P. Lileikio nuotr.

Lietuvoje šiemet pradėtas plataus masto tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti, ar tam tikri kenksmingieji organizmai yra paplitę mūsų šalies teritorijoje bei koks yra jų paplitimo mastas. Daugiausiai lėšų iš šios programos skiriama bulvių kenkėjų stebėsenai – daugiau nei 100 tūkst. Eur, praneša Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT).

Tikslas – įvertinti mastą ir aptikti naujus židinius

Galimybės stebėti net 22 kenksminguosius organizmus, kurių dalis šiuo metu mūsų šalyje neaptinkama, atsivėrė Lietuvai nuo šių metų pradėjus dalyvauti Europos Sąjungos (ES) kenksmingųjų organizmų stebėsenos programoje, kurią iš dalies finansuoja Europos Komisija (EK).

Paraišką dalyvauti šiame ES projekte, kuriame 2016 m. dalyvauja 24 bendrijos šalys narės, tarp kurių ir kaimyninės Estija, Latvija bei Lenkija, VAT prie Žemės ūkio ministerijos pateikė dar pernai, o šiemet darbai jau įsibėgėja.

„Šios programos tikslas – atlikti fitosanitarinę programoje nurodytų kenksmingųjų organizmų stebėseną, įvertinti šių kenkėjų paplitimo mastą, jei jie būtų aptikti Lietuvos teritorijoje, o jei kenksmingieji organizmai mūsų šalyje kol kas nėra paplitę – kaip galima anksčiau pastebėti jų atsiradimą, aptikti naujus židinius bei pasitelkus fitosanitarijos priemones kuo greičiau židinius sunaikinti, kad Lietuvos ūkio subjektai ir gamta patirtų kuo mažiau žalos ir nuostolių“, – pabrėžia VAT Fitosanitarijos skyriaus vedėja Rasa Žitkuvienė.

Didžiausias dėmesys bulvėms

Kadangi bulvės mūsų šalyje yra viena svarbiausių kultūrų, daugiausiai lėšų minėtoje programoje skiriama kenksmingųjų organizmų, kurie gali joms pakenkti, stebėsenai  – daugiau nei 100 tūkst. Eur. Dažniausiai bulvių stiebagumbių tyrimai atliekami, kai jie saugomi sandėliuose, tačiau bulvėms kenksmingų organizmų spektras yra labai platus, tad fitosanitarinės stebėsenos programoje numatytos patikros ir tyrimai pradėti dar vasarą ir bus atliekami iki metų pabaigos.

Pagrindinės bulvių ligos, dėl kurių atliekama stebėsena, yra bulvių vėžys, bulvių žiedinis ir rudasis puviniai, cistas sudarantys nematodai.

Bulvių vėžiu vadinama liga, kurią sukelia mikroskopinis grybas – bulvinis raupis (lot.  Synchytrium endobioticum). Esant stipriam užkrėtimui ant bulvių stiebagumbių užauga įvairaus dydžio raukšlėtos išaugos. „Nors Lietuvoje jau daugiau kaip 20 metų šios ligos židinių neaptinkama, užkrėstame lauke bulvių raupio sporangės išlieka gyvybingos iki 20 metų ir bet kada galėtų užkrėsti pasodintas bulves, todėl užkrėstuose laukuose jas auginti draudžiama. Atlikti stebėseną bei fitosanitarinius tyrimus svarbu dar ir todėl, kad kaimyninė šalis Lenkija jau aptiko šios ligos židinių ir yra priversta skirti nemažai lėšų kovai su minėtu kenksminguoju organizmu“, – aiškina R. Žitkuvienė.

Kitos dvi pavojingos bulvių ligos – bulvių žiedinis ir rudasis puviniai. Pirmasis Lietuvoje aptinkamas kasmet, o antrojo – daug grėsmingesnio – židinių mūsų šalyje kol kas aptikta nebuvo.

