Veidaknygės nuotr.

Kodėl Lietuvoje europinė parama skiriama tik naujai žemės ūkio technikai ir įrangai įsigyti? Jaunieji ūkininkai, sužinoję, kad kai kuriose kitose ES valstybėse teikiama parama ir perkant naudotą techniką, ėmė atakuoti parlamentarus ir Žemės ūkio ministeriją. Žemdirbiai ragina atsisakyti ydingų taisyklių ir paramos negailėti naudotoms mašinoms.

Kenčia smulkieji ūkiai

Lietuvos kaimo plėtros programoje liko vos trečdalis lėšų valdoms modernizuoti, jauniesiems ūkininkams įsikurti ir kitoms priemonėms. Nors didesnė paramos dalis jau ištirpo, Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga siūlo iš esmės keisti šių lėšų skyrimo tvarką. Pagrindinis akcentas – teikti paramą įsigyjant naudotą žemės ūkio techniką.

„Apmaudu, kai paaiškėja, kad kitose ES valstybėse parama teikiama ir už naudotą techniką, o pas mus apie tai net nekalbama. Tai lyg kokia paslaptis. Lietuva savarankiškai nustatė taisykles, kad būtų perkamos tik naujos žemės ūkio mašinos, tačiau Briuselyje niekas to nereikalauja“, – apmaudo neslėpė Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas.

Šis kaimiškose vietovėse dirbančiam jaunimui atstovaujančios organizacijos vienas iš vadovų konstatavo, kad dėl ydingų paramos skyrimo taisyklių nukenčia smulkieji ūkiai, taip pat tėvų užnugario neturintys jaunieji ūkininkai. Be to, iš stambiųjų ūkininkų atimama galimybė rinktis, kaip efektyviau panaudoti paramos lėšas.

„Nauja vakarietiška technika labai brangi, jos neįkanda daugelis smulkiųjų ar vidutinių ūkininkų. Jei būtų teikiama parama įsigyjant naudotą techniką, smulkieji atsigautų, o jaunieji ūkininkai paramos lėšomis galėtų įsigyti dvigubai daugiau technikos. Juk kelerius metus naudotamašinos yra kone perpus pigesnės, bet dar gerai dirba. Būtų akivaizdi nauda, bet, matyt, kažkam tai nenaudinga“, – samprotavo V.Buivydas.

Naudinga feodalams

Rokiškio r. ūkininkas Vytautas Šlikas sakė jau praradęs viltį, kad Lietuvos žemės ūkyje bus pažabotas įsišaknijęs feodalizmas. Jam įsigalėti, žinoma, padėjo ES parama, palankia vaga tekėjusi į stambiuosius ūkius. Ūkininkas sakė žemai nusilenktų tam valdžios vyrui, kuris ryžtųsi tai pakeisti.

V. Šlikas

V. Šlikas

„Reikėtų pabučiuoti į galvą tam žmogui, kuris leistų paramą skirti ne tik didžiulius pinigus kainuojančiai naujai technikai, bet ir pigesnei naudotai. Tūkstantį hektarų žemės valdantiesiems feodalams juk paranku pirkti naujas mašinas. Jas po penkerių metų parduoda, vėl rengia naujus projektus, ir į kiemą įvairuoja nauja blizganti galinga technika“, – apie stambiesiems ūkiams sukurtas palankias sąlygas kalbėjo buvęs ilgametis Rokiškio r. ūkininkų sąjungos lyderis.

Anot jo, Lietuvoje europinės paramos panaudojimas kai kam yra didelis verslas, todėl jo prarasti nenorima. „Paramos skirstytojai iš ūkininkų prašo visokių pažymų, ūkininkai, valdantys iki 100 hektarų, verčiami samdyti projektų, verslo planų rengėjus. Pavyzdžiui, Olandijoje, Danijoje yra kita tvarka, ūkininkus didesnė parama pasiekia per išmokas. Ten, jei dirbi 50 hektarų, perki 3 metrų akėčias, valdai 100 hektarų – ieškai 6–12 metrų akėčių. O jeigu turi daugiau kaip 100 hektarų, didelių paramų nesitikėk, jie feodalizmo neskatina“, – aiškino rokiškėnas.

V.Šlikui apmaudu matyti, kaip europinė parama vis labiau didina ūkių diferenciaciją ir kaimą verčia dykyne. „Vieni traukiasi, o kiti valdo tūkstančius hektarų. Neretai ūkininkai juos išdalija savo vaikams. Šie jaunieji ūkininkai žemės nedirba ir kaime negyvena, bet gauna paramą. Vienais metais Kaimo plėtros programos lentą ūkyje pakabina tėvas, kitais metais jo žmona, dar po metų – atžalos, tapusios jaunaisiais ūkininkais“, – dėl akyse nykstančio kaimo sielojosi V.Šlikas.

Negaus kreditų?

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas abejojo, ar parama įsigyjant naudotą techniką būtų priimtinas sprendimas. „Iki 5 metų naudota technika kainuoja dar gana nemažai, be paskolos jos neįsigysi. O bankai tikrai nefinansuos tokių mašinų, nes sudėtinga nustatyti naudotų traktorių, kombainų būklę. Bankininkai neprisiims tokios rizikos, todėl ūkininkai negalės gauti kredito“, – aiškino LŪS vadovas.

