Scanpix nuotr.

Laivą, kuris leidžia priplaukti kitiems laivams su dujomis, vadinamą terminalu, Lietuva išsinuomojo. Kyla klausimas, išsinuomota ar jau nusipirkta išsvajotoji energetinė nepriklausomybė?

Brangus blizgutis

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius įsitikinęs, kad didžiausia problema – iki šiol gajus požiūris, jog svarbu daug ir į viską investuoti. „Energetikos politika daugelio mūsų politikų suprantama kaip eilės didelių ir kuo didesnių valstybinių projektų sąrašo įgyvendinimas, o ne tokios aplinkos sukūrimas, kur kiekvienas vartotojas, smulkus investuotojas, stambus investuotojas, monopolistinis tiekėjas būtų motyvuotas elgtis taip, kaip naudingiausia valstybei. Prioritetas turėtų būti energijos efektyvumo didinimas ir atsinaujinančios energetikos plėtra. Bet tai turėtų daryti ne valstybė, o įmonės. Valstybė turi tik sudaryti tinkamas motyvacines sąlygas įmonėms ir žmonėms tai daryti“, – sakė ekspertas. Bet sprendimus priimantieji daro kitaip.
Toje Lietuvos energetikos strategijos versijoje, kurią ankstesnės Seimo kadencijos metu buvo pristatęs tuometis ministras Arvydas Sekmokas, taip iš tiesų ir buvo. Ten buvo viskas – atominė elektrinė, suskystintųjų dujų terminalas, elektros jungtys su Lenkija ir Švedija, biokuro katilai, saulė, vėjas ir t. t. Esmė – daug visko nusipirkti ir žiūrėti, kas bus. Prieš porą dienų Seimo Energetikos komisijai specialistų pristatytas jau naujas strategijos projektas, tačiau niekas nežino, ką daryti su kai kuriais pirkiniais. Vienas iš jų – Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas. Laivas, kuris vadinasi „Independence“ (angl. nepriklausomybė), vieniems yra šventos kovos už energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos simbolis, kitiems – brangus blizgutis.