Apnikti bulvių žiedinio puvinio augalai pradeda vysti ir miršta. Ši liga itin didelės žalos padarė Šiaurės Amerikos (1979 m. sunyko iki 50 proc.) ir Rusijos bulvių pasėliams (1974 m. buvo infekuota 15–30 proc. augalų ir prarasta beveik 47 proc. pasėlių). Šią ligą sukelia bakterijos, kurios ilgą laiką išlieka ant įvairių paviršių, turėjusių kontaktą su užkrėstomis bulvėmis (besilietusių bulvių sodinimo, priežiūros ar derliaus nuėmimo metu). Moksliniai tyrimai rodo, kad bakterijos gyvybingomis išlieka iki 24 mėnesių, o esant žemai temperatūrai – net iki 60 mėnesių. Ekonominė žala dėl šios ligos didėja ir dėl to, kad naikinant užkrėstus gumbus reikia dezinfekuoti sandėlius, techniką ir įrankius.

Bulvių rudąjį puvinį sukelia bakterija Ralstonia solanacearum. Ši bakterinė liga pažeidžia bulvinių šeimos augalus, tačiau dažniausiai aptinkama bulvėse ir pomidoruose. Bakterijos išlieka gyvybingos ir vandenyje, o peržiemoti gali ir vandens telkinių pakrantėse augančiuose karklavijuose. Todėl ypač didelis pavojus kyla ūkiams, kuriuose bulvių pasėliams laistyti naudojamas atvirų vandens telkinių vanduo. Kadangi neseniai pirmieji šių bakterijų židiniai buvo nustatyti Lenkijoje, Lietuvai labai svarbu stebėti, ar jų neatsirado mūsų šalyje, o jei atsirastų – laiku užkirsti kelią šių bakterijų plitimui.

Vieni pagrindinių bulvių kenkėjų yra bulviniai cistas sudarantys nematodai (Bulviniai blyškieji nematodai Globodera pallida ir Auksiniai bulviniai nematodaiGlobodera rostochiensis). Nematodai arba mikroskopinės kirmėlės pažeidžia augalų šeimininkų bulvių (išskirtiniais atvejais – pomidorų, baklažanų) šaknis ir sutrikdo normalų jų augimą. Jei pažeidimai gausūs, augalai visai nesudygsta, o sudygę žūsta. Auginant bulves šiais nematodais užkrėstuose laukuose, prarandama apie 50 proc. derliaus, o jei nematodų ypač gausu ir auginamos bulvių veislės jiems neatsparios, derliaus nuostoliai gali siekti ir 80 proc. Iki šiol Bulvinių blyškiųjų nematodų židinių Lietuvoje nebuvo nustatyta.

Apsauga nuo bakterijų – sertifikuota sėkla

Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 16 bulvių žiedinio puvinio židinių ir apie 20 Auksinių bulvinių nematodų židinių. Tačiau šių ligų ir kenkėjų galima išvengti naudojant sertifikuotą bulvių sėklą.

„Tie ūkiai, kurie maistui skirtų bulvių auginimui sodina sertifikuotą bulvių sėklą, dažniausiai nesusiduria su problemomis, o naudojantys vadinamąją „ūkio bulvių sėklą“, kai sėklai atrenkamos tam tikros frakcijos maistinės bulvės, gali turėti gerokai daugiau bėdų. Jos neretai kyla dėl to, kad pernykščio derliaus bulvės jau būna užkrėstos, bet neištyrus apie tai niekas nežino.

Kita priežastis, dėl kurios plinta bulvių ligos, yra ta, kad net ir kai kuriuose stambiuose ūkiuose sėklinės bulvės prieš sodinimą yra pjaustomos. Sodinantys pjaustytas bulves savaime „užprogramuoja“ bakterijų plitimą visame pasėlyje, nes niekas nedezinfekuoja pjaustymui naudojamų įrankių perpjovęs kiekvieną bulvę“, – aiškina VAT Fitosanitarijos skyriaus vyriausiasis specialistas Algirdas Raškauskas.

