Scanpix nuotr.

Nuo 2015-ųjų Lietuva atsisakė lito ir įsivedė eurą, tad mūsų šalis pradėjo trečius metus su naująja valiuta. „Valstiečių laikraštis“ pasiteiravo įvairių žemės ūkio sričių atstovų apie euro įvedimo pasekmes. Vieniems bendroji Europos valiuta suteikė naujų galimybių, o kitus prislėgė auganti kainų našta.

Nedegė dideliu noru

Lietuva planavo ir galėjo eurą įsivesti jau 2007-aisiais, pasaulinės finansų krizės išvakarėse, tačiau neatitiko vienintelio reikalavimo – vidutinė metinė infliacija buvo šiek tiek didesnė nei buvo reikalaujama. Kaip tikino finansų analitikai, mūsų šalis visus Mastrichto kriterijus galėjo nesunkiai įvykdyti, tereikėjo panorėti. Manoma, kad tuometinis premjeras Algirdas Brazauskas nedegė noru atsisakyti lito.

Ar delsimas pasiteisino? Juk tada į euro zoną patekusi Slovėnija daug lengviau ir greičiau nei kitos Rytų Europos valstybės, tarp jų ir Lietuva, išsivadavo iš 2008-aisiais kilusios pasaulinės finansų krizės.

Manau, kad tuometinis premjeras A.Brazauskas atsargiai elgėsi apgalvojęs visus niuansus. Be to, jis turėjo daugiau informacijos nei kas nors kitas Lietuvoje“, – teisino prezidentą gerai jį pažinojęs buvęs Seimo narys, o dabar mėsinius paukščius auginančio kooperatyvo „Agroaves group“ vadovas Jonas Jagminas.

Nebereikia perskaičiuoti

Švedijoje gaminama žemės ūkio technika Lietuvoje prekiaujančios bendrovės „Vaderstad“ generalinis direktorius Romas Naudžiūnas sakė, kad euro įvedimas Lietuvoje jo vadovaujamai bendrovei buvo naudingas.

Nors Švedijos valiuta yra krona ir ši valstybė net neplanuoja patekti į euro zoną, tačiau kompanijos „Vaderstad“ gaminių kainos jau seniai nustatomos eurais. Iki 2015-ųjų mums, dirbantiems Lietuvoje, technikos kainas tekdavo versti į litus, o gamintojams turėdavome grąžinti eurais. Dabar nebereikia konvertuoti valiutų“, – aiškino R.Naudžiūnas.

Ši antrinė švedų įmonė Lietuvoje veiklą pradėjo 2002-aisiais, tačiau pastaraisiais metais plėtrą paspartino, todėl euro įvedimo įtaką R.Naudžiūnas vertina tik teigiamai.

Euro nekaltina

Europoje užaugintų brangiakailių žvėrelių kailis dažniausiai parduodamas Kopenhagos (Danija) ir Helsinkio (Suomija) aukcionuose. Nors danai kratosi euro, tačiau niekas neprieštarauja, kad Kopenhagos aukcione kainos nustatomos ne Danijos kronomis, o eurais.

Kartu su Lietuvoje gerai žinomu Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininku Česlovu Tallat-Kelpša brangiakailius žvėrelius auginantis jo sūnus Tadas dėl pastaraisiais metais augančių kainų kaltės neverčia įvestam eurui: „Mums pabrango žaliavos, dalis pašarų priedų, darbo jėga, tačiau negaliu tvirtinti, kad tai nutiko tik dėl įvesto euro. Produkciją realizuojame pasaulinėje rinkoje, taigi valiutos nebereikia konvertuoti, atpigo ir tarptautinės bankinės operacijos“, – kalbėjo T.Tallat-Kelpša.

Melžia kaip karvutes

Mėsinius paukščius auginančio kooperatyvo „Agroaves group“ vadovas J.Jagminas aiškino, kad įvedus eurą daug patogiau dirbti tiek produkcijos eksportuotojams, tiek importuotojams, tačiau šią naudą mažina neproporcingai išaugusios kainos vidaus rinkoje.

Visi piktinasi, kad išaugo paslaugų kainos, ir kaltina privačius verslininkus. Deja, tuo pasinaudojo ir valstybinis sektorius. Pavyzdžiui, mes daug pastatų rekonstruojame, nemažai jų statome ir naujų. Už šių pastatų bylų įregistravimą valstybės įmonėje Registrų centre įkainis išaugo daugiau nei dvigubai. Pavyzdžiui, už pašarų gamyklos Ariogaloje įregistravimą mums teko sumokėti 2 800 eurų. Išgirdęs kainą, iš pradžių pamaniau, kad tai klaida, nes iki euro įvedimo tiek reikėjo mokėti litais“, – stebėjosi J.Jagminas.

