FB pieš.

Nelikus nė savaitei iki Donaldo Trumpo prisaikdinimo sausio 20 d., jau seniai viręs ažiotažas dėl būsimojo Amerikos prezidento sąsajų su neva jam rinkimus laimėti padėjusia Maskva pasiekė naują viršūnę, „pasklidus priekaištams, kad Kremlius D. Trumpą šantažavo kažkokiais kompromatais apie jo privatų gyvenimą“.

Taip sausio 15-ąją rašė Frankfurto dešiniųjų liberalų dienraštis ir tęsė: „Imta net kalbėti apie tai, ar D. Trumpas išdavė savo valstybę, apie galimybę kelti jam apkaltą netgi dar nepradėjus eiti prezidento pareigų“.

„Jeigu tai būtų tik romanas arba kino filmas, kritikų reakciją būtų lengva įsivaizduoti – jie sakytų, kad viskas taip baisiai pritempta, pertempta, be jokio ryšio su tikrove.

„Tačiau dabar tai pati tikriausia realybė – jau vien iš to akivaizdu, kaip smarkiai pasikeitė vertinimo matai. Prezidentu tapus D. Trumpui, niekas nebeatrodo neįmanoma“, – rašė dienraštis „Frankfurter Allgemeine“ ką tik praėjusio sekmadienio laidoje.

Deja, bėda niekada nevaikšto viena, ir, jei jau įvyko kažkas, kas atrodė neįmanoma, tai būtinai tuoj pat įvyks ir kažkas kito tokio labai panašaus.

Kaip tik naktį iš sekmadienio į pirmadienį svetainė „BloombergPolitics“ ir pranešė, kad D. Trumpas „pavadino NATO atgyvenusia savo dienas, prognozavo, jog kitos šalys narės paseks Jungtinės Karalystės pavyzdžiu ir iš ES išstos, ir pagrasino bendrovę „BMW“ apkrauti importo tarifais, jeigu šioji statytų gamyklą Meksikoje.

Tai jis pareiškė dviems Europos laikraščiams abiejų bendrame pokalbyje su išrinktuoju JAV prezidentu“.

Valandą trukusiame, sausio15 d., publikuotame interviu su Vokietijos dienraščiu „Bild“ ir Londono „Times“ D. Trumpas signalizavo esminį pokytį transatlantiniuose santykiuose, įskaitant pasirengimą atšaukti Rusijai taikomas Jungtinių Valstijų sankcijas, jeigu būtų pasiektas susitarimas dėl branduolinių ginklų sumažinimo.

Vokiškai perduodamas anglų kalba vykusiame pokalbyje pasakytus jo žodžius, dienraštis „Bild“ citavo D. Trumpą ne tik pranašaujantį, jog Britanijos išėjimas iš ES bus sėkmingas, bet ir vaizduojantį Europos Sąjungą kaip Vokietijos dominavimo įrankį bandant nugalėti Jungtines Amerikos Valstijas tarptautinėje prekyboje.

„Užtat, sakė D. Trumpas, jam ir nelabai svarbu, išliks Europos Sąjunga vieninga ar ne“, – teigė dienraštis „Bild“.

O Londono „Times“ citavo D. Trumpą tikinant, kad jam įdomu „su Rusija sudaryti gerus sandorius“. Šiame kontekste jis ir „užsiminė apie galimybę nutraukti sankcijas, kurias Jungtinės Amerikos Valstijos Rusijai paskelbė, siekdamos nubausti Kremlių už Krymo aneksavimą 2014 m. ir karinį Sirijos vyriausybės palaikymą“.

„Rusijai yra taikomos sankcijos – iš kitos pusės pasižiūrėkime, ar galime su Rusija pelningai susitarti“, – kalbėjo D. Trumpas pagal Londono „Times“.

