Sėjamoji gražgarstė (Eruca sativa) tinka mėgstantiems aštriai.

Be įprastų krapų, petražolių ar kitų žolelių verta pabandyti auginti kitų ne ką mažiau vertingų vaistinių ir prieskoninių augalų. Juolab kad daugeliui iš jų reikia mažai priežiūros, o nauda keleriopa – augalai kvapnūs, sveiki ir puošnūs.

Neįvertinta agurklė

Vaistinė agurklė (Borago officinalis) skoniu primena agurkus.

Vaistinė agurklė (Borago officinalis) skoniu primena agurkus.

VU Botanikos sodo vyr. specialistė Edita Turskienė ragino atkreipti dėmesį į vaistinę agurklę. „Gaila, bet agurklė mūsų lysvėse gana reta, nors tikrai verta dėmesio. Tai vienmetis augalas, kuriam nereikia sudėtingos priežiūros. Agurklė apaugusi švelniais plaukeliais ir žydi mėlynai. Savo pavadinimą gavo dėl to, kad kvepia agurkais, ir vertinama dėl švelnaus skonio bei vaistinių savybių, – sakė pašnekovė. – Visos augalo dalys naudojamos vaistams: lapai ir žiedai gerina medžiagų apykaitą, skatina prakaitavimą, ramina nervus, padeda nuo reumato ir sąnarių skausmų.“ Geriausia, pasak pašnekovės, agurklę vartoti šviežią, tuomet ji turi daugiausia naudingųjų savybių, bet galima ir džiovinti. Lapai ir žiedai dedami į salotas, troškinius ar sriubas, o žiedai gali papuošti bet kurį patiekalą. Iš sėklų gaminamas aliejus, turintis įvairių vertingų gydomųjų savybių.

Nereikliosios kraujalakės

kraujalake1

Kitas nepelnytai pamirštas augalas – mažoji kraujalakė. Tai daugiametis augalas, ir nors jo pavadinimas skamba grėsmingai, bet iš tiesų jis labai naudingas, nors ir retai auginamas. „Kraujalakę reikėtų vartoti norint sustiprinti širdies darbą, pagerinti virškinimą ar tiesiog organizmui trūkstant vitaminų. Karpytus lapelius geriausia vartoti šviežius, nes džiovintuose beveik neišlieka naudingų savybių ir pikantiško skonio, primenančio riešutus“, – patarė E.Turskienė. Žiemai lapus geriau ne džiovinti, o išsaugoti šaldiklyje arba sūdyti. Pašnekovė priminė, kad lapeliai vartojami salotoms, dedami į jau pagamintus mėsos, žuvies ar varškės patiekalus, jais gardinami sumuštiniai. „Kraujalakes nėra sudėtinga auginti, jos dažnai prisisėja pačios, ir net jei jų nevartosite maistui, galėsite gėrėtis originaliais raudonais žiedeliais“, – dekoratyviąją augalo pusę priminė E.Turskienė.

Aštrioji gražgarstė

Sėjamoji gražgarstė (Eruca sativa) tinka mėgstantiems aštriai.

Sėjamoji gražgarstė (Eruca sativa) tinka mėgstantiems aštriai.

Sėjamoji gražgarstė jau puikiai žinoma daugeliui daržininkų. Liaudyje dažniau vadinama rukola vis labiau populiarėja. Šio augalo skonis labai specifinis ir gan aštrus, ne visiems patinka. „Gražgarsčių lapeliai valgomi tik švieži, tad dažniausiai dedami į salotas ar kitus ne karštus patiekalus, barstomi ant picų ir kt. Kaip ir daugelį prieskoninių augalų, jas galima vartoti ir kaip gydančių savybių, įvairių vitaminų ir mineralų turintį augalą“, – sakė pašnekovė. Ji priminė, kad gražgarstė naikina žalingą laisvųjų radikalų perteklių, tad šiek tiek padeda nuo onkologinių susirgimų ir organizmo senėjimo. Be lapelių dar valgomos ir gražgarsčių sėklos. Sėjamąją gražgarstę galima auginti ant palangės.

Nektaringoji juozažolė

Vaistinė juozažolė (Hyssopus officinalis) papildo mėsos ir žuvies patiekalus.

Vaistinė juozažolė (Hyssopus officinalis) papildo mėsos ir žuvies patiekalus.

Vaistinę juozažolę, dar vadinamą yzopu, galima auginti ir kaip dekoratyvinę gėlę, ir kaip prieskonį. Žydi šis augalas gausiais mėlynais žiedais, panašiais į levandų. „Juozažoles labai mėgsta bitės, nes žiedai išskiria daug nektaro. Jų aromatas ir skonis stiprūs, tad šviežius lapelius reikėtų vartoti saikingai. Juozažolę galima ir džiovinti. Ja įprasta skaninti įvairius mėsos, žuvies patiekalus. Tinka sriuboms, salotoms, padažams, gėrimams bei kt. gardinti. Skani ir aromatinga yra juozažolių arbata, kuri padeda nuo įvairių ligų, ypač peršalus, nuo kosulio, skaudant gerklei, ji taip pat stiprina imuninę sistemą, dezinfekuoja“, – gerąsias augalo savybes vardijo E.Turskienė ir ragino juozažolei rasti vietos prieskonių lysvėje ar gėlių darželyje.

Dygusis margainis

Borago officinalis

Tikrasis margainis (Silybum marianum) – sveikatai ir grožiui.

Tikrasis margainis (Silybum marianum) – sveikatai ir grožiui.

Tikrasis margainis, kaip ir juozažolė, auginamas ne tik kaip prieskoninis-vaistinis augalas, bet ir kaip gėlyno puošmena. Kartais jis dar vadinamas margąja usnimi, nes žali lapai originaliai išmarginti baltomis gyslomis, žiedai violetiniai ir iš tiesų panašūs į usnies. „Nors maistui vartojami jauni margainio lapeliai ir žiedai, bet vertingiausia jo dalis yra sėklos, kurias galima vartoti kaip prieskonį, iš jų spaudžiamas vertingas aliejus, – sakė pašnekovė. – Margainis padeda turint problemų su kepenimis, apsinuodijus grybais ar kitomis toksinėmis medžiagomis.“