Buvęs politikas ir ilgametis Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas kritikavo ir valdžią, kad ši netesėjo pažadų: „Gerai suprantu vartotojų pasipiktinimą. Įvesdama eurą valdžia tikino, kad prekybininkai ir paslaugų sektorius bus atidžiai kontroliuojami, tačiau tai truko labai trumpai. Prekių kainos išaugo, o štai ūkininkams už jų produkciją mokama mažiau.“

Kad valstybės įmonės, įvedus šalyje eurą, stipriai pakėlė paslaugų kainas, pajuto ir kiti ūkininkai. Pavyzdžiui, Jurbarko rajone ūkininkaujantis Raimundas Jovarauskas taip pat skundėsi Registrų centro įkainiais: „Pabrango žemės pirkimo ir pardavimo sandorių registravimas. Kišenė kenčia ir dėl pažymų įkainių augimo. Pavyzdžiui, kai perki žemę, reikia pateikti pažymą, kad neturi jos daugiau nei 500 ha, o lito laikais šis dokumentas Registrų centre buvo gerokai pigesnis.“

Didelės įtakos nepajuto

Mėsinių galvijų sektorius kol kas tik stebi pasikeitimus. „Nors mėsinių galvijų skaičius šalyje sparčiai auga, dar esame per maži, kad galėtume daryti įtaką kainų svyravimams. Per maža pasiūla. Mėsinių galvijų sektoriuje kainos auga ne tiek dėl euro įvedimo, kiek dėl rinkų aktyvumo. Štai atsiranda rinka Turkijoje – ir kainos iš karto išauga. Būna ir atvirkščiai“, – aiškino bendrovės „Baltic Vianco prekyba“ direktorius Darius Dzekčiorius.

Kooperatyvas vykdo projektą „Baltijos lankų jautiena“, mėsinių galvijų skerdieną eksportuoja į Šveicariją. Šioje srityje padėtis rinkoje jau 3 metus yra stabili. Kooperatyvo direktorius regi teigiamus pasikeitimus ir vidaus rinkoje. „Vartotojai atranda vis daugiau mėsinius galvijus auginančių ūkių, iš jų tiesiogiai perka kokybišką jautieną. Tačiau nemanau, kad tai susiję su euro įvedimu“, – nuomonę išsakė D.Dzekčiorius.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas pritarė kolegai: „Daugiau įtakos kiaulininkystės sektoriui pastaraisiais metais padarė afrikinis kiaulių maras bei pašliję ryšiai su Rusija nei euro įvedimas.“

Infliacijos įtaka

Grūdų augintojai MATIF biržoje ir iki 2015-ųjų, kai Lietuvoje buvo įvestas euras, savo produkcijos kainas skaičiuodavo eurais, tik žmonoms bei Valstybinei mokesčių inspekcijai kainas perskaičiuodavo litais. Įvedus eurą, paprasčiau rinkti informaciją ir ją analizuoti, sumažėjo tikimybė suklysti.

Produktų, kurių reikia grūdų augintojams, pavyzdžiui, trąšų ar augalų apsaugos priemonių, kainas nustato pasaulinė rinka, todėl jos keitėsi ne dėl Lietuvoje įvesto euro“, – sakė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos direktorius Ignas Jankauskas.

Jis užsiima ir privačiu verslu, yra įsteigęs mažąją bendriją. „Kaip verslininkas galiu pasakyti, kad kainos pakilo, tačiau su tuo turime susitaikyti, privalome didinti ir pajamų lygį. Verslas juda kartu su bendru kainų lygiu. Infliacijos pasekmes sunkiau išgyvena samdomi darbuotojai. Gerai, kad kainų augimą šiek tiek sumažino degalų kainų kritimas“, – kalbėjo I.Jankauskas.

Prie savikainos ribos

Bendrovės „Luksnėnų sodai“ vienas iš savininkų Kęstutis Stanaitis kalbėjo apie sodininkų pelną karpančias kainų žirkles: „Obuoliai atpigo, o daugelis produktų pabrango. Pavyzdžiui, samdomiems darbininkams reikia mokėti jau daugiau nei mokėdavome litais. Pabrango aptarnavimo ir kitos paslaugos, už kurias taip pat turime mokėti.“

Pasirinkimo galimybių obuolių augintojai neturi, nes savo produkciją parduoda tik mažėjančioje vidaus rinkoje, be to, konkuruodami su lenkais. Kita vertus, obuoliai pinga jau 4–5 metus, taigi šiam procesui įtaką darė ne tik euro įvedimas, bet ir, pavyzdžiui, nutrūkusi prekyba su Rusija. Pastarasis veiksnys dar labiau paaštrino konkurenciją su Lenkijos sodininkais.