Tankas ne mūsų

Lietuvos socialdemokratų partijai Seime atstovaujantis Artūras Skardžius, kuris šią kadenciją parlamente pradėjo nuo iniciatyvos ištirti terminalo statymo aplinkybes, mano, kad projektas atsipirkti negali tiesiog iš principo. „Ar gali atsipirkti tankas, kurio paskirtis – gintis nuo priešo? SGD terminalas juk laikomas nacionalinio saugumo objektu. Bėda, kad tankas šiuo atveju – ne mūsų, o tik išsinuomotas. Projektas, kaip pamename, buvo pradėtas įgyvendinti kaip komercinis. Po to jo eksploatavimo kaštai buvo nacionalizuoti. Kariniais terminais kalbant, tankas buvo įgytas kaip komercinis daiktas, kuriuo koks nors Artūras Zuokas mašinas traiškys, ar pan. Ir po to jis buvo „pakabintas“ visai valstybei ir mokesčių mokėtojams ant kupros – visi jį išlaikome. Šiandien net pats klausimas apie galimą atsipirkimą atrodo keistai, jau nekalbant apie tai, kad tokį klausimą keliantieji skelbiami Tėvynės išdavikais.
Pirmiausia laivui numatyta dienos nuomos kaina, tačiau pačios objekto kainos sutartyje nėra. Energetikos ministras Rokas Masiulis mums teigia, kad dabartinė sutartis reiškia išperkamąją nuomą, tačiau tokiu atveju įmokos turėtų mus artinti prie išsipirkimo: nurodyta galutinė kaina, iš kurios būtų atimamos išmokos. „Dabar yra kitaip. Šiuo atveju numatyta tik nuoma su galimybe už kažkiek nusipirkti vėliau. <…> Pernai metai buvo pirmieji ir nuoma be išsipirkimo mums kainavo 70 mln. eurų. Iš dujų, kurios buvo perpumpuotos per laivą, mes patyrėme dar 50 mln. eurų nuostolių“, – priminė parlamentaras.
AB „Klaipėdos nafta“ pradėjo šį „komercinį“ projektą kaip privatus juridinis asmuo. 2011 m. liepos 1 d. AB „Klaipėdos nafta“ sudarė sutartį su konsultacine kompanija „Fluor S.A.“, kurios paslaugų apimtis buvo 11,18 mln. eurų (38,6 mln. litų), ir paskelbė konkursą dėl plaukiojančio SGD laivo-saugyklos su dujinimo įrenginiu (FSRU) pirkimo. SGD terminalo projekto konsultantams 2011–2012 m. „Klaipėdos nafta“ sumokėjo daugiau nei 15 mln. eurų (52 mln. litų). 2012 m. sausio 21 d. bendrovė baigė laivo-saugyklos nuomos viešojo pirkimo konkursą (konkurencinio dialogo-apklausos būdu) ir laimėtoju pripažino Bermuduose registruotą bendrovę „Hoegh LNG Ltd“. Dabartinis energetikos ministras, tuometis AB „Klaipėdos nafta“ vadovas Rokas Masiulis 2012 m. sausio 31 d. gavo projekto įgyvendinimo komisijos pirmininko ir premjero A.Kubiliaus nurodymą pasirašyti sutartį su konkurso nugalėtoju. AB „Klaipėdos nafta“ paskirta projekto įgyvendintoja. Šios aplinkybės nustatytos parlamentinio tyrimo metu. Išsiaiškinta, kad laivo nuomotojai korėjiečių laivų statyklai sumokėjo 250 mln. JAV dolerių. Tiek Lietuva sumokės per 5 metus. Po dešimties metų už „energetinį tanką“ būsime sumokėję dvigubai ir gausime teisę jį dar už panašią sumą nusipirkti.

