Asociatyvi nuotr.

Jeigu valdantieji patvirtins siūlomą mokesčių pertvarką, per artimiausius metus žemės ūkyje gali nelikti smulkiųjų ir vidutinių ūkių, karaliaus tik stambieji ūkininkai, didelės bendrovės ir koncernai. Tokį netolimos ateities scenarijų piešia ūkininkų savivaldos organizacijų atstovai. Ūkininkai turi vilčių, kad dar pavyks sušvelninti kaimui gresiantį apmokestinimą. Jeigu nepavyks, magistralėse gali išsirikiuoti traktorių kolonos.

Ketina visus apmokestinti

Būtų graudžiai simboliška, jeigu į valdžią atėję su kaimu siejami „valstiečiai“ smogtų lemiamą smūgį nustekentai provincijai. Kai kurie ūkininkai tvirtina, kad daugybė žemdirbių dar nesuvokia, kas jų laukia, jeigu Vyriausybės pateikti mokesčių pakeitimai virs kūnu.

Valdžia pasiruošusi visus registruotus ūkininkus, neatsižvelgdama į ūkio dydį, įtraukti į valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų ir gyventojų pajamų mokesčio mokėtojų sąrašą. Siūloma VSD įmokoms apmokestinamųjų pajamų „lubas“ pakelti 4 kartus. Taip pat norima naikinti VSD įmokų mokėjimo lengvatas ūkininkams, gaunantiems pensiją (Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šių metų pradžioje buvo apie 67 tūkst. ūkininkaujančių pensininkų), dirbantiems pagal darbo sutartis ir asmenims iki 29 metų amžiaus. Be to, ketinama žemės ūkyje naudojamų dyzelinių degalų tonos lengvatinį akcizą nuo 21euro padidinti iki 56 eurų.

Žemdirbių savivalda tokiems siūlymams nepritaria ir prašo negriauti esamos mokesčių sistemos ir nenaikinti lengvatų, kurios žemės ūkyje taikomos visose išsivysčiusiose pasaulio šalyse

„Iš pirmą kartą istorijoje rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos žemdirbiai tikėjosi socialiai teisingesnės mokesčių politikos žemės ūkio atžvilgiu. Tačiau dabar neviltis dėl žemės ūkio ateities sparčiai auga, to nebuvo prie jokios kitos Vyriausybės“, – teigiama premjerui, finansų, žemės ūkio bei socialinės apsaugos ir darbo ministrams adresuotame rašte, kurį pasirašė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS), Lietuvos grūdų augintojų asociacijos ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovai.

Pasipiltų bankrotai

Anot LŪS prezidiumo nario, Pasvalio rajono ūkininkų sąjungos vadovo Vilhelmino Janušonio, akivaizdu, kad mokesčių naujovės labiausiai paliestų ūkininkus, o bendrovės ir koncernai, vykdantys žemės ūkio veiklą, daug lengviau išsisuktų. „Po tokių reformų iki 100 hektarų turintys ūkiai bankrutuotų per 3–4 metus, o ūkininkai, dirbantys iki 300 hektarų, žlugtų dar po kelerių metų. Liktų tik stambiausieji ir bendrovės bei koncernai. Daugybei ūkininkų tektų emigruoti arba eiti dirbti į kolchozus“, – katastrofišką ateitį piešė pasvalietis ir pridūrė, kad šiai valdžiai nereikia sąmoningų, iš savo darbo pragyvenančių ir tvirtai ant kojų stovinčių gyventojų. Jai, matyt, priimtinesni pašalpų prašytojai.

LŪS Pasvalio rajono skyriaus pirmininkui pastaraisiais metais širdį glostė, kad sūriu prakaitu sukurtus ūkininkų ūkius perima vaikai, anūkai, atgyja sovietiniais metais pakirsta ūkininkavimo tradicija, stiprėja ūkininkijos sluoksnis. „Negi vėl jį iškirs? Pirmiausia visi tautiečiai buvo apšaukti alkoholikais ir morališkai pažeminti, o dabar smogs mokesčiais. Kaip galima taip nemylėti savo žmonių?“ – retoriškai klausė ūkininkas.

V.Janušoniui apmaudu, kad valdžia, ūkininkus įvardijusi kone visuomenės išlaikytiniais, jau spėjo sukiršinti kaimo gyventojus, supriešinti miestą ir kaimą. „Seimo nariams nepatinka, kad ūkininkai vaikšto su kostiumais, važinėja geromis mašinomis ir atostogauja Turkijoje ar Egipte. Pirmiausia Palangoje atostogauti per brangu, be to, vasarą ūkininkai dirba. O pavydėti kostiumų ir automobilių neverta. Negi mums reikia su kaliošais vaikščioti ir arkliais važinėti? Žmonės gražiausius metus atidavė žemei, ne vienas ant plyno lauko ištremtų tėvų žemėje prasikūrė“, – sakė pasvalietis.

