P. Lileikio nuotr.

Pastaraisiais metais smarkiai išaugus deklaruotų ekologiškų krapų plotams, susidomėta, kur šios prieskoninės daržovės, kurių auginimas dosniai remiamas išmokomis, realizuojamos. Paaiškėjo, kad krapų prekyba užminė mįslę, todėl šia istorija susidomėjo ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT). Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiautojams nuspręsta atšaukti išmokas už ekologiškų krapų auginimą.

Žaibiška plėtra

Stebint pastarųjų metų deklaruotų krapų pasėlių pokyčius, galima susidaryti įspūdį, kad Lietuva ketina tapti krapų augintojų šalimi. Pernai ir užpernai šių prieskoninių daržovių auginta daug daugiau nei morkų, burokėlių ir kopūstų.

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenimis, pernai buvo deklaruota net 864 hektarai krapų, o, pavyzdžiui, morkų – apie 100 hektarų mažiau. Sprendžiant iš krapų augintojų užmojų, tautiečiai kasdien turėjo kilogramais vartoti šių žalumynų.

Labiausiai išaugo ekologiškų prieskoninių daržovių plotai. „Ekoagros“ duomenimis, 2014 metais buvo sertifikuota vos 0,21 hektaro ekologiškų krapų, 2015-aisiais – jau beveik 60 hektarų, o 2016 metais – daugiau kaip 487 hektarai. Be to, pernai dar buvo sertifikuota apie 197 hektarus pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą auginamų krapų. Taigi Lietuva turėjo būti užversta krapais, tačiau valdininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad šios prieskoninės daržovės galėjo tapti lengvu pasipelnymo šaltiniu.

Toks staigus krapų plotų šuolis neliko nepastebėtas. „Pamatę ženklius pokyčius, pradėjome aiškintis, kur išauginti krapai realizuojami. Tyrimas parodė, kad čia yra negražių dalykų – ir galimai suklastotų dokumentų, ir tonos supelijusių krapų, ir kitų įdomių paaiškinimų“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas Saulius Jasius.

Scanpix nuotr.

Scanpix nuotr.

Domėtis krapų prekyba valdininkus verčia tai, kad skiriant kompensacines išmokas už ekologiškai auginamas daržoves yra keliama sąlyga – rinkai tiekti mažiausiai nustatytą kiekį produkcijos. Kitaip tariant, tikrinama, kad nebūtų auginama tik dėl išmokų.

Išmoka už ekologiškų daržovių hektarą sudaro 525 eurus. Be to, krapų augintojai gavo ir tiesiogines išmokas bei susietąją paramą už daržoves. Įdomu tai, kad Lietuvoje žaibiškai padaugėjo krapų pasėlių nuo 2015-ųjų, kai daržovių augintojams palaikyti buvo papildomai skirta susietoji parama.

Gundo išmokos

Norėdami gauti ekologines išmokas, augintojai turi užauginti ne mažiau kaip 3 tonas žaliosios masės iš hektaro. Tai ūkininkai turi patvirtinti dokumentais. VšĮ „Ekoagros“ direktoriui Antanui Makarevičiui į akį krito tai, kad pristatytuose dokumentuose krapų augintojai dažniausiai nurodė, kad iš hektaro gavo būtent apie tris tonas šių prieskoninių daržovių.

„Agronomai sako, kad iš vieno hektaro galima gauti 20–25 tonas ar net dar daugiau šių daržovių, o ūkininkai rodo, jog išaugino apie 3 tonas. Susidarė įspūdis, kad krapai auginami dėl išmokų“, – aiškino A.Makarevičius ir pridūrė, kad klausimų kilo ne tik dėl ekologiškai, bet ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą auginamų prieskonių.

A.Makarevičius

A.Makarevičius

Anot „Ekoagros“ vadovo, abejonių sukėlė ne vienas tiekimą rinkai patvirtinantis dokumentas, todėl buvo kreiptasi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), kad ji patikrintų visą šios produkcijos tiekimo rinkai grandinę.

