Valdininkai ginčijasi ir ieško kaltųjų, o toksiškos atliekos toliau nuodija žmones. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento nuotr.

 Teršti gamtą reikia įžūliai ir dideliais kiekiais – tada niekas jūsų neras. Štai nei teisėsauga, nei aplinkosaugininkai ilgiau nei metus nesugeba nustatyti, kas išmetė 30 tonų pavojingų atliekų – kineskopų duženų. Maža to, jos ir toliau riogso apleistų fermų tranšėjose Raguvoje (Panevėžio r.).

„Vieno žmogaus mirtis – tragedija, o tūkstančio – statistika“, – kažkada pasakė Sovietų Sąjungos diktatorius Josifas Džiugašvilis-Stalinas. XXI amžiuje Lietuvoje klostosi panaši situacija – ekologinės katastrofos tampa paprasta statistika. Aplinkos sargai žmonėms, padariusiems žalą gamtai, skiria gana nemenkas baudas, kad atgrasytų juos nuo panašių „darbų“. Taigi jei išmesi miške seną sulūžusį televizorių, kas nors gali pamatyti ir apskųsti. Baudos tokiu atveju tikrai neišvengsi. O jei turi tonas sulūžusių televizorių?

Ne adata šiene

„Na, jeigu nerasime 30 tonų atliekų savininkų, ką tada apskritai galime rasti?“ – daugiau nei prieš metus „Valstiečių laikraščio“ retoriškai klausė tuometinis aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Anot jo, tokį kiekį atliekų į aplinką išmeta ne paprastas praeivis, pritrūkęs vietos daugiabučio rūsyje. Sunku nesutikti su buvusiu ministru – reikėjo tuos kineskopus metodiškai rinkti, sandėliuoti ir organizuotai išvežti ten, kur juos rado Panevėžio aplinkosaugininkai. Kai „Valstiečių laikraštis“ aplinkosaugos ir teisėsaugos atstovų dar prieš metus pasiteiravo, kaip galėjo taip atsitikti, išgirdo tvirtą pasižadėjimą, kad „viskas bus gerai“.

Senų televizijos kineskopų sudėtyje yra žmonių sveikatai ir aplinkai pavojingų sunkiųjų metalų – švino (Pb), kadmio (Cd). Šių metalų, kaip ir gyvsidabrio, sankaupos dirvožemyje ar organizmuose gali sukelti sunkių ligų. Ypač didelis pavojus žmogaus organizmui kyla dėl to, kad toksiškų elementų poveikį sunku nustatyti. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) ir Jungtinė maisto kodekso komisija nurodo, kad maisto produktuose reikia nuolat tikrinti sunkiųjų metalų koncentracijas, atkreipiant ypatingą dėmesį į švino, kadmio ir gyvsidabrio kiekius.

Partijai „Tvarka ir teisingumas“ atstovavęs ministras K. Trečiokas tada tikino, kad bus ir teisingumas ir  tvarka – bus surasti ir nubausti teršėjai, pavojingos atliekos atsidurs ten, kur joms ir vieta. Praėjo metai, pasikeitė aplinkos ministrai, o problema liko: kineskopai guli toje pačioje vietoje. Ir teisėsauga skėsčioja rankomis, ir vietos valdžia nežino, ką daryti.

Niekas nieko nežino

Kaip paaiškino naujojo aplinkos ministro Kęstučio Navicko štabas, Panevėžio agentūros pareigūnai 2015-ųjų lapkričio mėnesį atlikdami planinį patikrinimą Raguvos seniūnijoje, Sodeliškių kaime, nustatė aplinkos taršą kineskopų stiklo dūžio atliekomis. Tą pačią dieną buvo informuotas Raguvos seniūnas, apklausti šalia esančių dirbamų laukų ūkininkai. Jie teigė, kad nežino, kas ir kokiu transportu atvežė atliekas. Žala gamtai dėl kineskopo dūžio atliekų išmetimo į aplinką sudaro apie 135 538 eurus.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas 2015-ųjų gruodį raštu Nr. (20)-V3-1759 kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą, prašydamas nustatyti, iš kur atsirado šios atliekos. Prokuratūra medžiagą persiuntė Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veiklos.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento nuotr.

