Už nuravėtą vieną vaga (1aras) buvo siūlyta sumokėti 3–5 eurus, priklausomai nuo žolėtumo. Autorės nuotr.

Ravėti piktžoles ūkiuose – nelengvas darbas. Juo nesižavi nei bedarbiai, nei nepilnamečiai, tad talkininkų rasti nelengva. Ūkininkai teigia, kad pastaraisiais metais darbuotojų paieška tampa bevaisė, jų negalima į ūkius prisikviesti net siūlant įvairias privilegijas. Todėl kai kurių ūkių šeimininkai, praradę paskutinę viltį, ryžtasi radikaliam žingsniui – kviečiasi talkininkių iš pataisos namų.

Aštrėja problema

Pastaraisiais metais ravėtojų trūkumą ypač jaučia ekologinių ūkių savininkai. Kalbinti daržovių augintojai sakė, kad situacija prastėja ne dienomis, bet valandomis. Jų teigimu, šiais metais dėl lietingų orų laukuose apstu piktžolių, todėl darbininkai itin reikalingi. Tačiau žmonės nenori dirbti. Nors darbo biržoje – daug bedarbių, nekvalifikuotų darbininkų, jie neina ravėti laukų, nes yra lepinami pašalpomis.

Ūkininkai tvirtino esą įsitikinę, kad darbo biržoje registruojasi tie asmenys, kurie dirbti nenori, jiems rūpi tik lengvatos. Daržovių augintojų teigimu, nors darbo birža ir atsiunčia darbuotojų, jie laukuose daugiau imituoja darbą, nei iš tikrųjų dirba, ir tik laukia pinigų.

Viena ekologinio ūkio šeimininkė į darbą priėmė kelias šešiolikmetes, kurios didžiąją laiko dalį praleido rūkydamos ir žaisdamos telefonais. Pagyvenusios moterys per dieną nuravėdavo po 3–5 vagas, o jaunosios talkininkės – vos po vieną. Pasibaigus darbo dienai, nepilnametės paprašė pinigų, o sumokėjus už tiek, kiek jos nuravėjo, išrėžė, kad kitą dieną čia dirbti nebeateis.

Kvietė pabėgėlius

Stokodami darbo jėgos ūkininkai bando visas įmanomas galimybes. Viena ūkininkė, nenorėjusi skelbti savo pavardės, sakė, kad į ūkį buvo atsivežusi darbininkų iš Ruklos pabėgėlių priėmimo centro. Ravėti piktžoles daržininkystės ūkyje panoro šeima iš Kirgizijos ir vienas Ukrainos pilietis. Tačiau žmonėms, neįpratusiems ravėti, šis darbas buvo labai sunkus. Daržovių ūkio šeimininkė sakė, kad pabėgėliai laukuose paplušėjo vos kelias dienas ir šio darbo atsisakė. „Pastebėjau, kad jie nori uždirbti daug pinigų ir labai greitai. Tačiau ravėti laukus – kruopštus ir sunkus darbas, o daržovės nėra brangios ir neatneša didelio pelno. Todėl dirbantiesiems jis nėra patrauklus“, – teigė pašnekovė ir pridūrė, kad ateityje pabėgėlių į ūkį nebepriims, nes jie dirba nestropiai ir neatsiperka net jų vežiojimo išlaidos.

Augina burokėlius

Su ravėtojų trūkumu susiduria ir Ukmergės rajone esantis Stragių ekologinis ūkis. Jo įkūrėja Laima Stragienė, kurios darbus tęsia dukros Ieva ir Jūratė, pasakojo, kad šiais metais, bendradarbiaudamas su Lietuvos daržovių augintojų asociacijos ūkininkais, ūkis įsipareigojo išauginti 7 ha ekologiškų burokėlių. Pasak ūkininkės, kadangi daržovės jokiais chemikalais nepurškiamos, jas nuo piktžolių turėjo gelbėti žmonių rankos. Ūkiui skubiai reikėjo pagalbininkų.

Iš pradžių ekologinio ūkio šeimininkės buvo sumaniusios ieškoti žmonių, kurie sutiktų visą sezoną prižiūrėti auginamas daržoves. Už hektaro priežiūrą buvo numatyta mokėti po 1 000 eurų. Norinčiųjų gauti tokį atlygį netrūko, bet supratę, kad pinigus reikės užsidirbti, entuziastai dingdavo. Todėl moterys nusprendė darbuotojams mokėti už nuravėtų vagų skaičių. Už vieną vagą (1 aras) siūlyta sumokėti 3–5 eurus, priklausomai nuo žolėtumo. Ravėtojai vidutiniškai per darbo dieną nuravi po 4–8 vagas.

L.Stragienė teigė, kad ją ypač vargina žmonių pažadai. Iš vakaro jie teigia norį dirbti, pažada, kad atvyks, o ryte „netikėtai“ pasijunta blogai, atsiranda nenumatytų reikalų ir pan. „Tiesa, turime ir darbščių, šaunių moterų (Kristina, Lina, Galina, Ramunė, Lilija, Reda, Diana ir kitos), kurių nuoširdus darbas neleidžia ir mums nuleisti rankų“, – džiaugėsi ūkio šeimininkė.

Ūkio šeimininkė I.Stragytė talkininkams sudaro visas darbo sąlygas, kviečia dirbti kiekvienam patogiu laiku. Autorės nuotr.

