Scanpix nuotr.

Ne vieną nustebino naujas geografinis mūsų valstybės adresas. Gal juo gausime daugiau laiškų su geromis naujienomis?

Nebe rytų europiečiai

Kai kasdieniame gyvenime gerų naujienų trūksta, o poreikis didelis, tereikia geriau jų paieškoti. Antai vieną tokią gerą naujieną neseniai sužinojo Latvijos atstovas Europos Parlamente Artis Pabriksas. Pasirodo, Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) visas tris Baltijos valstybes oficialiai laiko Šiaurės Europos regiono dalimi. Tai yra, Lietuva, Latvija ir Estija priklauso tai pačiai geografinei valstybių grupei, kaip ir Švedija, Norvegija, Suomija, Danija, Islandija, Airija bei Didžioji Britanija.

Nesunku suprasti, kodėl latvių politiko aptikta naujiena, žaibiškai pasiekusi ir Lietuvos interneto vartotojus, sukėlė tikrą euforiją. Mes – šiaurės europiečiai!

Baltoskandijos skydas

Kažin ar vertėtų stebėtis, kad kai kurie nežinoti dalykai, verčiantys iš naujo apsvarstyti su savo tapatumu, bent jau geografiniu, susijusias nuostatas, daugeliui gali taip pakelti nuotaiką. Juk, pavyzdžiui, gali turėti didelį namą Bezdonyse, tačiau svajoti apie namuką sostinės Laurų kvartale. Prestižinė geografinė padėtis daugelį verčia susitapatinti su įsivaizduojama aplinka: švaria ir išpuoselėta, kur nešlitinėja girtuokliai, kur nevagiama ir nesikeikiama.

Daktaras Rolandas Tučas, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas, teigė, kad internete šurmulį sukėlusi žinia – anokia naujiena. „Gal paprasti žmonės ir negirdėjo, kad Jungtinės Tautos jau 1992-aisiais Lietuvą priskyrė prie Šiaurės šalių grupės. Pamatę, kaip dabar reaguojama žiniasklaidoje, net juokavome, kad galbūt ateis laikas, kai žmonės stebėsis išgirdę, jog Lietuva kadaise, Didžiosios Kunigaikštystės laikais, buvo nuo jūros iki jūros“, – sakė jis „Valstiečių laikraščiui“.

R.Tučas priminė prieškarinėje Lietuvoje geografo ir keliautojo Kazio Pakšto iškeltą Baltoskandijos idėją. „Geopolitinių grėsmių akivaizdoje, kai buvome atsidūrę tarp dviejų geopolitinių blokų – nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, jis manė, kad tokios mažos valstybės, kaip Baltijos ir Skandinavijos šalys, gali išlikti tik susivienijusios. Taigi, bendros jų sąjungos idėja buvo puoselėjama dar tarpukaryje“, – pasakojo pašnekovas.

Atsukę nugarą jūrai

Docento teigimu, už tai, kad atsidūrėme Šiaurės Europos valstybių grupėje, pirmiausia turėtume būti dėkingi latviams, o ypač estams. Jo manymu, jei paklaustume estų, kiekvienas jų pasakytų, kad gyvena Šiaurės Europoje.

„Jie tai seniai žino, jiems tai seniai įaugę. Kuo toliau nuo mūsų į šiaurę, tuo daugiau šiaurietiško mentaliteto. Kartu tai rodo, kad mūsų tapatumas nėra itin šiaurietiškas. Tai lėmė įvairūs veiksniai, pirmiausia kultūriniai: ir Estija, ir didžiąja dalimi Latvija, išskyrus Latgalą, yra protestantiškos šalys, kaip ir visos Šiaurės valstybės. Lietuva yra katalikiškas kraštas. Svarbus ir istorinis aspektas: Latvijoje ir Estijoje įvairūs politiniai dariniai buvo smulkūs, vasalo teisėmis pavaldūs arba kai kurioms Skandinavijos šalims, arba Vokietijai. Jų geopolitinė orientacija visada buvo nukreipta į šiaurę ir vakarus. Lietuva buvo atsukusi nugarą jūrai, ji veikė kaip sausumos galybė. Veržėmės į rytus, siekėme užimti slaviškas teritorijas iki pat Chersono, Smolensko, Maskvos. Mūsų geopolitinė elgsena buvo kitokia“, – sakė R.Tučas ir pridūrė kad prie Vidurio Europos mus priartino unija su Lenkija bei kitos istorinės aplinkybės.