Iš policijos komisariato buvo gautas atsakymas Nr. 50-S-86075-(1.30) apie atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą. Argumentas tiesiog stulbinantis – „kadangi kineskopų stiklo duženų atliekų savininkas ar asmuo, jas palikęs nurodytoje vietoje, nenustatytas“ (!). Štai taip. Panevėžio policija, pasirodo, gali tirti tik tas bylas, kuriose kaltasis pats prisistato ir prisipažįsta. Neaišku, ar Panevėžio policija panašiai elgtųsi žmogžudystės, reketo ar teroro akto atveju, bet kas gali paneigti tokią galimybę?

Šiuo metu, kaip informuoja Valstiečių ir žaliųjų (cic!) ministerijos atstovai, atliekos uždengtos juoda plastikine plėvele. „Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės administraciją, informavo apie esamą taršą kineskopų stiklo dūžio atliekomis Sodeliškių k., Raguvos sen., Panevėžio r. ir paprašė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 str. nuostatomis, užtikrinti šių bešeimininkių atliekų sutvarkymą“, – informavo K.Navickas per atstovą spaudai.

Niekam nerūpi

Raguvos seniūnas Juozas Skorulskis susidariusią padėtį paaiškino labai paprastai: „Mes neturime pinigų toms atliekoms išvežti. Utilizuoti tokį laužą gali ne kiekviena įmonė. Už tai reikėtų sumokėti apie 10 000 eurų. Niekas šių lėšų neskiria. Todėl taip ir padarėme – viską uždengėme plėvele. Nuolat nuvažiuoju ir apžiūriu, kad nebūtų atidengta ar naujai privežta“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo seniūnas.

Anot J.Skorulskio, neabejotina, kad atvežę atliekas veikėjai elgėsi apgalvotai ir piktybiškai. „Prie apleistų fermų tranšėjos taip paprastai neprivažiuosi. Tai reikėjo padaryti rudenį, kai aplink laukuose nupjauti javai, likusios ražienos. Kitu metu neprivažiuosi“, – aiškino seniūnas.

Liūdniausia, kad iš tikro ši istorija ir gamtai padaryta žala niekam nerūpi. Dar prieš metus Aplinkos ministerija ir Panevėžio apygardos prokuratūra ginčijosi, ar ministerija į prokurorus apskritai kreipėsi. Vėliau pateikti dokumentai įrodė, kad buvo kreiptasi į teisėsaugą. Tačiau tuo viskas ir pasibaigė.

Mišrios Seimo narių grupės seniūnas, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Balsys labai nustebo, kad klausimas iki šiol neišspręstas. „Manau, tokia situacija vertintina kaip nuožmios privačių interesų grupių kovos rezultatas“, – sakė parlamentaras „Valstiečių laikraščiui“.

Praėjusią savaitę jis kreipėsi į Panevėžio rajono merą ir aplinkos ministrą K.Navicką, kad galų gale būtų sutvarkytos Panevėžio rajono Sodeliškių kaimo laukuose nuo 2013 m. gulinčios tonos kineskopų stiklo duženų. L. Balsys savo kreipimesi reikalauja ne tik išvežti kineskopų duženas, bet ir sutvarkyti jas pagal tokioms atliekoms keliamus reikalavimus.

Nebūtinai nubaus

Skaičius 30 tampa simboliniu kalbant apie gamtos taršą – ar tai būtų išmesti kineskopai, ar į vandenį išpilti teršalai. Praėjusių metų šv. Kalėdų dienomis paaiškėjo, kad į Nerį sostinėje, Upės gatvėje, įvykusios avarijos metu ištekėjo maždaug 30 tūkst. kubinių metrų kanalizacijos nuotekų. Aplinkos ministras ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius pažadėjo surasti kaltuosius ir iš jų išieškoti žalą gamtai. Norėtųsi tuo tikėti, bet, kaip rodo istorija su kineskopų duženomis, gali taip ir nenutikti, nors valdžioje ir žalieji.

