Redakcijos archyvo nuotr.

Pastaraisiais mėnesiais pieno supirkimo kainos po truputį kyla, tačiau toli gražu ne visi pieno gamintojai mato perspektyvą plėtoti šią šaką. Jie tvirtina, kad smulkiesiems ūkininkams už pieną mokama kaina auga ne taip sparčiai, kaip skelbia statistikai.

Kainos augo

Perdirbėjai didesnėmis kainomis už superkamą natūralų pieną pamalonina tik stambiuosius pardavėjus, o smulkieji, anot Vilkaviškio krašto pieno gamintojų asociacijos pirmininko, Bartninkų kaimo ūkininko Albino Šneiderio, gauna kur kas menkiau. „Kalbėjausi su viena karves laikančia ir pieną parduodančia ūkininke. Ji tvirtino, kad už parduodamą natūralų pieną iš perdirbėjų tegauna 10 centų už litrą“, – teigė A.Šneideris.

Žemės ūkio ministerijos skelbiamais duomenimis, šių metų sausį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 303,2 euro už t. Per pirmąjį šių metų mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina padidėjo 1,4 proc. – 2016 m. gruodį ji buvo 299,1 euro už t. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina sausį, palyginti su gruodžiu, padidėjo 2,8 proc. ir pasiekė 239,4 euro už t.

Vertinant metinį pokytį, 2017 m. sausį natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 34,4 proc. didesnė, palyginti su 2016 m. pirmuoju mėnesiu – tada ji siekė 225,7 euro už t. Per 2017-ųjų sausį buvo supirkta 102,01 tūkst. t pieno, t. y. 2,6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t pieno per mėnesį (daugiau kaip 1,3 t per dieną), stambiausios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės (AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“, AB „Žemaitijos pienas“, AB Vilkyškių pieninė, UAB „Marijampolės pieno konservai“) šiemet sausį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 370,9 euro už t. Per mėnesį ši kaina padidėjo 0,2 proc., o per metus – 37,8 proc. Iš stambių pieno pardavėjų supirkto pieno dalis sudarė vidutiniškai 52,5 proc. viso šių įmonių supirkto pieno kiekio.

Augimą pajuto ne visi

A.Šneideris savo ūkyje turi 70 melžiamų karvių ir kasdien parduoda 1,2 t pieno. Kiek jam moka perdirbėjai, ūkininkas atskleisti negalėjo, mat saisto sutartys, tačiau neslėpė, kad tikrai ne tiek, kiek yra skelbiama. „Dabar aš, laikantis 70 karvių ir kasdien parduodantis 1,2 tonos pieno, jaučiuosi taip, kaip prieš gerą dešimtmetį jausdavosi 10 karvių turintis ūkininkas“, – lygino A.Šneideris.

Kad parduodamo natūralaus pieno litro kaina dar nepasiekė 30 centų, „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino ne vienas kalbintas ūkininkas. Kai kurie teigė už litrą tegaunantys vos 24 centus, nors kasdien parduoda apie 1,5 t pieno.

„Gali būti, kad didžiausią kainą, kuri yra dar didesnė, nei viešai skelbiama, gauna patys stambiausi pieno gamintojai, parduodantys po keletą tonų per dieną. O smulkesniems tenka tenkintis tuo, kas lieka“, – svarstė ūkininkai.

Nuo itin didelių pieno supirkimo kainų svyravimų kenčia ne tik ūkininkai, bet ir smulkieji perdirbėjai. Kalvarijos savivaldybėje veikiančios ŽŪB „Šaltekšnis“, kuri iš aplinkinių ūkininkų supirkto pieno gamina sviestą, varškę, sūrius, grietinėlę ir šiuos gaminius parduoda vietos rinkoje, vadovė Reda Ališauskienė teigė, jog smulkiesiems perdirbėjams būtų kur kas naudingiau, kad pieno supirkimo kainos būtų pastovesnės. „Taip dažnai kaitalioti gaminių kainų negalima, ypač jų didinti, nes pirkėjas yra vietinis vartotojas, kuris į kainų augimą reaguoja ypač jautriai“, – tvirtino ji.

Ateitis miglota

Pasak A.Šneiderio kol kas kalbėti apie pienininkystės sektoriaus atsigavimą dar per anksti, mat net padidėjus pieno supirkimo kainoms žemdirbio kišenėje daugiau pinigų nelieka, nes yra išaugę kiti kaštai, pavyzdžiui, pašarų gamybai.

„Mūsų ūkiui beveik dvejus metus pieno gamyba buvo kone nuostolinga. Vos išsilaikydavome. Be to, supirkėjai vėl pradėjo gąsdinti, kad pieno supirkimo kainos gali kristi, o šią vasarą jos bus tokios kaip pernai. Todėl kol kas apie jokią ūkio plėtrą ar modernizaciją net negalvoju“, – atviravo A.Šneideris.

Apie pieno sektoriaus atsigavimą nelinkęs kalbėti ir Prienų r. Veiverių sen. ūkininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos Prienų skyriaus pirmininkas Martynas Butkevičius. „Pieno supirkimo kainos gal kiek ir išaugo, tačiau ekonominė padėtis pieno sektoriuje tokia, kad padidėjusioss kainos ūkininkų nesudomino tiek, jog jie sakytų, kad pieno gamyba apsimoka, ir plėstų ūkius“, – tikino ūkininkas, laikantis apie 100 karvių.

M.Butkevičiaus teigimu, šiuo metu ūkininkų gaunama pieno supirkimo kaina vos padengia patiriamas išlaidas. Apie kokį nors pelną iš pienininkystės kalbėti net neverta. Todėl, nematydami perspektyvos, smulkieji ūkininkai parduoda karves, o ūkininkaujantis jaunimas tik juokiasi iš siūlomų kainų ir net nesvarsto galimybės užsiimti pienininkyste.

„Aš ir pats svarstau pienininkystės atsisakyti, kai tik baigsis Europos Sąjungos paramos gavimo nustatytas penkerių metų laikotarpis. Per kelias valandas sukrauni karves į mašinas, ir viskas“, – kalbėjo M.Butkevičius.