Asociatyvi nuotr.

Valdžia nepaliauja deklaruoti, kad mažins šalyje akis badantį skurdą, kaip ant mielių augančią socialinę nelygybę, tačiau visi smūgiai atitenka mažas pajamas gaunantiems gyventojams. Ekonomistai siūlo nespausti mokesčiais vargingiausiųjų, o pirmiausia deramai apmokestinti turtą ir kapitalą.

Spaudžia neturtingus

Su darnios visuomenės vėliava į Seimą atžygiavę ir žmonėms daug lūkesčių suteikę valdantieji žadėjo, kad lygins pajamas ir gerins skurstančiųjų gyvenimą. Tačiau paaiškėjo, kad valdžia nusiteikusi dar labiau spausti apačias, o turtingųjų gyvenimo Lietuvoje linkusi nedrumsti ir palikti juos toliau gyventi po priedanga.

Nors dėl didėjančios socialinės atskirties Lietuvai jau ima priekaištauti Europos Komisija, įvairių tarptautinių organizacijų ekspertai, valdžia lyg apkvaitusi švaistosi liberaliuoju dalgiu. Naujai iškeptiems politikams pasirodė, kad gyventojams suteikta per daug mokesčių lengvatų, todėl kai kurias jų jau spėjo panaikinti, o sprendimus dėl kitų atidėjo artimiausiai ateičiai.

Seimo dauguma nusprendė, kad mūsų žmonės gali daugiau mokėti už šildymą ir panaikino nuo 2001-ųjų metų galiojusi lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) centralizuotai tiekiamam šildymui. PVM šildymui išaugus nuo 9 proc. iki 21 proc., rudenį gyventojai turės pakratyti pinigines.

Neramus ruduo laukia ir ūkininkų, kuriuos valdžia įvardijo kaip bene turtingiausią ir lengvatomis aptekusią klasę. Seimas rudenį žada peržiūrėti žemdirbių mokamus mokesčius. Buvo suskaičiuota, kad jie naudojasi daugiau nei dvidešimčia lengvatų, ir pažadėta dalgiu pasidarbuoti ir šioje srityje. Tūkstančiai Lietuvos ūkininkų vos suduria galą su galu, išpardavę paskutinius gyvulius, važiuoja lenkti nugarų į vakariečių ūkius, tačiau valdžios akyse visi žemdirbiai – visuomenės išlaikytiniai.

Nusitaikyta ir į mūsų valgiaraščius. Valdžiai nepatinka, kad tautiečiai per saldžiai ir per riebiai valgo, daug beria druskos į maistą, tad netrukus gali tekti mokėti cukraus, druskos mokestį. Kaimo gyventojai jau nelinksmai juokauja, kad greitai reikės slėpti lašinius, kad „žalieji“ jų neapmokestintų.

Nuo liepos 1-osios staigmena laukia bedarbių. Jų gaunamas išmokas ketinama apmokestinti gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai ramina, kad tai nekirs per bedarbių kišenę, nes numatyta padidinti šias išmokas. Tačiau žmonės suglumę: valdžia smogia vargingiesiems, o turtingųjų nemato. Apmokestindami bedarbių išmokas valdantieji kol kas nesiūlo didinti GPM žmonėms, gaunantiems milijonines pajamas.

Pinigų perstumdymas

„Kažkoks absurdas, kitaip nepavadinsi. Valstybė iš biudžeto bedarbiams moka menkas pašalpas ir dar nori jas apmokestinti. Gaunu apie 250 eurų bedarbio išmoką, jeigu uždės 15 proc. gyventojų pajamų mokestį, neteksiu beveik 40 eurų. Ankstesnės valdžios skurdino, o dabartinė visai suries į ragą“, – bėdojo neseniai bedarbio pašalpą gauti pradėjusi Kupiškio gyventoja.

Anot kaimiškųjų rajonų seniūnų, teritorinių darbo biržų slenksčius minantys žmonės piktinasi, o ir jie patys sakė nesuprantantys, kodėl valdžia nori padidinti ir apmokestinti bedarbių išmokas, kitaip tariant, perstumdyti pinigus toje pačioje valstybės kišenėje. Nebent siekiama daugiau darbo duoti valdininkams.