Parlamentaras Naglis Puteikis, nūnai Seimo Audito komiteto pirmininkės Ingridos Šimonytės pavaduotojas, teigė būtinai užsiimsiąs šia tema. „Atvejis labai įdomus. Sumelė išeina apvali – didesnė už tą, kuri reikalinga dabar. Juk kažkas susirinko pinigus veikdamas, greičiausiai, pagal licenciją. Ar tik nebus ir pati Aplinkos ministerija nagų prikišusi, jei viskas taip greitai prasmego užmarštin?“ – retoriškai klausė N.Puteikis.

Valentinas Mazuronis, ES parlamentaras, buvęs aplinkos ministras

Aš manau, kad atsakymas, kodėl taip vyksta, – dideli pinigai. Niekas atsitiktinai važiuodamas tų kineskopų stiklo duženų neišvertė kaip eilinių šiukšlių. Mano manymu, greičiausiai, nors negaliu to įrodyti teismuose, kažkas surinko tuos kineskopus tam, kad utilizuotų, paėmė pinigus ir net išrašė atitinkamą pažymą, nes tai gali daryti ne bet kas. Kadangi pinigai dideli, tai galimai ir pasirūpino, kad niekas net ir nenorėtų ieškoti. Dar reikia žiūrėti, kad radus ir sumokėjus tuos 10 000 eurų jų tiesiog nepervežtų į kitą vietą. Kam utilizuoti, jei gali tiesiog išversti ir niekas nei pastebės, nei kaltų ras? Pelningas „verslas“ – patys suprantate. Gal tuo ir galima paaiškinti Panevėžio aplinkosaugininkų ir teisėsaugos „nesėkmes“ ieškant kaltųjų.

L.Balsys, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas

Pavojingos atliekos pastebėtos 2015 m., nors vietos gyventojai maišus su duženomis matė jau nuo 2013 m. Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2015 m. atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Apie problemą žino ir Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas, ir Panevėžio rajono savivaldybė. Mano žiniomis, per tuos metus viskas, kas buvo padaryta – pavojingos atliekos uždengtos plastiko plėvele! Neįtikėtinas aplaidumas!

Dar pareigas einant aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui, jautėsi valdžios nenoras ieškoti žalos aplinkai kaltininkų. Skaičiuota, kad žala dėl kineskopo dūžio atliekų išmetimo aplinkoje gali siekti apie 135 538 eurus.

Tai, kas vyko 2015 m., panašiau į institucijų susirašinėjimą, o ne į tikrą problemos sprendimą. Kiek man žinoma, tuometinis aplinkos ministras į prokuratūrą dėl tokio didelio kiekio į aplinką išmestų pavojingų atliekų kreipėsi tik po ilgo žiniasklaidos spaudimo. Prokuratūra medžiagą persiuntė Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, o šis atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes kineskopų stiklo duženų atliekų savininkas ar jas nurodytoje vietoje palikęs asmuo nenustatytas. Bešeimininkes atliekas turi sutvarkyti Panevėžio rajono savivaldybė, tačiau iki šiol nieko nėra padaryta.

Sunkiųjų metalų poveikis žmogaus organizmui

Kadmis

Į žmogaus organizmą 75 proc. kadmio patenka su augaliniais maisto produktais. ES Komisijos reglamentas Nr. 1881 nurodo, kad leistinas kadmio kiekis yra 7 μg/kg kūno svorio per savaitę (1 μg/kg kūno svorio per dieną).

Žmogaus organizme pagrindinės kadmio kaupimosi vietos yra kepenys (20 proc.) ir inkstai (30 proc.). Sukauptas kadmis iš organizmo pasišalina labai sunkiai, pašalinimo periodas – 20–30 metų.

