Ekologinio ūkio šeimininkas V.Genys daugiau nei 30 metų užsiima žolių sėklininkyste. Jolitos Žurauskienės nuotr.

Agronomo išsilavinimą turintis Ukmergės rajono ekologinio ūkio šeimininkas Valentinas Genys įsitikinęs, kad tik kruopštus darbas, užsispyrimas ir aiški ateities vizija jam padeda pasiekti užsibrėžtus tikslus.

Nėjo viena kryptimi

V.Genys neariminę žemdirbystės kryptį pasirinko prieš du dešimtmečius, o ekologiškai ūkininkauti ėmėsi prieš 12metų. Šis kelias, pasak pašnekovo, jam buvo tikras iššūkis.

Čia gimiau, užaugau, čia – mano tėviškė. Todėl man svarbu, kokiu oru kvėpuos, kokį vandenį gers ir kokį maistą valgys mano anūkai, – teigė ūkininkas. – Esu agronomas, todėl žinau, kad su dirvožemiu reikia elgtis atsakingai, nes jame yra milijardai gyvasties ir visa ji atlieka tam tikrą darbą.“

Augalas, anot V.Genio, yra didžiausias pasaulio stebuklas, nes naudodamas CO2, H2O ir saulės energiją sukuria iki 97proc. organinės medžiagos ir visus jam reikalingus fermentus: hormonus, vitaminus ir kt. Agronomo pareiga – sujungti šias dvi stebuklingas gamybos priemones į visumą.

Priėmė iššūkį

V.Genys jau du dešimtmečius puoselėja neariminę žemdirbystę ir šioje srityje pasiekė neblogų rezultatų – ūkyje auginamos kultūros jau atseikėja gana gerą derlių. Pirmaisiais tokio ūkininkavimo būdo metais iš vieno hektaro jam pavykdavo prikulti tik 300–500 kg rugių, dabar – 4 t. Ūkininkas tikino, kad norint pasiekti puikių rezultatų reikia kruopščiai dirbti ištisus metus po 12–14 valandų per parą. „Tik tuomet bus galima pasiekti efektą, tačiau juo džiaugsitės ne anksčiau kaip po 10–15 metų“, – pabrėžė V.Genys.

Valstiečių laikraščio“ paklaustas, kodėl ėmėsi neariminės žemdirbystės, pašnekovas teigė, kad visada domėjosi naujovėmis, skaitė daug informacijos apie ekologiją, sveikatai naudingą produkciją.

Visada laikausi nuomonės – jei kitiems žmonėms pavyksta, turi pavykti ir man“, – teigė atkaklus ūkininkas ir pridūrė, kad patirties sėmėsi lankydamasis Vokietijos, Švedijos ir kitų šalių ūkiuose, kuriuose neariminė žemdirbystė taikoma jau 40–50 metų. Šiandien V.Genys sakė galįs drąsiai tvirtinti, kad dėl tokio žemės dirbimo būdo dirvožemio struktūra ūkyje bei derliaus kokybė tik gerėja, auginamų kultūrų derlingumas didėja. Neariminę žemės dirbimo technologiją ūkininkas taiko nuo 1996-ųjų ir visada laikosi sėjomainos reikalavimų. Todėl jo laukuose kasmet mažėja ligų ir kenkėjų bei piktžolių.

Atlieka bandymus

Ekologinio ūkio šeimininkas pasakojo, kad su kiekviena ūkyje auginama kultūra ir veisle jis atlieka bandymus.

Mes neturime jokio atspirties taško, nes nežinome, kaip viena ar kita veislė augs ekologiniame lauke. Todėl būtina jas stebėti, atsirinkti ir stengtis mažiau „šaudyti“ pro šalį“, – sakė pašnekovas.

Šiais metais V.Genys augina apie 20 ha rugių, stebi 3 vokiškas šių javų veisles, jų žiemkentiškumą, atsparumą ligoms ir derlingumą. Auginamų rugių pasėliai atrodo labai gražiai. Ūkininkas tikisi iš hektaro prikulti 3–4 tonas grūdų. Panašus derlius buvo ir praėjusiais metais.