J.Talmantas pateikė asmeninį pavyzdį, kaip rinkosi kombainą. Užpernai per javapjūtės įkarštį sudegė jo kombainas, tad pernai teko pirkti kitą. „Jeigu būčiau ėmęs naudotą, jis būtų viso labo tik 30 tūkst. eurų mažiau kainavęs. Tad dar gera naudota technika atsieina nemažai“, – teigė LŪS pirmininkas.

Vis dėlto jis sutiko, kad jauniesiems ūkininkams, kuriems skiriama parama ūkiams įkurti, galima būtų leisti europinėmis lėšomis pirkti ir naudotą techniką – mat jiems kompensuojamos visos išlaidos.

J.Talmantas pabrėžė, kad jaunieji ūkininkai, skųsdamiesi dėl neskiriamos paramos naudotai technikai įsigyti, užčiuopė ne tą problemą. „Juk bėda ta, kad mažesnieji ūkiai apskritai negali gauti paskolų nei naujai, nei naudotai technikai įsigyti. Reikėjo daugiau paramos nukreipti į antrąjį ramstį ir smulkiesiems ūkiams iki kokių 70 proc. padidinti investicinės paramos intensyvumą, kad jiems reikėtų mažiau pridėti savų ar skolintų lėšų. Padidinus išmokas už pirmuosius hektarus, reikšmingesnių pirkinių jie negali įsigyti. Šiek tiek didesnes išmokas smulkieji pravalgo, ir jokios naudos“, – savo nuomonę išsakė ūkininkas.

Daugiau bėdų nei naudos

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pripažino, kad ES teisės aktai iš principo numato galimybę teikti paramą įsigyjant naudotą įrangą ir techniką, tačiau tokias galimybes jis vertino gana atsargiai.

„Šiuo metu Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje parama naudotai įrangai įsigyti nėra numatyta, todėl norint ją skirti reikėtų keisti šią programą. Bendraujant su socialiniais partneriais, tarp jų ir su Lietuvos ūkininkų sąjunga bei naudotos įrangos importuotojų asociacijos atstovais, paaiškėjo, kad jie patys į naudotos technikos įsigijimą europinės paramos lėšomis žiūri ganėtinai skeptiškai“, – tvirtino žemės ūkio ministras.

Kodėl nenorima teikti paramos naudotai technikai ir įrangai įsigyti? Anot B.Markausko, pirmiausia dėl kainos nustatymo. Pavyzdžiui, tais pačiais metais pagamintų panašios paskirties mašinų techninė būklė ir rinkos kaina gali skirtis ne procentais, o kartais. „Be to, gali prasidėti piktnaudžiavimai, kai už europines lėšas įsigyta technika būtų perpardavinėjama, t. y. už tą patį daiktą parama galėtų būtų skiriama du kartus“, – siūlomos naujos tvarkos trūkumus vardijo žemės ūkio ministras.

Galop jis pripažino, kad klausimas svarstytinas, tačiau leidus teikti paramą naudotai technikai įsigyti gali būti daugiau rūpesčių nei naudos.

Atpinga trečdaliu

A.G. Jakas

Andrėjus Gediminas Jakas, Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos prezidentas

Mes vienijame ir naujos, ir naudotos technikos pardavėjus. Yra nemažai atvejų, kai ūkininkai po 2, 3 ar 5 metų pardavėjams grąžina techniką. Kai kurie neišgali išsimokėti, kiti ją parduoda, kai baigiasi ES įsipareigojimų laikotarpis. Iki 3 metų naudota technika, priklausomai nuo jos būklės, atpinga apie 20–30 proc. Aišku, per kelerius metus traktorių galima nuvaryti taip, kad atrodys, kaip dirbęs visus dešimt metų.

Mūsų asociacijos nariai gerokai daugiau parduoda naujos technikos, o naudotos technikos pardavimas sudaro apie 25–30 proc. Tokias proporcijas lemia naujai technikai skiriama europinė parama. Dabar, kai europinių lėšų liko nedaug, galima būtų sutikti su jaunųjų ūkininkų prašymu ir teikti paramą naudotoms mašinoms įsigyti. Aišku, paramą reikėtų skirti ne metalo laužui, o 2–5 metus naudotai technikai. Taip padėtume smulkiesiems ūkiams.

Parama lenktynėms?

Eimutis Ramoška, Lietuvos naudotos žemės ūkio technikos pardavėjų asociacijos prezidentas

Sprendimas teikti paramą įsigyjant naudotą techniką būtų labai naudingas. Juk iš Vakarų gamintojų atsivežame gerų ir patikimų mašinų. Jos kone perpus pigesnės, o veikia gana ilgai. Vokiška, prancūziška bei kitų gamintojų technika ir po 5–8 metų patikimai dirba. Ir jauniesiems, ir smulkiesiems ūkininkams tai būtų didelė paspirtis. Bet Lietuvoje tai neįmanoma.

Nuo SAPARD laikų parama teka į stambiuosius ūkius. Jie tarpusavyje lenktyniauja, kieno traktorius ar kombainas galingesnis. Būna, dirba mažiau žemių, bet būtinai perka už kaimyno galingesnę mašiną.