Scanpix nuotr.

Klientų galima ieškoti visur, kur yra žmonių. Viena iš tokių vietų, kurią ūkininkai vis plačiau išnaudoja, – socialiniai tinklai, pirmiausia „Facebook“. Pasidomėjome, kaip virtualioje erdvėje savo produkciją sekasi realizuoti ūkininkams ir nuo ko priklauso pardavimo sėkmė.

Produktai iš bityno

Kaunietis bitininkas Andrius Mašanauskas, pasitelkdamas socialinius tinklus, parduoda apie 30 proc. medaus produktų. Jis mano, kad ateityje prekyba internetu bus dar labiau išplėtota. Zarasų rajone bityną turintis vyras, pradėdamas verslą, pirmiausia įregistravo prekės ženklą ir tik tada įsigijo bičių šeimų. Tikslinę klientūrą, kuriai planavo tiekti produkciją, jis įvertino dar prieš imdamasis veiklos. Pasak A.Mašanausko, tik žinant klientų poreikius, įmanoma formuoti vienokią ar kitokią informacijos sklaidą. „Kiekvienas prekės ženklas yra žinomas tiek, kiek mes patys su juo dirbame. Produkcijos pardavimas taip pat priklauso nuo mūsų pačių: kaip vertiname savo produktą, ar tikime tuo, ką darome“, – sakė bitininkas ir pridūrė, kad pagrindinis darbas ir bendravimas su klientais vyksta parodų metu.

Jaunas bitininkas Vytautas Deveikis informaciją apie parduodamą lietuvišką medų ir jo produktus taip pat platina „Facebook“ tinkle. „Socialiniuose tinkluose labai patogu skleisti informaciją“, – sakė V.Deveikis.

Neskiria daug laiko

Virtualioje erdvėje savo ūkį pristato ir Alytaus rajono ūkininkai Jovilė ir Eivydas Amšiejai. Pora į „Facebook“ tinklą įkelia auginamų daržovių nuotraukų ir informuoja, kur ir kada jomis prekiaus. Jovilė pasakojo, kad žiemą per „Facebook“ jie siūlė įsigyti ropių, tačiau didelio interesantų antplūdžio nesulaukė.

„Daržovių kainos menkos, o pristatymo išlaidos didelės. Jei klientai užsako daržovių už 60 eurų ir mes jas turime išvežioti po visą Vilnių, nebelieka jokio uždarbio. Negana to, dar ir visą dieną tenka sugaišti“, – nuomonę apie prekybą virtualioje erdvėje išsakė J.Amšiejienė. Ūkininkė teigė, kad daržoves apsimokėtų išvežioti klientams tik tuomet, jei užsakymai būtų didesni. O pritraukti didesnių užsakymų, pasak jos, būtų galima plačiau reklamuojant savo produkciją.

„Net nežinau, ar šią sritį labai norėtume suaktyvinti, nes ūkyje yra daugybė darbų, kuriuos turime atlikti patys. Būtų sudėtinga patiems priimti užsakymus ir aptarnauti klientus. Aišku, su klientais sutarus iš anksto, tam tikromis dienomis galėtume vykdyti prekybą, bet tai mums būtų per didelis įsipareigojimas“, – aiškino Jovilė. Sutuoktiniai mano, kad socialiniai tinklai negalėtų tapti atsvara turgui.

Pardavimo nepaspartina

Ekologinio ūkio šeimininkė Genutė Sakalauskienė tikino, kad produkcijos pardavimo reklama socialiniame tinkle „Facebook“ nepaspartina. „Nepajuntu, kad pardavimai stipriai išaugtų. Matyt, reikia mokėti dirbti su feisbuku. Negaliu pasigirti, kad įdėjus informaciją apie parduodamus produktus pasipila klientų skambučiai“, – teigė G.Sakalauskienė.

G. Sakalauskienė

Ūkininkė teigė esanti suinteresuota tik paskelbti naujienas apie parduodamą produkciją, kad jas išgirstų kuo daugiau žmonių. Pasak pašnekovės, kuo plačiau žinia paskleidžiama, ypač, jei ja pasidalija visuomenei gerai žinomi žmonės, tuo greičiau produkcija realizuojama.

„Kartą mano ūkyje lankėsi žurnalistė, kulinarinių laidų vedėja, knygų autorė Beata Nicholson, o aš tuo metu turėjau 7 šuniukus. B.Nicholson šią žinią paskelbė savo „Facebook“ profilyje, ir žmonės visus šunelius užsakė tą pačią dieną“, – prisiminimais pasidalijo Ukmergės rajono ūkininkė. G.Sakalauskienė papasakojo ir apie akciją, vykdytą prieš Velykas. Norėdama pareklamuoti ūkyje išaugintus sparnuočius, ji surengė konkursą. „Facebook“ paskyroje žmonės buvo raginami pasidalyti šia žinia, o vienam iš pasidalijusiųjų naujieną pažadėtas prizas – višta. Ūkininkė teigė pastebėjusi, kad žmonės šia žinia dalijosi tik dėl prizo. Tačiau potencialių pirkėjų tarp jų nebuvo.

Ispaniški vaisiai

Socialiniame tinkle „Facebook“ su Lietuvos ūkininkų produkcija konkuruoja ir ispaniški vaisiai. Jais prekiaujantys pardavėjai tikino, kad pardavimo sėkmė priklauso nuo paskelbtos informacijos turinio ir klientų pasitikėjimo bei poreikių.