Panašaus pobūdžio problemas minėjo ir Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė: „Pabrangus paslaugoms, stipriai padidėjo daržovių savikaina. Pavyzdžiui, prieš trejus metus ūkininkai džiaugdavosi už kilogramą bulvių gavę 25 lietuviškus centus, o dabar tokia kaina nepadengtų savikainos.“

Ūkininkų akimis

Jonavos rajone ūkininkaujantis Rimantas Kubiliūnas neslėpė, kad įvedus eurą ūkio finansiniai rezultatai pablogėjo: „Paminėsiu konkrečius atvejus. Pavyzdžiui, trąšų barstytuvas prieš trejus metus kainavo apie 50 tūkst. litų, o dabar – apie 19 tūkst. eurų, taigi pabrango apie 15 tūkst. litų. Jonavos rajone žemės ūkio paskirties žemė anksčiau kainavo apie 12–15 tūkst. litų už ha, o dabar pradinė kaina jau siekia 5 tūkst. eurų už hektarą, taigi pabrango 2–5 tūkst. litų. Padėtimi pasinaudojo ir žemės nuomotojai – anksčiau mokėdavau 300 litų už ha, o dabar 110–120 eurų. Nuomos pabrangimas – 80–115 litų už ha.“

Plungės rajone ūkininkaujantis Marijus Kaktys sakė, kad euro įvedimo poveikį pienininkystės ūkiams sunkoka fiksuoti dėl pasaulinės pienininkystės krizės ir Rusijos embargo poveikio: „Tačiau yra netiesioginis euro įvedimo poveikis, pavyzdžiui, pabrango kai kurie mineraliniai priedai. Pieno supirkimo kainos krito dar prieš įvedant Lietuvoje eurą, todėl paslaugų mes nedaug pirkome, o ir jų teikėjai suprato, kad didindami įkainius iš pienininkų neuždirbs.“

Kauno rajone ūkininkaujantį Romą Majauską nustebino ir padidėję notarų paslaugų įkainiai: „Yra psichologinis poveikis – paslaugų kainų skaičiai eurais sumažėjo, iš pradžių iš karto net nepastebėdavau kainos pasikeitimo, tačiau kai paverčiau į litus, supratau, kad tenka mokėti gerokai daugiau.

Pozityvus veiksnys

Albinas Šulinskas, bendrovės „DeLaval“ generalinis direktorius

Sunku, o gal net neįmanoma nustatyti svarbiausio veiksnio, kuris lėmė žemės ūkio bei maisto produktų ar paslaugų brangimą. Juk negali atskirti, kokią dalį užėmė pasaulinė pieno sektoriaus krizė, o kokią – nutrūkusi prekyba su Rusija ar tiesiog rinkos traukimasis.

Bet kokiu atveju euro įvedimą Lietuvoje reikėtų laikyti pozityviu veiksniu, ypač vertinant per žemės ūkio prizmę. Juk didelę dalį žemės ūkio produkcijos eksportuojame, o techniką importuojame, taigi visos operacijos susijusios su euru.

Panaikino nuolaidas

Romualdas Trainaitis, bendrovės „Rovaltra“ generalinis direktorius

Iki 2015-ųjų turtingosios ES narės mums taikydavo lengvatų, nes laikė mus tarsi besivystančiomis valstybėmis. Padėtis stipriai pasikeitė, kai įsivedėme eurą. Nors mūsų piniginėse liko tiek pat pinigų, tačiau, pavyzdžiui, traktorius gaminantiems suomiams iškilo klausimas, kodėl tokią pat techniką vokiečiams jie parduoda brangiau nei lietuviams. Juk tiek vokiečiai, tiek lietuviai kišenėse varto eurus.

Taip pat pasielgė ne tik Suomijos, bet ir Prancūzijos, Italijos, Vokietijos gamintojai. Euro įvedimu pasinaudojo ir Lietuvos paslaugų teikėjai. Pavyzdžiui, tiesiog nenormaliai pabrango parodoms ar renginiams būtinų palapinių nuoma. Kadangi pragyventi tampa vis brangiau, mes, kaip ir kiekviena savo darbuotojus gerbianti įmonė, turėjome didinti atlyginimus.