Jis siūlė prieš žemdirbius nusiteikusiems politikams išsiaiškinti, kiek ūkininkai sumoka mokesčių, ir plačiau pažvelgti į kaimą, įvertinti, kad ūkininkai remia kaimo bendruomenes, valo bei tvarko kelius ir kt.

Vilhelminas Janušonis

Pasityčiojimas iš sodiečių

LŪS Ignalinos rajono skyriaus vadovė Marijona Lukaševičienė nuogąstavo, kad, įgyvendinus Vyriausybės pateiktą mokesčių pertvarką, nenašių žemių krašte neliks smulkiųjų ir vidutinių ūkių. Anot jos, žemdirbiai kol kas nenutuokia, kokią sveiku protu nesuvokiamą mokesčių kilpą jiems ketinama užnerti.

„Mūsų nederlingose žemėse nuo seno ūkininkai buvo ne bagoti, bet kuproti. Dabar jiems nori nudirti paskutinį kailį. Daug žmonių turi natūrinius ūkius, pasigamina produkcijos savo reikmėms. Kaime ėmė kurtis ir ūkininkauti jaunimas, jie neturi didelių pajamų, kiek gauna, iš tiek ir pragyvena. Juk darbas turi būti ne tik pelnu vertinamas, svarbu užimtumas, socialiniai ryšiai. Reikėtų tik pasidžiaugti, kad jie neprašo pašalpų, ir visokeriopai padėti, o ne apmokestinimus didinti“, – dėl kaimui gresiančios mokesčių pertvarkos krimtosi ūkininkė.

M.Lukaševičienė sakė neįsivaizduojanti, ko tikisi valdžia, ketindama vieną hektarą deklaruojančią ir karvutę laikančią močiutę įtraukti į mokesčių mokėtojų sąrašą. Matyt, norima nedidelius ūkininkus galutinai nuvaryti nuo žemės ir visus suvaryti į prekybos centrus.

„Smulkiesiems ūkiams gali tekti tvarkyti apskaitą arba mokėti mokesčius nuo 70 proc. pajamų, imti verslo liudijimus. Tai pasityčiojimas iš žmonių. Kaimo gyventojai vis dėlto tiki, kad nugalės sveikas protas“, – vylėsi Ignalinos rajono ūkininkė.

Turi mažiau lengvatų

Pasak Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanės profesorės dr. Astridos Miceikienės, aptariama mokesčių reforma nėra socialiai teisinga smulkiųjų ir vidutinių ūkių atžvilgiu. Tokiems ūkiams nenumatyta jokių išimčių, jie sulyginti su stambiaisiais. Padidinus mokesčių naštą, ūkininkai bus sužlugdyti ir papildys pašalpų gavėjų gretas.

„Reikia skirti gyvybingus ir prekinius, konkurencingus ūkius. Gyvybingi ūkiai išlaiko save, valstybei gerai, kad nereikia ūkininkams mokėti pašalpų. Apmokestinus juos 5 proc. gyventojų pajamų mokesčiu, jiems dar teks apskaitos našta, su kuria jie patys greičiausiai nesusidoros, reikės samdyti žmones, kurie galėtų teikti šias paslaugas. Yra kitas variantas – iš pajamų atimti 30 proc. leidžiamų atskaitymų ir skaičiuoti mokesčius nuo 70 proc. apmokestinamųjų pajamų. Tačiau tai irgi būtų neteisinga, nes tik retas ūkis gali būti toks pelningas“, – aiškino mokesčių sistemos ekspertė.

Astrida Miceikienė

A.Miceikienės manymu, norint išlaikyti kaimą gyvybingą, reikia smulkiuosius ir vidutinius ūkius
remti, atleisti nuo biurokratinių prievolių. Jeigu bus įgyvendinta siūloma mokesčių reforma, padariniai bus labai nemalonūs.

Aleksandro Stulginskio universiteto profesorė pabrėžė, kad ūkininkai toli gražu nėra privilegijuoti. Atlikus mokestinių lengvatų Lietuvoje analizę, matyti, kad 2014–2015 m. lengvatos žemės ūkiui sudarė tik 12–13 proc. visų suteiktų mokesčių lengvatų. Ūkininkai turi prastesnes mokestines sąlygas nei juridiniai asmenys.