„Jei komentarai apie parduodamą produktą yra teigiami, sėkmė – garantuota“, – sakė klaipėdietis, nenorintis viešinti savo pavardės. Jis prekiauja apelsinais, citrinomis, greipfrutais, arbūzais, avokadais ir kt. vaisiais, atvežtais tiesiai iš Ispanijos. Vienu užsakymu prekes gauna apie pusantro šimto žmonių. Produkcija jiems išdalijama sutartose vietose, dažniausiai prie parduotuvių. Kad prekyba vyktų sparčiau, vaisiai parduodami didesniais kiekiais. Pavyzdžiui, apelsinai – po 5 kg (7 eurai), citrinos – po 2 kg (5 eurai), greipfrutai – po 4 kg (7 eurai). Klaipėdietis sakė, kad vaisiai paklausą turi ištisus metus, tik vasarą jų poreikis šiek tiek sumažėja. Pasak pašnekovo, ispaniškus vaisius pirkėjai vertina, nes jie yra švieži, natūralaus skonio, sultingi ir kvapnūs.

FB nuotr.

Socialiniame tinkle „Facebook“ yra ne viena paskyra, kurioje reklamuojami tiesiai iš Ispanijos tiekiami švieži vaisiai. Daugelis pardavėjų prekes klientams, perkantiems daugiau nei 5 kg, pristato į namus. Pastebima, kad „Facebook“ paskyroje pardavėjai su pirkėjais aktyviai bendrauja, palaiko glaudų ryšį, operatyviai atsako į užsakovų pateiktus į klausimus.

Parduoda net malkas

Pasitelkiant socialinius tinklus vykdoma prekyba ne tik maisto produktais.

Medienos ir malkų pardavėjai tikino, kad daugiausia klientų jiems pritraukia popierinė reklama – skelbimas laikraštyje. Anot pašnekovų, kiekviena reklama turi savų privalumų ir trūkumų. Socialinis tinklas „Facebook“ pardavėjus „pririša“ prie kompiuterio, todėl norint parduoti kuo daugiau produkcijos būtina kasdien bendrauti su klientais ir nuolat atnaujinti informaciją.

„Šiam darbui atlikti reikėtų pagalbininko ar papildomo darbuotojo, tačiau jo išlaikyti nepajėgtume, – mintimis dalijosi mediena prekiaujantis Algirdas Vaišvila ir pridūrė, kad per „Facebook“ pavyksta rasti tik vieną kitą pirkėją. – Dažnai susimąstau, kad feisbuko paskirtis yra pritaikyta kitam tikslui, t. y. bendravimui. Todėl ir nesitikiu jame pasiekti įspūdingų pardavimo rezultatų.“

Verta pagalvoti

Jarūnė Narkevičiūtė, „BigNow“ direktorė

Lietuvoje didžiausiame socialinės medijos kanale „Facebook“ yra užsiregistravę maždaug 45 proc. šalies gyventojų. Sparčiai plečiasi vyresnio amžiaus – 50–74 metų – žmonių auditorija. Šie skaičiai verslui tiesiog neleidžia ignoruoti socialinės medijos platformų. Išvystyti reklamos kanalų pultai leidžia žinutes nusiųsti tik jums reikalingai tikslinei grupei žmonių, t. y. pasirinkti miestą, amžių, pomėgius. Taip pat socialiniuose tinkluose nėra ribojamo eterio, o tai gerokai palengvina darbą planuojant komunikaciją. Jeigu šiuo metu pagaminote naują pakuotę ir norite ją parodyti pasauliui, tai galite padaryti tuoj pat. Žiniasklaidai tokia naujiena būtų per menka.

Tiesa, socialiniuose tinkluose reikia bendrauti, savo pranešimus publikuoti dažnai, bent 2–3 kartus per savaitę. Taigi, verta ne tik pristatyti savo prekę, bet ir parodyti, kaip ji gaminama, nurodyti, kas yra jūsų tiekėjai, kokie žmonės dirba įmonėje ir t. t. Vien paskelbti apie siūlomą produktą nebepakanka, žmonėms įdomus visas jo kelias.

Gelbsti reklama

Aidis Dalikas, socialinių tinklų ekspertas 

Jeigu norima pardavinėti produkciją socialiniame tinkle, tokiame kaip „Facebook“, svarbiausia užtikrinti vizualinį turinį. Prekės turi atrodyti gražiai, nes žmonės naršydami feisbuke nori pasižiūrėti gražių nuotraukų, sužinoti, kaip sekasi draugams. Norint kažką parduoti patartina pasirūpinti bent vidutinės kokybės nuotraukomis, vaizdo ar kita medžiaga. Tam nereikia rengti profesionalių fotosesijų, prekes galima nufotografuoti ir telefonu.

Kitas dalykas – pardavėjai turi būti pasiruošę nors minimaliai investuoti į reklamą. Anksčiau prekių pardavėjai feisbuke galėdavo susirinkti vadinamuosius laikus (patiktukus) ar turėti sekėjų ir su jais bendrauti, tačiau dabar tai padaryti sudėtingiau. Anaiptol ne visi žmonės, kuriems aktuali ūkininko siūloma produkcija ar kuris nors prekės ženklas, pamato naujus įrašus. Todėl labai svarbu prekes reklamuoti per „Facebook“. Ši paslauga – galima. Todėl reklamą reikia pasirinkti ir publikuoti tam tikrame regione, mieste ar miestelyje, pasirinkti tam tikros specifikacijos žmonių grupę. Jei vartotojams ši prekė patiks, jie galbūt pasidalys informacija su draugais, pakomentuos ir t. t., tokiu būdu bus gaunamas ir nemokamas pasiekiamumas.