„Gyventojams kelia nerimą žadami pokyčiai, jie bijo, kad gali sumažėti valstybės skiriamos išmokos. Įstatymų projektuose numatyta ir gerų pokyčių, bet kol kas jie nepatvirtinti. Viskas brangsta, pragyventi darosi vis sunkiau, ypač provincijoje, kur nėra darbo ir algos menkos. Čia žmonėms svarbus kiekvienas euras“, – sakė teritorinės darbo biržos skyriaus, esančio viename miestelyje, atstovas.

Jis pridūrė, kad tik nedaugelis miestelio bedarbių gauna nedarbo socialinio draudimo išmokas, nes daugelis jų neatitinka nustatytų kriterijų. Išmokos mokamos tiems bedarbiams, kurie iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi įgiję ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėnesius.

Išmokos turi didėti

SADM atstovai guodžia, kad nauja apmokestinimo tvarka bedarbių pajamų nesumažins, nes nedarbo išmokos bus didinamos. Pasak SADM Darbo rinkos skyriaus vyriausiosios specialistės Lauros Audinytės, planuojama, kad maksimali nedarbo draudimo išmoka didės apie 40 proc. Remiantis dabar galiojančiu vidutiniu darbo užmokesčiu, maksimali nedarbo socialinio draudimo išmoka siektų 617,1 euro ir nuo šios sumos dar būtų išskaičiuojamas 15 proc. GPM. Kiek didės, pavyzdžiui, dabar 200 eurų gaunančio bedarbio išmoka, SADM atstovė nekomentavo.

L.Audinytė pabrėžė, kad apmokestinant bedarbių išmokas bus taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). „Nuo šių metų pradžios gyventojui taikomas mėnesio neapmokestinamųjų pajamų dydis padidėjo nuo 200 iki 310 eurų. Taigi, jei asmeniui apskaičiuota nedarbo draudimo išmoka neviršys 310 eurų, gyventojų pajamų mokestis nebus išskaičiuojamas“, – užtikrino SADM atstovė ir pridūrė, kad, išmokant nedarbo draudimo išmokas, NPD gali būti taikomas „Sodros“ nustatyta tvarka.

Valdančiosios daugumos atstovai viešai pabrėžia, kad Seime registruotuose projektuose siūlomi pakeitimai sudarys galimybę nedarbo socialinio draudimo išmokas gauti didesniam žmonių skaičiui ir ilgesnį laikotarpį. Tačiau nutyli, kad, įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, darbuotojus bus daug lengviau atleisti iš darbo. Todėl tenka bent šiek tiek tobulinti bedarbiams teikiamas socialines garantijas.

Turtingųjų neprigriebia

Ekonomisto Romo Lazutkos, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo, teigimu, nieko blogo, jeigu gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamos bedarbio išmokos, nes tai yra pajamos, kurios pakeičia buvusį darbo užmokestį. Jau dabar apmokestinamos ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos.

R. Lazutka

Tačiau R.Lazutka pripažino, kad bedarbių pašalpų apmokestinimas gali sukelti neigiamų emocijų, nes mūsų šalyje mokesčių sistema nesutvarkyta. Žmonės pagrįstai piktinasi, kad Lietuvoje, skirtingai nei išsivysčiusiose Vakarų šalyse, turtuoliai išvengia didesnių mokesčių, o apačioms diriamas paskutinis kailis.

Anot jo, prasta praktika, kai skirtingai apmokestinamos atskiros pajamų rūšys. Pavyzdžiui, pajamoms iš individualios veiklos taikomas 5 proc. pajamų mokesčio tarifas, o bedarbio pašalpos bus apmokestinamos 15 proc.

„Turėtume perimti kitų šalių patirtį ir apmokestinti visas žmogaus gaunamas pajamas. Juk, pavyzdžiui, bedarbio statusą turintis žmogus gali turėti daug akcijų ir gauti daug dividendų. Taigi reikėtų sudėti visas gyventojo metines pajams, gautas iš bet kokių šaltinių, ir, įvertinus neapmokestinamąjį pajamų dydį, skaičiuoti pajamų mokesčius“, – aiškino ekonomistas.

R.Lazutkos manymu, didesnėms gyventojų pajamoms turėtų būti taikomas didesnis GPM. Tada į biudžetą būtų surenkama daugiau pajamų, daugiau lėšų galima būtų skirti viešosioms reikmėms.

