15min. nuotr.

Prastesnė naujojo derliaus maistinių grūdų kokybė malūnininkus ir duonkepius verčia svarstyti apie galimą duonos brangimą. Tačiau ar tikrai tai rimta priežastis didinti kainą?

Gali kilstelėti kainą

Nusistovėjus geriems orams, viena didžiausių miltų tiekėjų kepykloms ir prekybos tinklams bendrovė „Kauno grūdai“ per užsitęsusį paruošų sezoną darbavosi visą parą priiminėdama į elevatorius ir grūdų aikšteles ūkininkų vežamas grūdines kultūras. Pasak įmonės atstovų, paruošų metu vyravę lietūs atsiliepė grūdų kokybei – jie buvo drėgnesni (18 proc., kai vidutinė drėgmė 12–13 proc.), sudygimo procentas svyravo nuo 0 iki 25 proc.

Pasak įmonių grupės „KG Group“, į kurią įeina ir „Kauno grūdai“, vadovo Tautvydo Barščio, vertinant šių metų grūdų derliaus apimtis daroma prielaida, kad jis 20–25 proc. mažesnis. „Iš šiais metais superkamų grūdų tik apie 40 proc. – maistiniai“, – sakė „KG Group“ vadovas. Tačiau, pasak T.Barščio, ne visi šių metų grūdai yra prastos kokybės: dalis ūkininkų, spėję nukulti laukus dar prieš lietingą laikotarpį, supirkėjams atgabeno tikrai aukštos kokybės grūdų, tad jų Lietuvoje tolesnei gamybai pakaks. Vis dėlto, vertindamas superkamus maistinius grūdus, T.Barštys prasitarė, kad prastesnė jų kokybė turės įtakos ir miltų gamybai – sumažės išeiga, daugiau grūdų prireiks tam pačiam miltų kiekiui pagaminti, todėl, tikėtina, tai kilstelės jų kainą.

30 tūkst. t „Kauno grūdų“ elevatorius Telšiuose jau užpildytas.

Derasi su ūkininkais

150 tūkst. t grūdų, kurių dauguma skirti maisto pramonei, per metus perdirbančios įmonių grupės „Baltic Mill“ generalinis direktorius Andrejus Cedronas patikino, kad miltų brangimo galimybė  beveik nepriklauso nuo perdirbėjų, nes didžiausią miltų gamybos savikainos dalį – 80 proc. – sudaro grūdų kaina.

„Mūsų produkcijos kaina priklausys nuo to, kokios rinkoje bus grūdų kainos. Matome, koks šių metų derlius. Pagal kiekį jo yra daugiau negu reikia,  vienintelis klausimas – kiek rinkoje yra gerų, kokybiškų grūdų, ir kiek ūkininkai norės, o perdirbėjai bus pasiruošę už jį sumokėti“, – kalbėjo „Baltic Mill“ vadovas.

Jis pridūrė, kad malūnai naujojo derliaus paprastai laukia turėdami tam tikrų grūdų likučių, kad pereinamuoju metu būtų užtikrinta kokybė, nebūtų malami švieži grūdai. „Mes tų likučių turime maždaug dviem mėnesiams. Šiuo metu derinamos sutartys su ūkininkais, vyksta derybos, o suderėta grūdų pirkimo kaina tiesiogiai lems miltų savikainą, o kartu – ir duonos kainą“, – teigė A.Cedronas.

Bet ar išties naujojo grūdų derliaus ypatumai gali lemti miltų kainos didėjimą? Gal perdirbėjai ir prekybininkai turi savų paskatų branginti duoną? Pašnekovas tvirtino negalįs sutikti su tokia prielaida.

„Visų pirma todėl, kad perdirbėjų ir prekybininkų antkainius reguliuoja rinka, o ne norai. Mes veikiame atviroje rinkoje, kuri yra labai konkurencinga: vartotojų mažėja, perdirbėjų skaičius toks pat, perprodukcija išlieka ne tik Baltijos šalyse, bet ir kaimyninėse valstybėse, tarp jų ir Lenkijoje. Nuo norų čia labai mažai kas priklauso“, – tvirtino A.Cedronas, pridurdamas, kad grūdų kokybė duonos kepėjams yra itin svarbi.