Geografas svarstė, kad nuo XVIII a. pabaigos, kai buvome okupuoti Rusijos imperijos, Baltijos tautų istorija buvo iš esmės vienoda. XX a. pabaigoje Lietuvai, Latvijai ir Estijai atkūrus nepriklausomybę, pasaulyje buvome suvokiami kaip tam tikras vienetas – Baltijos šalys. „Ir, aišku, dabar mus skaldyti, tarkime, latvius ir estus jungti prie Šiaurės Europos, o mus – prie Vidurio, nebūtų teisinga. Tad kartu buvome priskirti prie vientiso Šiaurės Europos regiono“, – aiškino R.Tučas.

Dviem sparnais

Faktą, kad Lietuva oficialiai priskiriama prie Šiaurės valstybių grupės, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys konservatorius Žygimantas Pavilionis vertina nevienareikšmiškai. „Viena vertus, sveikintina, kad mes nepriskiriami Rytų Europos grupei, kuriai priklauso daugelis buvusių sovietinių respublikų. Tačiau man niekada nepatikdavo Lietuvos priskyrimas grynai Šiaurės šalims. Manau, kad mūsų identitetas yra išskirtinis, tokio neturi nei Latvija, nei Estija. Mes paskutiniai katalikai šiaurėje, didesnė dalis mūsų istorijos vis dėlto buvo susijusi su Vidurio Europa. Esame kaip paukštis su dviem sparnais: vienas siekia Šiaurės, kitas – Vidurio Europą. Jeigu vieną sparną nukirsime, toks bus ir skrydis. Manau, turime naudotis abiem sparnais“, – svarstė jis.

Ž.Pavilionis teigė kaip diplomatas galintis patvirtinti, kad turėtume džiaugtis priklausydami Šiaurės šalių grupei, nes tai mums daug duoda: „Kalbant apie valstybių santykius, nėra glaudesnio ratelio kaip penkių Šiaurės ir trijų Baltijos šalių formatas. Mes labai dažnai koordinuojame savo pozicijas, neretai ši grupė išsiplečia ir iki Višegrado šalių – Lenkijos, Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos.“

Tačiau, pasak Ž.Pavilionio, nors ir gražu, kad esame išvien su Šiaurės šalimis, neturime pamiršti, kad daug kuo nuo jų skiriamės. „Socialinė atskirtis mūsų valstybėje yra milžiniška ir vis didėja. Mes einame visiškai į kitą pusę nei Skandinavijos šalys, sukūrusios socialinės rinkos ekonomiką. Vidurinioji klasė tose šalyse labai stipri, socialinė atskirtis yra visais įmanomais būdais mažinama. O mes nieko nedarome, iš esmės visos partijos jau 26 metus žaidžia labai liberalų žaidimą. Tikiuosi, kad mano partijos kolegos anksčiau ar vėliau prisidės prie šiaurietiškos krypties, bandydami mažinti socialinę atskirtį tiek tarp turtuolių ir beturčių, tiek tarp Vilniaus ir kitų Lietuvos vietų“, – „Valstiečių laikraščiui“ kalbėjo Ž.Pavilionis.

Ž. Pavilionis

Ž. Pavilionis

Aštuonetuko klubas

Tai, kad Jungtinių Tautų statistikos padalinys prieš ketvirtį amžiaus nusprendė Lietuvą kartu su kitomis Baltijos šalimis priskirti prie Šiaurės Europos valstybių regioninės grupės, Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorius Rytis Paulauskas linkęs aiškinti metodologinėmis priežastimis.

„Jungtinės Tautos savo dokumentuose mus prie Šiaurės Europos šalių priskyrė 1992 m. Šioe organizacijos atstovams taip lengviau kaupti, analizuoti ir publikuoti statistinę informaciją“, – sakė pašnekovas. R.Paulausko teigimu, Šiaurės šalys, ko gero, yra labiausiai integraciją ir regioninį bendradarbiavimą išplėtojusios valstybės visoje Europoje. Bendradarbiaujama visais lygiais, pradedant politiniu – nuolat vyksta vadinamojo Šiaurės ir Baltijos šalių aštuonetuko, penkių Šiaurės ir trijų Baltijos valstybių prezidentų, premjerų ar ministrų susitikimai, baigiant ekspertų grupių, nagrinėjančių labai konkrečias teisėsaugos, ekonomikos, energetikos ar kitų sričių problemas.

„Šiaurės valstybės nuo pat Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo skyrė joms labai daug dėmesio, įsteigė informacinius centrus, vykdė įvairias paramos programas. Dabar tas bendradarbiavimas labai institucionalizuotas. Dalis mūsų šiaurinių kaimynių yra ES, dalis – NATO narės, tad bendradarbiavimas vyksta ir kitose struktūrose“, – sakė R.Paulauskas.