V. Radžiūno/LRT nuotr.

Lietuviai per daug nesirūpina savo privatumu. Daugeliui atrodo, jog tai yra prigimtinė privilegija. Tačiau pasaulis pasikeitė, nors vis dar galvojama senomis kategorijomis. Internetas ir socialiniai tinklai išsprogdino seną gerą padalijimą į viešą ir privatų gyvenimą, į viešus ir privačius asmenis. Dabar viskas tapo vieša. Ir, deja, daugelis žmonių to dar nesupranta.

Aš nekalbu apie elementarius dalykus, kad nereikėtų publikuoti savo mažų vaikų nuotraukų. Galbūt jie užaugę visai nenorės, kad jų simpatija ar būsimas darbdavys jas pamatytų. Nereikėtų informuoti viso pasaulio, kad išvažiuojate atostogauti, nes tai naudinga žinia vagiams. Beje, neverta rodyti ir savo namų nuotraukų, nes iš jų galima pamatyti, kiek vertingų daiktų turite ir ar verta jus apšvarinti, kai atostogausite Kretoje.

Tai abėcėlė, be to, tai tie dalykai, kuriuos jūs galite valdyti. Tačiau yra kitas dalykas, kurio jūs negalite valdyti – jūs tapote viešu asmeniu.

Ilgą laiką vieši asmenys buvo politikai, menininkai, artistai, žurnalistai. Apie juos rašė laikraščiai, juos rodė televizija. Mums, paprastiems žmonėms, beliko juos dievinti arba neapkęsti. Mums buvo privilegija vertinti jų priimtus sprendimus, parašytas knygas, suvaidintus spektaklius. Minios vertinimas buvo ta kaina, kurią turėjo mokėti žinomas ir viešas žmogus.

Dabar dėmesio spindulyje gali atsidurti kiekvienas iš mūsų. Mokytojo pamoka gali būti nufilmuota ir paviešinta socialiniame tinkle. Žodžio laisvė leidžia tiek vertinti tą pamoką, kiekvieną pasakytą žodį, tiek mokytojo aprangos kodą. Nuomonę apie kiekvieną gydytoją jau seniai galima pasakyti specialioje svetainėje. Kiekvienos profesijos atstovas labai greitai gali tapti viešu asmeniu, aptariamas pačių įvairiausių žmonių. Ir nuomonę sakys ne tik tos srities specialistai. Galės išsakyti visi ir labai galimas dalykas ne visiškai teisingą. Be to, absoliuti dauguma vertintojų nežinos esminių aplinkybių.

Ir čia iškyla klausimas: ar dabartiniai žmonės yra tam pasirengę? Ar jie sugebės atlaikyti viešą kritiką? Ar priprato prie minties, kad jie gali tapti visuotiniu susidomėjimo objektu? Ir kas svarbiausia, dažniausiai tai bus tuo atveju, jei jiems kas nors nepasiseks. Jie taps patyčių objektu. Ir niekam nebus įdomu, jog daugelį metų darei savo darbą nepriekaištingai, – viską nubrauks viena vienintelė klaida, užfiksuota vaizdo įraše ar nuotraukoje.

Kritikos naštą reikės nešti ne tik politikams ir kitiems žinomiems žmonėms, bet ja reikės dalintis visiems. Ką galime pakeisti? Pasaulio tikrai nepakeisime. Nesugrąžinsime jo į priešinternetinius laikus. Belieka prisitaikyti ir žinoti, kad šiandien privačios erdvės beveik neliko.