Kalbos, kad duonos kaina gali išaugti, nėra laužtos iš piršto.

Ne taip lengva branginti

„Valstiečių laikraščio“ kalbinti duonkepių atstovai apie galimą duonos ir kitų gaminių branginimą kalbėjo labai atsargiai. „Vilniaus duonos“ komercijos direktorius Gediminas Jukna sakė negalįs nei patvirtinti, nei paneigti tokios galimybės. Jo teigimu, viskas paaiškės spalio–lapkričio mėnesiais, kai įmonė gaus iš naujojo derliaus grūdų sumaltų miltų.

Prognozuoti galimo kainų kitimo nesiėmė ir bendrovės „Biržų duona“ direktorius Viktoras Kurganovas. „Dar nežinome tų naujų grūdų kokybės. Girdėjome, kad kažkur imta maišyti gerus grūdus su blogais, todėl gali būti dar blogiau. Jei grūdai blogi – duona bus prastesnė. O jei norėsime geresnių miltų, aišku, ir jų kaina bus atitinkama. Mes jokių atsargų neturime, miltus gauname du kartus per savaitę – ar iš naujo, ar iš seno derliaus, tiksliai negaliu pasakyti, ko gero, maišo ir šiųmetį, ir pernykštį“, – sakė bendrovės vadovas.

Anot jo, visi kalba, kad grūdai gali brangti, o duoną pabranginti – didelė problema. „Nėra taip paprasta – ėmei ir pabranginai. Ar sutiks prekybos tinklai didinti duonos kainą?“ – svarstė pašnekovas. Kol kas, pasak „Biržų duonos“ vadovo, miltai tiekiami už tą pačią kainą, duona kepama irgi už tą pačią, o kaip bus toliau, gyvenimas parodys. „Jei brangins miltus, o mes matysime, kad negalime išsiversti, ir mums teks branginti. Paskutinį kartą savo produkciją branginome jau senokai“, – sakė V.Kurganovas. Anot jo, duonos kainai įtakos turi ne tik miltai, bet ir pakilęs minimalus atlyginimas bei kiti veiksniai.

Žinios apie didesnę produkcijos kainą duonkepių pasaulyje plinta greitai. „Mažeikių duonos“ atstovų pasiteiravome, ar tiesa, kad jie neseniai jau pakėlė savo duonos kainą? Pasirodo, tiesa. Kainos truputėlį buvo padidintos maždaug prieš savaitę, tačiau tai atseit visiškai nesusiję su grūdais: paskutinį kartą kainodara įmonėje buvo keista dar 2004 m. pradžioje.

Nemato priežasčių

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys neįžvelgė rimto duonos brangimo pavojaus: naujų grūdų poveikio esą dar nepajuto nei malūnai, nei kepyklos. Pasak jo, duonos gaminių kainos ir taip yra paaugusios, palyginti su pernai, kai grūdų buvo prikulta pakankamai daug ir jie buvo geros kokybės. Kaina iš esmės didėjanti dėl kitų priežasčių: pavyzdžiui, nuo 2015 m. minimali mėnesinė alga išaugo 8 proc., euro įvedimas irgi prisidėjo prie kainų augimo.

„Kalbama, kad šių metų išskirtinės kokybės maistiniai grūdai gali brangiau kainuoti, tačiau neužmirškime, kad šių metų pradžioje mes dar turėjome daugiau nei milijoną tonų grūdų sandėliuose. Neabejoju, kad iki šio laikotarpio jų dar tenai liko ir jie bus realizuojami. Tarp jų, aišku, rasime ir geros kokybės kviečių“, – sakė A.Gapšys. Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad maistinių kviečių kaina, palyginti su pernai, yra maždaug 10 proc. mažesnė, tad esą jei kas nors ir nupirks kokį 100 tūkst. t šiek tiek brangiau, tai nereiškia, kad dėl to turėtų keistis miltinių produktų – duonos, batonų – kainos.