Svajonės

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) politiką energetikoje ginantis Seimo narys Kęstutis Masiulis ir šiandien yra įsitikinęs, kad mojuoti vėliavėlėmis ir džiaugtis atplaukusia „energetine nepriklausomybe“ buvo verta. A.Skardžiaus ir kitų oponentų kritiką jis vadina nerimta. SGD terminalas, anot jo, kuria regione dujų rinką, stato į vietą GAZPROM ir užtikrina saugų pasiturintį gyvenimą. Štai svajonių kalba, kuri tik minimaliai redaguota.
„Įdomu tai, kad ponas Artūras Skardžius dar nuo pereitų Seimo rinkimų atakavo terminalą ir labai aktyviai. Atakos taikiniu buvo ir Rokas Masiulis. Ir staiga tas R.Masiulis tapo energetikos ministru Vyriausybėje, kur pono A.Skardžiaus partija groja pirmu smuiku. Dar kurį laiką pabandęs pulti terminalą, A.Skardžius liovėsi, nes, matyt, gavo iš kažko signalą. Socdemai išvis turi tokią taktiką – vos tik atėję, kuria visokias komisijas, siekdami supeikti, suniekinti ankstesnius darbus, nors paskui giriasi kai kurių iš tų darbų užbaigimu. Darbai juk niekados nesibaigia su kadencijomis. <…> Dabar, matyt, dėl to, kad artėja rinkimai – jis vėl aktyvėja. Seimo Energetikos komisijai vėl pavesta ištirti visus projektus – ką Arvydas Sekmokas (buvęs konservatorių energetikos ministras – red. past.) blogai padarė. Dar kurį laiką su Kubiliumi ir Kreiviu dalyvavome. Dabar jau gaila savo laiko ir nervų, nes balsavimas prieš neduoda jokio rezultato. Paskutiniame energetikos komisijos posėdyje vienas pranešėjas pristatė energetinio saugumo aspektą. Mūsų elektros saugumas nesiekia net 50 proc. Tai yra be galo bloga situacija, valstybė šioje kreivėje turėtų siekti bent 75 proc. saugumo, jei ne daugiau. Mes dėl savo geopolitinės padėties turėtume pasiekti 80 procentų. Pristatytoje kreivėje yra keli šuoliai. Vienas iš jų, užtvirtinančių saugumą, yra būtent SGD terminalo atsiradimas. Tai ženklus nacionalinio saugumo padidėjimas. Įvertinta, kad šio objekto atsiradimas visos energetikos sistemos saugumą padidino 15 procentų. Tai labai ženklus indėlis“, – aiškino politikas.
Pasak K.Masiulio, kuris atkakliai gina valstybės siekį investuoti vienu metu į viską, energetinį saugumą galima lyginti su situacija pieno rinkoje, kur teoriškai palanki ir pelninga prekyba su Rusija netikėtai dingsta dėl politinių motyvų. Maža to, politikas kritikuoja perteklinį, jo nuomone, investavimą į atsinaujinančių šaltinių energetiką.
„Su „žaliąja“ energetika turime kažkurioje vietoje padėti tašką ir liautis. Ir tas taškas yra 50–60 proc. nuo bendros energijos generacijos. Mes jau esame kai kur netgi persistengę. Reikia turėti omenyje, kad mes jau investavome į SGD terminalą, statysime dujų jungtį su Lenkija. Jei mes šių objektų nenaudosime, tai guls labai sunki ir bereikalinga našta visai valstybei. O tada bus galima „pagrįstai“ kritikuoti, kad tie objektai per brangūs ir nereikalingi. <…> Mums reikia diversifikuoti visus šaltinius, kurie būtų ir žalieji, ir dujiniai, ir galbūt atominiai. Tuo pagrindu sukursime labai diversifikuotą ir saugią energetiką. <…> Dabar bus statomos naujos kogeneracinės jėgainės. Jos pagamins energijos tiek, kad sukurta infrastruktūra taps nereikalinga. Tada bus sakoma: „Kam ta jungtis, kam terminalas?“ O juk per jungtį su Lenkija ateitų dujos ne tik iš norvegų. Ateitų ir Afrikos, ir Alžyro dujos, ir kitokios. Būtų tikra konkurencija. Kodėl mes turime dabar to atsisakyti ir taip stipriai „pažaliuoti“, jei turime galimybę gaminti energiją iš dujų ir tai būtų nebrangu?“ – entuziastingai svajojo parlamentaras.

Investicijų įkaitė

LAIEK vadovas M.Nagevičius „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad valstybė iš esmės tampa savo pačios investicijų įkaite. „Toks tikslas ir yra matomas – investuoti į kuo daugiau stambių objektų – ar tai būtų gerokai per didelis terminalas, ar atominė elektrinė. Kai jau investicijos atliekamos, atsiranda argumentas, kodėl nebereikia alternatyvų, – reikia išlaikyti tai, ką sukūrei. Tada yra pretekstas nebeskatinti atsinaujinančių šaltinių energetikos, ji iš alternatyvos tampa grėsme. <…> Tada galima net pradėti kalbėti apie tai, kad naujos technologijos ir alternatyvos kažkam atims darbo vietas, nors realiai gal daugiau jų sukurtų nei atimtų. Tačiau svarbu išleisti daug pinigų, o paskui sakyti: „Negi viskas veltui?“ Užburtas ratas“, – dėstė ekspertas.
A.Skardžius mato ir daugiau keistenybių, kurios jam atrodo susijusios su ėdžiomis, kurias, anot jo, buvusi valdžia galėjo susikurti per Bermudų ofšorinę zoną. „Pagalvokite, kodėl užsakovu pasirinktas privatus juridinis asmuo, kurio nekontroliavo niekas? Kodėl ignoruota tuomečio teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus išvada, kad taip daryti negalima? Kodėl nepasiimti europinių fondų pinigai? O tam, kad nereiktų atsiskaityti, kad niekas nekontroliuotų“, – įsitikinęs parlamentaras.

