išgaruodavo pakilus supirkimo kainoms. Jie galvodavo racionaliai – koks tikslas jungtis, jeigu dirbantiesiems savarankiškai mokama net daugiau nei kooperatyvams? Tačiau pastaraisiais mėnesiais padėtis pasikeitė.

Pienininkų asociacijos „Pieno centras“ duomenimis, stambiosios pieno perdirbimo įmonės savarankiškai dirbantiems ūkiams, tiekiantiems ne daugiau kaip 40 t pieno, už kilogramą mokėjo 21,8 ct, o kooperatyvams – net 31,9 ct. „Vis dažniau sulaukiu pieno gamintojų klausimų apie galimybę jungtis į kooperatyvus“, – neslėpė A.Gapšys.

Susidomėjimas padidėjo, tačiau kol kas ūkininkai vis dar svarsto. Pavyzdžiui, kooperatyvas „Pienas LT“ pasiruošęs priimti bet kurį Žemaitijos ūkininką. Tiesa, dėl keliolikos litrų pieno kooperatyvas pienvežio nesiųs į nutolusią sodybą. Tad ar pieno gamintojai veržiasi pro „Pienas LT“ duris?

Kooperatyvo „Pieno LT“ valdybos pirmininkas N.Narauskas neslėpė, kad kooperatyvo gretos auga, tačiau antplūdžio nėra. Šis kooperatyvas specifinis, nes stojantysis turi galvoti apie tolimą ateitį, t. y. investuoti, o atverti piniginę ne kiekvienas nori ar gali.

„Lietuvoje reikėtų dar vienos dėmesio vertos kooperatinės pieno perdirbimo įmonės“, – įsitikinęs A.Gapšys.

Apgaulingos akcijos

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2,5 proc. riebumo geriamasis pienas per metus pabrango 7,4, o sviestas 7,5 proc., bet sparčiausiai minėti produktai pradėjo brangti nuo 2016-ųjų lapkričio. Daug labiau išaugo akcinė minėtų produktų kaina, atitinkamai 14,5 ir 21 proc. „Valstiečių laikraščio“ žiniomis, viena iš pagrindinių pieno perdirbimo įmonių taikydama akcijas parduoda tris ketvirtadalius savo pagaminto sviesto.

„Pastebėjau, kad pastaraisiais mėnesiais sumažėjo pagrindinių pieno produktų akcijų. Tiesą sakant, pavyzdžiui, sviestą visada pirkdavau tik akcijų metu – apie 20 proc. pigiau. Tačiau jau nuo gruodžio pradžios sviestui akcijos netaikomos“, – sakė mūsų skaitytoja kaunietė Angelė Banienė ir pridūrė mažiau ir sviesto, ir sūrio.

D. Trumpa

D. Trumpa

„Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas D.Trumpa patikino, kad išaugus pieno produktų kainoms, jų paklausa nesumažėjo. Pasak jo, LAEI tyrimai parodė, kad 1 proc. padidinus produkto kainą, jo vartojimas sumažėja nuo 0,3 iki 0,5 proc. Jeigu perdirbėjai ir prekybininkai perlenks lazdą didindami produktų kainas, tai krizė gali ateiti ir anksčiau.

„Mūsų skaičiavimais, pieno produktai neturėtų itin sparčiai brangti. Verinant pagal supirkimo kainas, mes pasiekėme 2014-ųjų gegužę vyravusią padėtį, o tada pieno produktų kainos buvo apie 10–20 proc. mažesnės. Žinoma, augo atlyginimai, kitos išlaidos, bet ne tiek daug. Ypač pabrango produktai, kurių kainų oficialioji statistika nepateikia“, – aiškino A.Gapšys.

Akmenys į smulkiųjų daržą

Lietuvos pieno gamybos rinka yra išskirtinė ES – pas mus labai daug smulkiųjų pieno gamintojų. Į svarstymus, ar tai yra gerai, ar blogai, nesileisime. Tiesa, vienas pagrindinių „Rokiškio sūrio“ savininkų Antanas Trumpa ne kartą yra sakęs, kad smulkieji gamintojai gamina kokybišką pieną ir gamykla jiems labai dėkinga.

Smulkiųjų pieno gamintojų pieno kokybę gerai vertino ir įmonės „Pieno tyrimai“ vadovas Saulius Savickis. Tačiau supirkėjai tikino, kad surinkti pieną iš smulkiųjų ūkių jiems brangiai atsieina, todėl ir kaina yra gerokai mažesnė. Tiesa, jie nekalba apie atvejus, kai ir stambūs ūkiai nuo perdirbimo įmonės būna nutolę neretai 100–150 km, tačiau visada pabrėžia, kiek daug kainuoja pieno supirkimas iš smulkiųjų ūkių.

Šiuo metu Lietuvoje jau 70 proc. pieno superkama tik iš stambių ūkių ir ši dalis nuolat didės, o smulkieji ūkiai traukiasi bei trauksis iš rinkos ir be spaudimo. Tačiau ar valstybei tai bus naudinga

Žada sėkmingus metus

 J.Kuzminskas

Jonas Kuzminskas, žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“ direktorius

Pirma, pieno rinkoje kainų svyravimų neišvengsime, nes esame pasaulinės rinkos dalis. Antra, atsisakiusi pieno kvotų sistemos padarė klaidą ir ES. Kai prieš 12 metų pirmą kartą lankiausi Izraelyje, vienas pieno gamyba užsiimantis žydas mus, europiečius, labai kritikavo būtent dėl pieno kvotų įvedimo, tačiau prieš 3 metus Izraelis ir pats pradėjo ją taikyti. Taigi žydai suprato, kad galima ir gal net būtina ieškoti būdų, kurie sušvelnintų kainų svyravimo lygį.

Pieno supirkimo kainos pakilo, tačiau jos dar nepasiekė prieš krizę buvusio lygio, todėl manau, kad dar yra rezervų augti. Pastarųjų pieno produktų aukcionų rezultatus reikia vertinti atsargiai – manau, kad jiems įtakos darė šventės. Taip būna kasmet. Sausio pabaigoje pieno produktų kainos vėl turėtų paaugti, taigi ir pieno supirkimo kainos turėtų padidėti. Apskritai regiu geras pieno sektoriaus perspektyvas, nes pasaulinėje rinkoje pieno produktai vėl reabilituoti. Sėkmingus metus pienininkams žada ir finansų ekspertai.