nuotr.

Politinę šalies padangę rinkėjai nudažė ryškiai žalia spalva. Ateitis parodys, ar tai tik miražas, ar tikrų permainų ženklas.

Ne tų tikėjosi

Pralaimėjimas, kad ir kitų, visada asmeninis: apie antrojo Seimo rinkimų turo rezultatus buvo galima spręsti iš pranešinėjusio apie juos tiesioginiame eteryje vieno televizijos kanalo laidų vedėjo veido išraiškos (???). Pradėjus plaukti pirmiesiems rezultatams iš kaimiškųjų rinkimų apylinkių, laidos vedėjo veidas ėmė tįsti, o ilgainiui pasikeitė neatpažįstamai – rinkimus laimėjo ne tie.

Pasirodo, postringauti apie demokratiško rinkėjų pasirinkimo svarbą yra kur kas sunkiau, kai pralaimi tie, kuriems buvo pranašauta triuškinama pergalė ir kuriems iš anksto uoliai bandei įsiteikti. Regis, tokį jausmą turėjo patirti nemaža dalis tų televizijos žiūrovų, kurių karjera ir asmeninė gerovė labiau priklauso nuo esančiųjų valdžioje malonės nei pačių gebėjimų ir pastangų. Atėjo kiti, kas ir kaip dabar bus?

Kai virto ąžuolai

Išgirdusios antrojo rinkimų turo rezultatus, nuvyto socdemų rožės, pritilo konservatorių kregždutės: po 20 metų triuškinamą pergalę švenčia viena politinė jėga. Naujajame Seime dirbs net 83 nauji parlamentarai, didžiąją dalį naujokų atsivedė daugiausia mandatų laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Matyt, šie rinkimai bus įsimintini ir ne tik dėl smarkiai pravėdinto Seimo. Jau po pirmojo balsavimo turo ėmė virsti ąžuolai – paaiškėjus rinkėjų apsisprendimui, iš pareigų pasitraukė dviejų valdančiajai koalicijai priklausančių partijų lyderiai.

Toks politiškai korektiškas Rolando Pakso bei Valentino Mazuronio pavyzdys neįkvėpė socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus. Rinkimus pralaimėjo ne tik premjero vadovaujama partija, bet ir jis pats. Nors pasiėmęs atostogų A.Butkevičius vyko į Vilkaviškį agituoti už save, apygardos, kurioje nuo 1996 metų buvo renkamas į Seimą, rinkėjai šįkart patikėjo ne juo, o „žaliuoju“ politikos naujoku.

Patyrus tokią gėdą apsisprendimas laukti kitais metais vyksiančio partijos suvažiavimo, kuriame bus renkamas naujas lyderis, o ne iškart užleisti jo vietą, atrodo apgailėtinas ir šiai politinei jėgai pranašauja liūdnus laikus.

Ko gero, dar ilgai bus svarstoma, kas antrajame rinkimų ture pakišo koją nuo artėjančios pergalės apsvaigusiems konservatoriams, bet pirmiausia peršasi prielaida, kad politinė jų žegnonė „vardan Senelio, Anūko ir mūsų Lietuvos“ rinkėjus gręžtis išgąsdino labiau nei velnią kryžius. Taip išgąsdino, kad, neįtikėtina, per vieną dieną kiaurai žemės prasmego konservatorių politinės tvirtovės Kaune kuorai.

Akivaizdžiai išreikštą rinkėjų nusivylimą dviem „sisteminėmis“ partijomis nesunku suprasti, tačiau Liberalų sąjūdžio pergalė iškovojus 14 Seimo narių mandatų, palyginti su 10 mandatų per 2012 m. vykusius Seimo rinkimus, kelia klausimų.

Kai partijos lyderis Eligijus Masiulis buvo sučiuptas su Specialiųjų tyrimų tarnybos agentų slapta pažymėtais verslininkų pinigais, šiai politinei jėgai rinkimuose buvo pranašaujamas krachas: esą korupcijos netoleruojantys liberalų rinkėjai gali neatleisti partijos vadovybei tokios kiaulystės. Sprendžiant iš rinkimų rezultatų, ne tik atleido, bet dar ir paskatino.

Galima tik spėlioti, už ką: ar kad dar daugiau imtų ir mirksėdami kiaulės akimis meluotų, ar kad dar garsiau ir įkyriau kartotų, kokie yra skaidrūs ir nepaperkami.

Neieškoti, vadinasi, pražūti

Ką aiškiausiai parodė naujojo Seimo rinkimų rezultatai ir kas galbūt liko tarp eilučių? Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas, istorikas Antanas Kulakauskas šį klausimą laiko esminiu.

„Ko gero, ta rinkėjų dalis, kuri vis dar dalyvauja rinkimuose, nenori pasiduoti per 20 metų įsitvirtinusių pagrindinių partijų politikai, vedančiai Lietuvą į nelabai šviesią ateitį. Daug kas šaiposi, kad žmonės ieško vis naujų gelbėtojų, bet neieškoti jų prilygtų pražūčiai. Arba reikėtų susitaikyti su likimu, kitaip sakant, su beviltiškos provincijos padėtimi“, – kalbėjo pašnekovas. Pasak jo, kai kam tokioje provincijoje gyventi būna gerai. Tie, kam negerai, išvažiuoja, na o kiti – visai vargšeliai.

A.Kulakauskas teigė tokios ryškios vienos partijos persvaros rinkimuose nesitikėjęs. Ji esą rodo, kad rinkėjai nori permainų ir jas sieja būtent su rinkimų laimėtojais.