Ieškos landų

Ūkininkai jau mąsto, kaip geriau išgyventi po galimų mokesčių pakeitimų. Jie neatmeta galimybės registruoti bendroves ir uždirbti iš mažiau apmokestinamų dividendų. Anot V.Janušonio, pati valdžia stumia į šešėlį, verčia ieškoti visokių landų. Tačiau ne visiems tai tinka, pilietiški žemdirbiai nori dirbti sąžiningai.

Vis dėlto ūkininkai tikisi, kad valdantieji dar atsitokės ir galutinai nesugriaus kaimo, kuriam prieš rinkimus žadėjo atgimimą. „Panašu, kad jie nežino, ką daro. Nei konservatoriai, nei liberalai, kurie yra absoliutūs laisvosios rinkos šalininkai, nedrįso to daryti. Norime tikėti, kad proto balsas nugalės ir žemdirbiams nereikės mitinguoti ir triukšmauti“, – sakė vilties susitarti nepraradęs Pasvalio rajono ūkininkų sąjungos vadovas.

Jeigu ūkininkų šauksmas atsimuš į sieną ir nepavyks susitarti, jie neatmeta galimybės, kad teks rikiuoti traktorių kolonas. „Norime ramiai dirbti, bet mus gali priversti priešintis. Kelių neblokuosime, tačiau galime vienu metu „Via Baltica“ magistrale, pavyzdžiui, iš Pasvalio į Panevėžį ar kitur, patraukti kavos atsigerti. Nesakau, kad taip ir darysime, bet mūsų kantrybė turi ribas“, – sakė V.Janušonis.

Viltis susitarti

Jonas Talmantas, LŪS pirmininkas

Po susitikimo su finansų ministru sužibo viltis, kad mokesčių pertvarka bus patobulinta. Aišku, tai tik pirmas įspūdis. Pokalbis nebuvo sunkus, regis, ministras mūsų nuogąstavimus suprato, priėmė mūsų pasiūlymus. Tiesa, galima buvo suprasti, kad stambesni ūkininkai didesnių mokesčių neišvengs, bet dėl smulkiųjų ir vidutinių ūkių dar gali būti palankių pokyčių. Sutarėme toliau dirbti ir tobulinti pasiūlytas mokesčių pataisas. Tikimės, kad būsime išgirsti. Juk „valstiečiai“ žadėjo mažinti atskirtį, remti kaimą, smulkiuosius ir vidutinius ūkius. Mokesčiai juos sužlugdys. Padidinus lengvatinių dyzelinių degalų akcizą, pirmiausia nukentės būtent maži ūkiai.

Nėra išlaikytiniai

Algirdas Butkevičius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas

Jeigu mokesčiai palies ir smulkiuosius ūkininkus, kurių Lietuvoje santykiniai yra labai daug, jie bus priversti stabdyti savo veiklą. Kita vertus, prognozuota, kad, panaikinus pieno kvotas, ES pieno sektoriuje dominuos Vokietija, Prancūzija, Olandija, dar kelios šalis, o kitų valstybių pieno gamintojams iškils didelis pavojus. Norint, kad mūsų ūkininkai išliktų šioje konkurencinėje kovoje, reikia laikytis labai atsargios mokesčių politikos. Be to, reikia įvertinti, kokia mokesčių politika šalyse kaimynėse. Išstumti ūkininkus iš rinkos lengva, susigrąžinti daug sunkiau.

Apskritai ūkininkams pastaruoju metu nepelnytai klijuojama išlaikytinių etiketė. Tai tik emocijos. Skaičiai rodo, kad mūsų žemės ūkis nėra toks stiprus, kad galėtų konkuruoti su Vakarų šalimis. Stipresnis gal tik augalininkystės sektorius, kitur daug problemų. Pastaraisiais metais pirmenybė teikta gyvulininkystės plėtrai. Daug tokių ūkių gavo paramą, ėmė paskolas, investavo savo lėšas. Jiems būtų labai sudėtinga, jeigu išaugtų mokesčiai.

Skaičiai

2015 m. Ūkių apskaitos duomenų tinklo duomenimis, tik 11,8 tūkst. ūkininkų dirbo pelningai. Šių metų sausio 1 d. Ūkininkų ūkio registre buvo užregistruota 122 610 ūkininkų ūkių, o Žemės ūkio ir kaimo verslo registre – 160 329 ūkininkai. Pagal Vyriausybės pasiūlymą visi jie būtų įtraukti į mokestinę sistemą.