Pasak pašnekovo, tai, kad Augalininkystės tarnyba nuo šių metų dalyvauja ES fitosanitarinės stebėsenos programoje, labai naudinga smulkiesiems žemdirbiams, norintiems ištirti bulves, kadangi maistinių bulvių tyrimai jiems nieko nekainuos – fitosanitarinius tyrimus Augalininkystės tarnyba atlieka savo lėšomis, o vėliau 75 proc. šių išlaidų bus kompensuota iš ES biudžeto.

Kenkėjai sugraužia milijonus medžių

Kenksmingųjų organizmų fitosanitarinė stebėsena pagal minėtą programą atliekama ir miškuose, medelynuose bei parkuose, kur tiriami sumedėję lapuočiai ir spygliuočiai augalai.

„Šiandien sunku patikėti, kad citrinmedinis ūsuotis (Anoplophora chinensis), kuris yra vienas didžiausią grėsmę lapuočiams Europoje keliančių kenkėjų, prieš kelerius metus daugelyje ES valstybių tebuvo žinomas kaip baltataškis vabalas“, – aiškina VAT Fitosanitarijos skyriaus vyriausiasis specialistas Adas Vaicekauskas. Visas jo vystymosi ciklas, priklausomai nuo klimato sąlygų, gali užtrukti nuo 2 iki 3 metų. Suaugę vabalai, kurie aptinkami nuo gegužės pabaigos iki spalio pradžios, maitinasi įvairių medžių lapais, pumpurais, jauna žieve, o lervos, išsiritusios iš kiaušinėlių, kurių viena patelė gali padėti apie 70 (kiekvieną atskirai po medžio kamieno žieve dažniausiai 60 cm nuo žemės paviršiaus ar virš žemės iškilusiose šaknyse), iš pradžių graužia medį po žieve, o vėliau skverbiasi giliau į stiebą, šakas ir šaknis. „Šie kenkėjai gali apnikti net 68 lapuočių medžių ir krūmų rūšis, tačiau dažniausiai pažeidžiami klevai, paprastieji kaštonai, alksniai, beržai,skroblai, lazdynai, kauleniai, bukai, platanai, tuopos, gluosniai, obelys, guobos, slyvos“, – sako jis.

Ne mažiau žalos gali padaryti ir rytiniai ūsuočiai (Anoplophora glabripennis). Šių ūsuočių puolamų augalų sąrašas taip pat įspūdingas: klevai, alksniai, platanai, obelys, tačiau pagrindiniai  – tuopos  ir gluosniai. Nuo citrinmedinių ūsuočių jie skiriasi tuo, kad yra labiau linkę apsigyventi augalų stiebų viršūnėse, todėl laiku nustatyti šiuos kenkėjus kur kas sunkiau.

Paprastai šie Azijos šalyse ir JAV natūraliai paplitę vabalai skrenda netoli, o į kitus kraštus plinta su užkrėsta mediena, medine pakavimo medžiaga ar augalais, pavyzdžiui, su baldų gamybai Kinijoje naudojama neapdorota mediena. Manoma, kad būtent taip šie kenkėjai 2000 m. atkeliavo į Italijos Lombardijos regioną. 2007 m. jie buvo aptikti Nyderlanduose, o vėlesniais metais – Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje.

Daugiausia užkrėstų vietų nustatyta Nyderlanduose, tačiau palankios sąlygos ūsuočiams vystytis lemia, kad Europoje atsiranda vis naujų šio nekviesto svečio židinių. Lietuvoje toks židinys pirmą kartą nustatytas 2008 m. Jis atkeliavo su sumedėjusių augalų kroviniu iš Japonijos, tačiau buvo laiku nustatytas, o užkrėsti augalai sunaikinti, nespėjus jų pasodinti. Po to trejus metus židinio apylinkėse vykusi stebėsena parodė, jog fitosanitarinių priemonių buvo imtasi pačiu laiku ir vabalai nespėjo išplisti.