„Aš nematau priežasčių, kad dėl grūdų turėtų pabrangti duonos gaminiai. Neabejoju, kad malūnai bandys tą kainą pakelti, nes tai yra galimybė padidinti pajamas. Visuomenė vis klausinėja, kodėl brangsta vienos ar kitos prekės, štai jums ir pretekstas: prasta grūdų kokybė. Nors ji duonos kainai turi mažiausiai įtakos, nes 40 proc. visos jos kainos sudaro būtent kepyklos išlaidos. Bet pažiūrėkime: degalai per pastaruosius dvejus metus atpigo, tad turėjo atpigti ir produkcijos išvežiojimo paslaugos. Truputį pinga ir kiti energijos šaltiniai – dujos, elektra. Kita vertus, buvo padidintas minimalus darbo užmokestis, tad bandymų branginti produkciją gali būti. „Vilniaus duona“ turi trečdalį rinkos. Jeigu ji sugalvotų kelti kainą, neabejoju, kad ir kiti tikriausiai pasektų jos pavyzdžiu, o pagrindinis šių kainų reguliatorius, aišku, yra pats vartotojas. Jeigu vartotojas perka, tai gamintojas tik trina rankas ir toliau gamina didesne kaina. Taip jos ir kyla“, – kalbėjo A.Gapšys.

„Maxima LT“ Korporacinių reikalų departamento direktorius Rosvaldas Gorbačiovas aiškino, kad iki šiol iš gamintojų ir tiekėjų nėra gavę jokių žinių apie galimus duonos gaminių kainų pokyčius.

Panašiai kalbėjo ir bendrovės „Lidl Lietuva“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento atstovė Valerija Lebedeva: „Stebime rinkos situaciją, bendraujame su savo tiekėjais Lietuvoje bei daugelyje kitų šalių. Stengiamės siūlyti pirkėjams palankiausią prekių kokybės ir kainos santykį“

Jaučiamas spaudimas

Mindaugas Snarskis, „Fazer Bakery Baltic“ generalinis direktorius, Lietuvos maisto pramonės asociacijos valdybos pirmininkas

Duonos gaminiai turbūt yra viena iš nedaugelio greitos apyvartos prekių, kurios nuo euro įvedimo visiškai nebrango. Tai lėmė ir didelė konkurencija tarp Lietuvos duonininkų, ir kiti palankūs veiksniai, tarp jų – geri grūdų derliai, kai kurios ekonominės sąlygos ir kt. Šiandien mes jaučiame didelį spaudimą peržiūrėti kainas, ir šis spaudimas neapsiriboja miltais. Yra daug kitų dedamųjų: išaugo emigracija, pabrango paslaugos, pažiūrėkime, kokia situacija su atlyginimais, o jų dalis  produkcijos savikainoje pakankamai didelė.

Mes vartojame ne grūdus, o miltus, bet, savaime aišku, kai derlius yra prastas – dabar kalbama galbūt apie ketvirtadalį galutinei produkcijai tinkamo derliaus, grūdų kritimo rodikliai blogi, tai sukuria papildomą spaudimą kelti kainas. Kuo visa tai baigsis, šiandien nenorėčiau svarstyti. Didžiąją dalį savo gaminių parduodame mažmeninės prekybos tinkluose, ir jie visada nori juos nupirkti geriausia kaina, tad kokius nors pokyčius daryti gana sudėtinga. Kita vertus, dėl konkurencinės aplinkos mums ne taip paprasta didinti kainą. Šiuo metu deramės dėl naujo derliaus tiekimo sutarčių,  todėl nenorėčiau kažkam palengvinti ar pasunkinti gyvenimo. Mano tikslas – išsiderėti geriausią kainą iš tiekėjo, tad sakyti, kad noriu mokėti brangiau, ir paskui kelti savo produktų kainas, aš tikrai nenoriu.