Organizme kadmis pakeičia cinką ir kitus mikroelementus baltymuose, jungiasi su fermentais, todėl sumažėja daugelio fermentų aktyvumas, nervinių impulsų perdavimas, ląstelių membranų pralaidumas, sutrinka vitaminų pasisavinimas. Nuolatinis lėtinis apsinuodijimas sukelia inkstų nepakankamumą, sutrikdo jų funkcijas. Jeigu žmogaus organizme yra per didelis kadmio kiekis, pagelsta dantys, prie dantenų susidaro šviesiai rudi kadmio vainikėliai.

Vykstant lėtiniam apsinuodijimui išsivysto tokie organizmo pokyčiai:

• hipertonija;
• išeminė širdies liga;
• aterosklerozė;
• inkstų nepakankamumas;
• faringitas ir kitos kvėpavimo takų ligos, o rūkantiesiems – net plaučių vėžys.

Pavojingas kancerogenas

Nuo į organizmą patekusio kadmio labai greitai sutrinka inkstų funkcija. Jie iš organizmo, ypač iš kaulų, pradeda šalinti kalcį ir fosforą, todėl sutrinka šių medžiagų apykaitos procesai. Retėja Žmogaus kaulai (visas skeletas) pradeda retėti, šį procesą lydi skausmai. Dėl nepakeliamo skausmo „Itai-Itai“ pavadinta liga susirgo daug žmonių, kai vienoje Japonijos įmonėje, įvykus avarijai, į geriamąjį ir į augalams drėkinti skirtą vandenį pateko nuotekų su kadmiu. Šiuo vandeniu buvo laistomi ryžiai, tad juose šio metalo susikaupė 10 kartų daugiau (apie 3,4 mg/kg) negu įprastai.

Tarptautinė mokslinė agentūra, tirianti vėžines ligas, priskyrė kadmį prie vienų iš pavojingiausių I grupės kancerogenų. Jis sukelia plaučių, šlapimo pūslės, krūties onkologines ligas.

Švinas

Jeigu organizmas rezorbuoja daugiau švino negu gali jo pašalinti, prasideda jo kaupimas. Pirmiausia švinas kaupiasi kepenyse, vėliau – inkstuose. Inkstai dalį švino (apie 40 proc.) sugeba pašalinti, kita dalis kaupiasi. Pagrindinis procesas vyksta inkstuose, vėliau – ir kituose organuose, tačiau didžiausi organizme rezorbuoto švino kiekiai (iki 90–95 proc.) susikaupia kauluose. Iš kaulų švinas pašalinamas tik per 25–30 metų. Kitos kaupimosi vietos yra dantys, nagai, plaukai. Dantyse susikaupęs švinas iš jų nepasišalina, todėl pagal vaikų pieninių dantų tyrimus galima spręsti apie jų organizmo užterštumą.

Tiriant apsinuodijimus švinu pastebėta, kad jis labiau pažeidžia vaikų centrinę nervų sistemą, o suaugusiųjų – inkstus ir kepenis.

Ūminio apsinuodijimo neorganiniais švino junginiais požymiai:

• pykinimas;
• vėmimas;
• aštrūs pilvo skausmai;
• pilvo pūtimas;
• vidurių užkietėjimas.

Mažina protinį aktyvumą

Vykstant lėtiniam apsinuodijimui veido oda tampa pilka, nes švinas paveikia smulkiąsias kraujagysles, sutrinka kraujo cirkuliacija. Ant dantenų dažnai susidaro melsvai pilkšvos spalvos švino sulfido juosta.

Švinas pakenkia smegenų kraujagyslių lygiuosius raumenis, todėl vystosi psichikos sutrikimai. Dėl švino poveikio kraujagyslėms atsiranda galvos skausmai, sumažėja protinis aktyvumas, sutrinka atmintis, padidėja agresyvumas.