„Norima ne šiaip permainų, bet sisteminių. Akivaizdu, kad rinkėjai nenori susitaikyti su tais dviem politinės sistemos poliais. Nors jie vienas kitą kritikuoja, iš esmės darė tą patį. Rinkėjai nori kitokios politikos. Jiems nebereikia tokios demokratijos, kai padėkojama už tai, kad buvo išrinkti, o tada jau daromai kaip patiems reikia. Žinoma, dabar nuo naujosios politinės jėgos priklausys, ar rinkėjams eilinį kartą neteks nusivilti“, – pabrėžė A.Kulakauskas.

Politologo teigimu, dabar visi koziriai yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos rankose. Variantų, kaip suformuoti Vyriausybę, yra daugiau negu trys, tačiau tai padaryti nebus lengva, nes pagrindinių Lietuvą iki šiol valdydavusių partijų lyderiai akivaizdžiai yra labai suirzę.

„Beveik visi nori eiti į opoziciją. Daug kas priklausys ir nuo prezidentės pozicijos formuojant Vyriausybę. Tačiau galima įžvelgti pavojų, kad iki šiol valdęs politinis elitas nepasektų Lenkijos pavyzdžiu, kur rinkimų laimėtojas buvo aiškus, tačiau prasidėjo konfrontacija. Tad atsinaujinimas yra labai sunkus. Tai rodo ir Vengrijos pavyzdys: turintiesiems valdžią reikia nuolat atsimušinėti, pagrindiniai klausimai tampa antraeiliai ar trečiaeiliai, todėl nėra kada vykdyti reformų“, – savo nuomonę išsakė profesorius.

Grės nauji rinkimai?

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, politologas, filosofas Kęstutis Girnius teigė, kad šiuose Seimo rinkimuose buvo išreikštas nepasitenkinimas tradicinėmis partijomis.

„Socdemai labai stipriai pralaimėjo, o apie „Tvarką ir teisingumą“ bei Darbo partiją neverta net kalbėti. Atrodytų, kad tokiu atveju, kai vadinamoji kairė patyrė tokią nesėkmę, konservatoriai turėtų žydėti, tačiau jie šiame Seime turi 34 vietas, o naujame turės 31, vadinasi, irgi nusmuko. Tad visoms toms partijoms buvo gana aiškiai parodyta, kad jos akivaizdžiai netenkina rinkėjų lūkesčių“, – sakė jis „Valstiečių laikraščiui“.

Vis dėlto K.Girnius teigė nemanantis, kad šių partijų pralaimėjimas gali reikšti Lietuvos politinės sistemos keitimosi pradžią. „Kad Darbo partija ir „Tvarka ir teisingumas“ žlugs, buvo akivaizdu. Jei ne per šiuos, tai per kitus rinkimus taip tikrai būtų nutikę. Kitas dalykas – pavojus socdemams, patyrusiems didžiulį pralaimėjimą. Ši partija turės persitvarkyti ir mėginti įtraukti į savo gretas daugiau jaunimo. Jei to nepadarys, šiai politinei jėgai irgi gali kilti pavojus. Konservatorių padėtis dar gana gera, nors rinkimų rezultatai prasti. Didelė dalis kaltės dėl to tenka Gabrieliaus Landsbergio komandai. Jis pats ir jo komanda vykdė labai prastą rinkimų kampaniją. Užuot pabrėžę socialinius klausimus, jie kalbėjo tik apie darbo vietas. Tai irgi svarbu, bet ne tiek. G.Landsbergis taip pat buvo gana agresyvus, be abejo, tai daugeliui žmonių priminė, kodėl jie nemėgsta konservatorių ir laiko juos pikta, kovinga partija“, – aiškino politologas.

Jo manymu, buvo padaryta klaida stengiantis pernelyg pabrėžti G.Landsbergį politinėje reklamoje, užuot skyrus daugiau dėmesio populiariems konservatoriams, tokiems kaip Iingrida Šimonytė ar Žygimantas Pavilionis. „Tai irgi prisidėjo – tie žmonės, kurie nemėgo G.Landsbergio senelio, nemėgsta ir jo. Pabrėžti tai buvo klaida. Aš manau, kad jis turėtų atsistatydinti. A.Butkevičius taip pat“, – pridūrė pašnekovas.

Ar didelis rinkėjų pasitikėjimas „valstiečiais“ neužprogramuos ir didelio nusivylimo jais ateityje?

„Pamatysime. Manau, kad šiek tiek nusivylimo neišvengiamai bus, visi žada labai daug. Ir atlyginimus padidinti, ir pensijas, užtikrinti didelį gyvenimo pagerėjimą, bet tam nėra sąlygų, – pabrėžė K.Girnius. – Visoje Europoje ūkis auga vos 1 proc., pasaulio ekonomika irgi vos gyva, nebus jokio postūmio uždirbti tiek pajamų, kad būtų išdalyti visiems žadami blizgučiai.“

Be to, politologo manymu, tikėtina, kad „valstiečiams“ bus mėginama pakišti koją. „Gali būti, kad visos partijos susitars boikotuoti naują Vyriausybę ir bandyti prastumti išankstinius rinkimus. Kadangi tradicinės partijos pralaimėjo, jos gali nutarti surizikuoti ir siekti naujų rinkimų, kad atsikovotų prarastas pozicijas“, – svarstė politologas.