Kadangi ekologiniame V.Genio ūkyje yra suformuotas trinaris pasėlis, jo laukuose drauge su žieminiais rugiais auga kmynai ir dobilai, taip pat motiejukai, rugiai ir dobiliukai. Kmynus V.Genys augina daugiau nei du dešimtmečius. Šios kultūros plotai siekia nuo 20 iki 40 ha . Kmynų derlius kasmet svyruoja, iš hektaro prikuliama 400–500 kg. Pastaraisiais metais jų derlių retina kmyninės kandys, kurių vikšrai naikinami biologiniais preparatais.

Ekologinio ūkio šeimininkas daugiau nei 30 metų užsiima žolių sėklininkyste. Pastaraisiais metais jis augina motiejukus, kuriems skirti 36 ha. Iš hektaro išauginama apie 200–300 kg kokybiškos sėklos. Jos dedama į daugiamečių žolių, iš kurių gaminami aukšto produktyvumo pašarai, sėklų mišinius.

Gerina dirvožemį

Kalbėdamas apie dvinarius ir trinarius pasėlius, V.Genys akcentavo, kad botaninė kultūrinių augalų įvairovė padeda jiems geriau įsisavinti maisto medžiagas, mažina nekultūrinių augalų kiekį, užaugina didesnį organinės medžiagos kiekį, gerina dirvožemio struktūrą bei kaupia azotą. Beje, palikti per žiemą pasėliai mažina eroziją, o pavasariniai ir rudeniniai lietūs beveik neišplauna maisto medžiagų iš dirvos.

Nuimant javų derlių su šukuotuve lieka aukšta ražiena, rudenį ją suvolavus šiaudai atlieka mulčo funkciją ir labai gerai užkloja laukus, todėl mažiau rūpesčių kyla dėl nekultūrinių augalų. Be to, pavasarį geriau išsaugoma drėgmė“, – pasakojo ūkininkas. V.Genys teigė, kad jo laukuose yra ir nekultūrinių augalų. Jei jų nebūtų, reikštų, kad dirvai kažkas yra negerai, nes dirvožemis pats išaugina tai, ko jam reikia. Todėl, pasak pašnekovo, būtina išmanyti dirvožemio procesus ir integruoti kultūrinius augalus bei išnaudoti jų prioritetus.

Augina speltos kviečius

V.Genio sėkliniame sklype auginami žieminiai speltos kviečiai. Ūkininkas ištyrė kelias speltos kviečių veisles – vengriškas, čekiškas, šveicariškas bei vokiškas – ir apsistojo ties vengriška veisle, kuri pasižymėjo geriausiais rodikliais. Šiais metais speltos kviečiai šiek tiek apšalo, nes, pasirodo, vengriška veislė yra neatspari šalčiams. Tačiau šių speltos kviečių grūdų kokybiniai rodikliai yra labai geri.

Geras pasirinkimas

 Kacinskiene

Vilma Kačinskienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Ukmergės biuro vadovė

Auginti baltuosius dobilus ir žieminius javus arba raudonuosius dobilus ir žieminius javus ekologinio ūkininkavimo sąlygomis – geras pasirinkimas dėl aplinkosaugos. Derinant augalus, kuriems reikia skirtingų maisto medžiagų ir augimo sąlygų, geriau išnaudojamos dirvožemio ir aplinkos sąlygos. Iš dvinario pasėlio gali būti gaunamas didesnis ir stabilesnis derlius, nes dirvožemyje pagerėja maisto medžiagų apykaita. Taip pat lengviau pasėlius apsaugoti nuo piktžolių, ligų bei kenkėjų, didėja biologinė įvairovė. Auginant ankštinių žolių ir varpinių javų dvinarius pasėlius, patiriami mažesni azoto nuostoliai.

Tačiau tokie dvinariai pasėliai turi ir trūkumų. Juos auginti gerokai sunkiau nei tradicinius, sudėtingiau nuimti derlių.