„Abejonių nekyla, kai ekologiški krapai parduodami konservų fabrikai. Bet jeigu jie supūdomi ar išvežami į mišką žvėreliams sušerti, atrodo nerimtai. Ar tam reikia naudoti europinę paramą?“ – klausė A.Makarevičius.

Klastojo parašus?

Patikrinusi ne vieną krapų pirkėją, VMVT nustatė, kad didžioji krapų realizacijos dalis kelia įtarimų. Tik nedaugelio tikrintų šių žalumynų augintojų dokumentai rodė, kad valdininkų dėmesio sulaukę krapai buvo tikslingai realizuoti.

Krapai buvo parduoti maisto ir pašarų tvarkybos subjektams, taip pat ir fiziniams asmenims. „Fizinių asmenų negalime tikrinti, kur jie padėjo įsigytus krapus. Tačiau abejonių sukėlė tai, kad jie įsigijo didelius kiekius šios produkcijos. Kiekvienam gali kilti klausimas, kaip suvartoti, pavyzdžiui, tris tonas krapų?“ – apie tyrimą pasakojo VMVT Maisto skyriaus vedėjos pavaduotoja Loreta Mačytė.

Kai kurios sąskaitos sulaukė ir FNTT pareigūnų dėmesio. Paaiškėjo, kad galėjo būti suklastoti parašai. „Vienu atveju įmonė, kuri buvo nurodyta kaip krapų pirkėja, sakė, kad tokios sutarties nepasirašė, o parašas yra suklastotas. Kitu atveju esą krapus pirkusi įmonė patvirtino, kad toks sandoris neįvyko“, – krapų detektyvo detales atskleidė L.Mačytė.

Pareigūnų dėmesio vertas ir toks atvejis, kai nuvykę nurodytu adresu tikrintojai rado negyvenamą apleistą namą. Žinoma, patikrinti, ar buvo įsigyta žaliosios krapų masės ir sėklos bei kur produkcija realizuota, galimybės nebuvo.

Pasitaikė atvejų, kai ūkininkai derlių pardavė asmeniui iš Latvijos, tačiau tai patvirtinančių dokumentų neišsaugojo. Kitas ekologiškų krapų pirkėjas tvirtino, esą nusipirkta produkcija tiesiog supelijo ir buvo užarta. Vienas žemės ūkio kooperatyvas aiškino, kad įsigijo maistinių krapų ir juos pardavė tretiesiems asmenims, tačiau tai įrodančių dokumentų nesugebėjo pateikti.

Valo augintojų gretas

ŽŪM nusprendė užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui ir atšaukė išmokas už ekologiškų krapų auginimą. Šių metų kovo 29 d. žemės ūkio ministro įsakymu buvo pakeistos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonių „Ekologinis ūkininkavimas“ bei ,,Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklės, pagal kurias šių prieskoninių daržovių augintojai kompensacinių išmokų nebegaus.

Anot S.Jasiaus, toks sprendimas atsijos nesąžiningus augintojus, tačiau neturės įtakos tiems, kurie užaugina gerą produkciją ir turi savo rinką. „Šie ir toliau augins, nes turi savo pirkėjus, ir nepraras pajamų. Tvarkingai ekologišką produkciją gaminantys ir parduodantys ūkininkai gali būti ramūs. O tuos, kurie bando sukčiauti ir pasipelnyti iš išmokų, reikia „išvalyti“. Deja, bet tokių spekuliacijų vis pasitaiko“, – aiškino ŽŪM atstovas ir pridūrė, kad tiesioginės išmokos ir susietoji parama krapų augintojams liks.

ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas neatskleidė, ar įtarimų sukėlę ekologiškų krapų augintojai gavo kompensacines išmokas: „Tai priklauso nuo konkretaus ūkio, kiekviena paraiška yra vertinama individualiai.“

S.Jasius pabrėžė, kad pradėtas bendradarbiavimas su FNTT, kuri ketina paanalizuoti krapų augintojų ir pirkėjų sandorius, ir Valstybine mokesčių inspekcija. Anot ŽŪM atstovo, tai svarbu ir dėl ateities perspektyvų siekiant užkirsti kelią neteisėtam paramos gavimui.

NMA, tikrindama atitiktį paramos taisyklėms, didelių pretenzijų krapų augintojams neišreiškė: beveik visi patikrinti laukai buvo tvarkingi, visų reikalavimų buvo laikomasi.

Atsirado gudručių

 CironkieneZ

Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė

Duomenys tikrai įspūdingi – apie penktadalį viso deklaruoto daržovių ploto pernai sudarė krapai. Apie tai, kad nepamatuotai plečiami šių žalumynų plotai, pernai ir užpernai perspėjau kasmetiniame vasarą vykstančiame didžiajame mūsų asociacijos daržininkų seminare, kur dalyvauja ir ŽŪM, NMA atstovai. Per dvejus metus krapų plotas išsiplėtė nuo maždaug 80 iki 864 hektarų! Poreikis nepadidėjo, o plotai smarkiai išaugo. Kur tuomet realizuojama produkcija?

Mūsų asociacijos narių krapų pasėliai ūgtelėjo saikingai, nes jie žino, kad rinkoje būna derliaus  perteklius. Gali būti, kad atsiradus susietajai paramai šių žalumynų auginimu susigundė jaunieji ūkininkai ir tie, kurie orientuojasi į išmokas. Panaši situacija kažkada buvo su garstyčiomis, kurių buvo daug auginama. Krapus taip pat nėra sudėtinga auginti, kartą pasėjus kitais metais jie savaime sudygsta, tereikia deklaruoti pasėlius.

Kai kurie augintojai teisinosi, kad šias daržoves augina sėklai. Jeigu taip, tada nereikia pretenduoti į susietąją paramą, skirtą daržininkams. Bet atsirado gudručių, kurie panoro gauti ir ekologines, ir susietąsias, ir tiesiogines išmokas.

Daug nepriauginsi

 Salvina Kieviniene

Salvina Kievinienė, Panevėžio rajono daržovių augintoja

Sunku patikėti, kad Lietuvoje auginama šimtai hektarų krapų. Kur tiek krapų realizuoti?! Iš kokių 20 arų galima gauti 3 tonas, o iš 800 hektarų susidaro didžiuliai kiekiai.

Daržininkai augina krapelius ir krapus. Vieni skirti šviežiam vartojimui, džiovinimui, kiti kuliami, dedami į daržovių konservus. Krapelių hektarais nepriauginsi, daugiau galima auginti didelių krapų. Juos ir agurkus auginau Kėdainių konservų fabrikui, bet kai šie konservų gamintojai pradėjo agurkus vežtis iš Lenkijos, atsisakiau jiems tiekti ir krapus. Auginau vieną hektarą krapų, tai vos spėjome juos doroti. Nespėjus laiku nuimti, jie perdžiūdavo.

Kompensacinių išmokų dydis už ekologinį ūkininkavimą (už hektarą):

  • javai – 218 Eur;
  • javai pašarams – 232 Eur;
  • javai, daugiametės žolės sėklai – 273 Eur;
  • daugiamečių žolių įsėlis – 59 Eur;
  • daugiametės žolės – 176 Eur;
  • daržovės, bulvės – 525 Eur;
  • vaistažolės, aromatiniai ir prieskoniniai augalai – 487 Eur;
  • uogynai ir sodai – 518 Eur.

Susietosios paramos dydis 2016 m. (už hektarą):

  • už vaisių ir uogų auginimą – 230,31 Eur;
  • už daržovių auginimą atvirajame grunte – 310,85 Eur;
  • už daržovių auginimą uždarajame grunte (šildomuose šiltnamiuose) – 453,40 Eur už arą.