„Žmonės gauna ne tik didžiulius dividendus, yra įmonių, kurių vadovų atlyginimai labai įspūdingi. Tokios pajamos turėtų būti atitinkamai apmokestinamos. Ir, žinoma, reikia sudėti visas pajamas ir taikyti skirtingo dydžio tarifus. Tačiau suinteresuotos grupės to nenori“, – konstatavo socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas.

Pradeda nuo vargingųjų

Prof. Boguslavas Gruževskis, Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas

Kadangi bedarbių išmokos mokamos iš valstybės biudžeto, jų apmokestinimas realiai neturi prasmės. Valstybei tik padidėja sąnaudos šiems mokesčiams administruoti. Tai daugiau formalus sprendimas, tačiau taip norima standartizuoti pajamų apmokestinimą. Sakoma, kad jeigu nedarbo pašalpa, kitos socialinės išmokos, pensijos yra pajamos, jos turi būti apmokestinamos.

Tokia priemonė gali sukelti daugiau socialinės įtampos, nei suteikti kokios naudos. Bedarbio išmokos nėra didelės, todėl jų apmokestinimas sulauks tik neigiamos visuomenės reakcijos. Žmonės susidarys nuomonę, kad valstybė viena ranka duoda, kita – atima.

Kita vertus, finansiškai bedarbiai neturėtų nukentėti, nes, anot valdančiosios daugumos atstovų, realios bedarbių gaunamos išmokos dėl mokesčių nesumažės. Priešingai, tikinama, kad jos turi padidėti.

Vis dėlto žvelgiant į perspektyvą socialinės srities išmokų apmokestinimas gali turėti neigiamų pasekmių. Kuo daugiau žmonės gaus tokių pajamų, tuo daugiau teks grąžinti pajamų mokesčio. Pavyzdžiui, apmokestinus pensijas, teks daugiau atiduoti pajamų mokesčiams, kai pensijos bus didinamos.

Be to, visuomenei svarbu, ar reforma bus tęsiama. Bedarbio pašalpos ar pensijos – labai menkos pajamos, kurias valstybė lengvai kontroliuoja. Gerokai sunkiau kontroliuoti pajamas iš turto ir kapitalo. Visuomenė tikisi, kad atitinkamai bus apmokestinamas šis sektorius. Logiška būtų būtent nuo jo pradėti pertvarką.

Tapo liberalų vėliavnešiu

Dr. Vytautas Rubavičius, filosofas

Naujoji valdžia rimtai nesiima kurti žadėtos darnios visuomenės. Čia reikia ilgalaikio plano, pagrįsto įvairiais tyrimais, įstatymais. Manau, valdantieji tokios užduoties sau nekelia. Žmonės daugiau tikėjosi iš „valstiečių“ lyderių, bet atsitiko taip, kad premjeras ėmėsi įgyvendinti visiškai kitokią programą. Jis tapo tarsi liberalios ideologijos vėliavnešiu. Tolesnė švietimo sistemos ir universitetų optimizacija „krepšelizacijos“ pagrindu, Stambulo konvencija, partnerystės įstatymai, mūsų abėcėlės keitimas – visa tai yra liberalų, socialdemokratų ir dalies konservatorių darbotvarkė, kurią perėmė dabartinė Vyriausybė. Ir kalbėjimas apie jautrius socialinius dalykus tėra publikos raminimas. Norint jų imtis reikia keisti visą politinę sistemą, mūsų gyvenimo būdą ir mąstyseną. Tai kompleksinis dalykas. Tai sunku padaryti, nes mūsų politinė sistema iš esmės yra finansinio kapitalo ir įtakingojo ekonominio sluoksnio aptarnavimo mechanizmas.

Per pastaruosius trisdešimt metų praraja tarp turtėjančiųjų, valdančiųjų ir tų, kurie neadministruoja finansinių srautų, stipriai padidėjo visame pasaulyje. O mes čia svariai prisidėjome, pasitelkę patį primityviausią kapitalizmo modelį. Pirmiausia valstybė buvo išvogta, susikūrė turtingųjų sluoksnis, ir buvo tikėtasi, kad jis įsuks visą ekonomiką ir padės pamatą laisvajai rinkai. Esame įdiegę visus prasčiausius savanaudiškos kapitalizmo sistemos mechanizmus be jokių atsvarų, kurias išsiugdė pažengusios šalys. O mes apie tai negalvojome ir nepaisėme jokių rekomendacijų, kurias mums teikė protingi žmonės iš Vakarų.