Grėsmės neanalizuotos

Buvęs premjeras A.Kubilius yra sakęs, kad Lietuva dar ilgai turės būti dėkinga buvusiam energetikos ministrui A.Sekmokui, ir tame tiesos, kaip matome, yra. Mažų mažiausiai likome skolingi dešimt metų duoklės Bermudų salose registruotai kompanijai.
Laivas padarytas nacionalinio saugumo simboliu, jį su vėliavėlėmis ir krištolinėmis ašaromis akyse pasitiko krūvos patriotų, tačiau jokių aiškių atsipirkimo planų neturi nei konservatoriai, nei valdžioje esantys „socdemai“, kurie, nors ir kuria komisijas bei kritikuoja, patys Seime balsavo būtent už tokį, o ne kitokį projektą.
Ataskaitoje apie grėsmes, kurią neseniai pateikė Valstybės saugumo departamentas (VSD), mėginama vos ne kriminalizuoti patį klausimą dėl terminalo atsiperkamumo. Kaip viena iš Rusijos kovos prieš Lietuvą priemonių viešojoje erdvėje nurodoma projekto kritika. „Energetikos srityje akcentuotos pasiteisinusios prognozės dėl SGD laivo-terminalo nuostolingumo“ – rašoma ataskaitoje, nors niekur nemėginama paneigti paties nuostolingumo fakto.
Kad ir koks šis objektas būtų šventas, kai jis dar buvo tik rengiamas, atrodo, nebuvo nagrinėtos ir kitos įmanomos grėsmės. Buvęs VSD pareigūnas Kastytis Braziulis „Valstiečių laikraščiui“ teigė labai abejojantis, ar ši tarnyba analizavo galimą grėsmę: kas nutiktų šiam objektui išlėkus į orą. „Tai nėra taip jau neaktualu, kai Europoje darosi „madingi“ teroro išpuoliai. Įstatymas tuomet buvo vienareikšmis – tokia išvada buvo reikalinga. Tačiau iš viešų VSD vadovų pasisakymų atrodo, kad niekas nieko neanalizavo apskritai. Pagal įstatymą VSD turėjo net pateikti ataskaitą apie tokio objekto pardavėjo akcininkus, jų patikimumą. O čia matome Bermudus ir „Klaipėdos naftą“. Tiesiog buvo toks politikų sprendimas ir taškas – niekas nerūpėjo. AB „Klaipėdos nafta“ tuometis vadovas R.Masiulis buvo asmuo, net neturėjęs teisės dirbti su slapta informacija. Apie tai mes kalbame. Jei kalbėtume apie tai, kodėl buvo sužlugdytas „Achemos“ terminalo projektas, kiltų negerų įtarimų, kad buvo pernelyg skaidrus. Velionis Bronislovas Lubys būtų neleidęs iš savęs vogti“, – sakė buvęs pareigūnas.

****

Kad ir kaip ten būtų, laivas stovi, už jį mokama. O Seime patyliukais imamasi svarstyti naują energetikos strategiją, apie kurią visuomenė kol kas nieko nežino. „Lietuvos energetikos instituto specialistai Arvydas Galinis ir Juozas Augutis komisijos nariams pristatė strategijos rengimo etapus, iš kurių kaip svarbesnius paminėjo energetikos raidos scenarijų formavimą, jų modeliavimą, konkrečių, visapusiškai pagrįstų tikslų energetikoje ir jų įgyvendinimo priemonių formulavimą. Pasak specialistų, rengiant strategiją atsiranda begalė trikdžių ir klausimų, į kuriuos turi atsakyti ne mokslininkai, o politikai“, – toks buvo lakoniškas Seimo Energetikos komisijos pranešimas spaudai. Kiek jame bus numatyta šventų ir brangių objektų, komisija žada paviešinti balandžio viduryje. Būkite budrūs – gali tekti dar investuoti, o paskui nusipirkti.