Kasmet ES šalys narės kovai su ūsuočiais bendrai išleidžia daugiau nei pusę milijono  – 2013 m. virš 700 tūkst. Eur išleido Prancūzija, Olandija ir Vokietija. O kartais net per milijoną eurų  – 2014 m. per 1 mln. 120 tūkst. Eur išleido Vokietija, Prancūzija, Italija, Olandija, Austrija.

Dar pavojingesni spygliuočių kenkėjai yra pušiniai stiebiniai nematodai. Tai apvalios kirmėlaitės, matomos tik per mikroskopą. Pasaulyje žinomos net 75 jų rūšys, tačiau tik viena iš jų – Bursaphelenchus xylophilus – sukelia pušų vytimą, dėl kurio medžiai žūva. 10–15 metrų aukščio medyje žmogaus krūtinės aukštyje gali būti apie 50 milijonų nematodų, kuriuos nuo vieno augalo ant kito perneša vabalai ožiaragiai (Monochamus spp.). Patekę į pušies kamieną nematodai sparčiai dauginasi, užkimšdami medžio vandens indus. Dėl to augalas negauna pakankamai drėgmės ir pradeda vysti, o po kurio laiko žūva. Klimato atšilimas šiems kenkėjams parankus – palankiausios sąlygos nematodams daugintis ir plisti yra 20–30 laipsnių temperatūra, ir kuo ji aukštesnė, tuo greičiau nematodai dauginasi ir tuo greičiau žūsta medžiai.

1999 m. Portugalijoje, pirmą kartą ES teritorijoje, aptikti kenkėjai per kelerius metus išplito beveik visoje šalyje, o 2008 m. pirmieji židiniai buvo aptikti ir Ispanijoje. Kovai su šiais kenkėjais vien 2013 m. Ispanija ir Portugalija skyrė daugiau kaip 9 mln. eurų, o 2014 m. vien Ispanija šiam tikslui skyrė per 2 mln. eurų.

Stebėsena bus tęsiama

Šių metų patikrų ir tyrimų rezultatus VAT specialistai apibendrins ir pateiks EK kitų metų pradžioje, tačiau jau dabar žinoma, kad nuo 2017 m. fitosanitarinės stebėsenos programos, kurios iš dalies finansuojamos ES biudžeto lėšomis, mūsų šalyje bus tęsiamos. Didės ir kenkėjų, dėl kurių bus vykdoma stebėsena, skaičius. Pavyzdžiui, į 2016 m. programą įtraukta stebėsena dėl 22 kenksmingųjų organizmų, o 2017 ir 2018 m. bus stebimas net 31 kenksmingasis organizmas. Itin atidžiai bus stebimi kenkėjai, kurie visai neseniai „pasibeldė“ į ES duris, o ateityje galėtų padaryti didelės žalos bendrijos žemės ūkiui ir ekonomikai.

„Džiaugiamės, kad VAT turi galimybę dalyvauti šiame svarbiame ES projekte. Kuo anksčiau kenkėjai nustatomi ir sunaikinami, tuo mažesnė ekonominė, ekologinė ir socialinė žala patiriama, todėl geriau skirti dėmesį stebėsenai, negu vėliau patirti milijoninius nuostolius kovojant su pasekmėmis, kurias galėtų sukelti paplitę kenksmingieji organizmai“, – sako Augalininkystės tarnybos direktorius Sergejus Fedotovas.

Pasak S. Fedotovo, Lietuva tokio plataus masto tyrimų anksčiau niekada nėra atlikusi, todėl tikimasi, kad jų metu sužinosime tikrąją padėtį, kokių kenksmingųjų organizmų yra mūsų šalies teritorijoje, kur bei kaip gausiai jie išplitę. „Manome, jog sistemingos patikros ir tyrimai, numatyti stebėsenos programose, padidins galimybę anksti nustatyti kenkėjų židinius bei operatyviai juos sunaikinti ir užkirsti kelią kenksmingųjų organizmų plitimui mūsų šalies teritorijoje“, – tikisi VAT direktorius.

VAT informacija