Ūkio šeimininkė I.Stragytė talkininkams sudaro visas darbo sąlygas, kviečia dirbti kiekvienam patogiu laiku. Autorės nuotr.

Kreipėsi per spaudą

Ekologiniame Stragių ūkyje šiuo metu pluša 15 darbininkų, tačiau reikėjo dar 10 pagalbininkų. Todėl šeimininkės per rajoninį laikraštį kreipėsi į žmones su prašymu nuravėti ekologiškai auginamus burokėlius. Ūkininkės talkininkams sudarė visas darbo sąlygas, kvietė dirbti kiekvienam patogiu laiku – nuo ankstyvo ryto, vakare ar ne darbo dienomis. Ravėtojams buvo pasiūlyta paslauga: kas rytą iš Ukmergės ar kitos sutartos vietos nuvežti savu transportu į ūkį.

Kadangi geros veislės burokėliai gražiai sudygo ir ūkio šeimininkės tikisi sulaukti gero derliaus, jos pažadėjo stropiausius ravėtojus rudenį apdovanoti išauginta produkcija. Ši informacija buvo paskelbta ir socialiniuose tinkluose, tačiau sulaukta daugiau netinkamų komentarų nei darbininkų.

Paskutinė viltis

L.Stragienė sakė, kad jau buvusi praradusi viltį surasti nuolatinių talkininkų, tačiau per televiziją pamatė laidą apie Panevėžio pataisos namų moteris, kurios noriai ir stropiai dirba ūkiuose. Moterys nutarė pasikviesti 8 talkininkes iš šios įstaigos ir suteikti joms progą ne tik užsidirbti pinigų, bet ir įkvėpti gurkšnelį laisvės. Nuteistosios jau artimiausiu laiku atvyks į Stragių ekologinį ūkį.

Valstiečių laikraščio“ paklausta apie galimybę nuteistosioms dirbti už įkalinimo įstaigos ribų, Panevėžio pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkė Laima Krasauskienė sakė, kad moterys jau ne vienus metus sėkmingai pluša Panevėžio rajone esančiuose Rimo Urbonavičiaus soduose. „Ūkininkai pirmiausiai kreipiasi į mus, o mes juos nukreipiame į valstybės įmonę „Mūsų amatai“, nes pataisos namai tiesiogiai žmonių neįdarbina, tik pasidomi, koks darbas siūlomas, ar moterys jį sugebės atlikti. Tuomet mes atrenkame žmones, o ūkininkai tiesiogiai susisiekia su „Mūsų amatų“ darbuotojais“, – aiškino pašnekovė.

Randa darbuotojų

Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Panevėžio padalinio vadovė Arenida Mieliauskienė teigė, kad įmonė bendradarbiauja su ūkininkais, kurie dėl darbininkių kreipiasi jau sezono pradžioje. Įmonė su ūkininkais sudaro bendradarbiavimo sutartis, sutaria sąlygas, suderina darbo užmokestį.

Norinčiųjų dirbti visada randame ir stebime, kaip joms sekasi. Dabar jau baigiame ruošti dokumentus 8 moterims, kurios vyks dirbti į ekologinį Stragių ūkį. Ūkininkai į ūkį jas nusiveš ir parveš savu transportu“, – pasakojo A.Mieliauskienė. „Mūsų amatų“ Panevėžio padalinio vadovė sakė, kad darbuotojos į ūkius kruopščiai atrenkamos, nes norinčiųjų dirbti būna daug, bet ne visos sugeba atlikti numatytus darbus. Ne paslaptis, kad didžioji dalis moterų tingi dirbti ir tik nuvažiavusios į darbo vietą įvertina savo galimybes. Todėl neretai po kelių dienų ar savaitės vienos darbuotojos keičiamos kitomis. Kai susiformuoja darbuotojų kolektyvas, darbai vyksta sklandžiai. Tiesa, ne visos nuteistosios gali išvykti iš pataisos namų. Dirbti išleidžiamos tik tos, kurios yra atlikusios bent trečdalį bausmės, neturi nuobaudų, yra gerai apibūdinamos. Prieš išvykdamos į darbą jos pasitikrina ir savo sveikatą.

Ravėtojus pakeis robotai

Zofija Cironkienė

Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė

Pasėliai ravimi ne tik ekologiniuose, bet ir nacionalinės kokybės produktus (NKP) gaminančiuose ūkiuose, nes juose antroje daržovių vegetacijos pusėje piktžolių negalima naikinti cheminiais preparatais. Įprastinės gamybos daržovių ūkiuose taip pat prireikia ravėtojų, kai naudoti chemikalų neleidžia nepalankūs orai ar piktžolių nepajėgė sunaikinti Lietuvoje registruoti chemijos preparatai. Todėl ravėtojų problema ūkiuose dažna. Ravėti – pats nepopuliariausias darbas, talkininkų rasti sudėtinga. Todėl Lietuvos daržovių augintojų asociacijos nariai vis dažniau užsimena apie ravėtuvus robotus. Tiesa, tai brangi investicija. Lankydamiesi Danijoje, Olandijoje matėme ne vieną ūkį, kuriame pasėlius ravi ravėtuvai. Trūkstant darbo jėgos kaime, ūkiai privalės investuoti ir į kitų darbų automatizavimą.