„Pvz., manau, kad labai reikia sumažinti branduolinių ginklų kiekį – tai būtų svarbi sandorio dalis. D. Trumpo pastabos nepalieka didelių abejonių“, – tęsė svetainė „BloombergPolitics“, – kad jis laikysis per savo rinkimų kampaniją išsakytų pozicijų ir gali kai kuriais atvejais aukštyn kojom apversti kelis dešimtmečius galiojusius Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio politikos principus.

Tai jį iš esmės supriešintų su Vokietijos kanclere Angela Merkel tokiais klausimais kaip laisvoji prekyba, politika bėglių atžvilgiu, saugumo politika, Europos Sąjungos vaidmuo pasaulyje“.

Pakartodamas jau per kampaniją pareikštą kritiką dėl NATO veiklos, D. Trumpas ir vėl teigė, kad nors transatlantininė santarvė svarbi, ji „turi problemų. Pirma, jos laikai jau praėję, juk sukonstruota ji buvo labai, labai seniai. Antra, šalys nemoka už ją tiek, kiek reikia. Be to, NATO nesiima dorotis su terorizmu“.

Visa tai D. Trumpas teigė dienraščio „Bild“ publikuotoje versijoje.  O Londono „Times“ perdavė D. Trumpo žodžius, jog, girdi, tik penkios NATO narės šalės finansiškai palaiko Aljansą tiek, kiek joms priklauso.

Šie D. Trumpo pareiškimai iš karto sukėlė gyvą, piktą reakciją. Pvz., Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ svetainėje Vokietijos krikščionių demokratų partijos politikas Norbertas Röttgenas pasiskundė, kad „D. Trumpo mąstyme nefigūruoja Vakarai, vien tik Jungtinės Amerikos Valstijos, kurias jis nori apsaugoti „protekcionistine ūkio politika“.

O tai pavojinga, nes vienas to rezultatas gali būti traukimasis atgalios užsienio politikoje. Kitas – grasinimai vokiečių firmoms, į kuriuos reikia žiūrėti labai rimtai.

Beje, baudžiamųjų tarifų taip lengvai įvesti neįmanoma, tam pagaliau kelią pastoja sutartiniai įsipareigojimai. Tačiau būsimąjį Amerikos prezidentą visų pirma veikia trumpalaikiai darbo vietų kūrimo ir ūkio politikos interesai.

„Tad jeigu „BMW“ statytų automobilių fabrikus Meksikoje, o ne Jungtinėse Amerikos Valstijose, tada muitai į Ameriką įvežamiems automobiliams galėtų pakilti net iki 35 procentų“, – sakė D. Trumpas Vokietijos laikraščiui.

„O jeigu nuostata, kad NATO, pasak D. Trumpo, yra „atgyvena“, virstų nauja JAV politikos linija, tai irgi nežadėtų nieko gero. Net jeigu kai kurie jo numatytieji ministrai laikytųsi kitokio, nei D. Trumpas, požiūrio, jis vis tiek būtų neprognozuojamas prezidentas“, – atsiduso Vokietijos politikas Norbertas Röttgenas.

Ir koks vis dėlto kontrastas su išeinančiu prezidentu, – paantrino daugelis kitų, įskaitant didžiausio Amerikos dienraščio „New York Times“ redaktorius. Jų nuomone, „amerikiečiai pasiges ne tik B. Obamos gebėjimo susitvarkyti su opiomis temomis, bet ir tos garbingos laikysenos, kurią jis ir jo šeima padarė Baltųjų Rūmų norma“.

„Amerikiečiams trūks ir to iškalbingumo, kuriuo aistringasis oratorius B. Obama lygiavosi į Abraomą Linkolną, begindamas JAV Konstitucijos esminius principus ir net argumentuodamaas už platesnį jų taikymą.

Be savo neišraunamo optimizmo B. Obama niekada nebūtų tapęs prezidentu. Jis įkvėpė visą generaciją naujų rinkėjų“, – rašė „New York Times‘o“ vedamojo autoriai.

 

M. Drunga

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