FB nuotr.

Prieš gerą savaitę, kai eterį drebino sveikatos ministrės pasakojimas apie jos patirtį duodant kyšį gydytojui, sužinojome ir gerąją naujieną – kad Socialdemokratų partijoje veikia ryžtinga Skaidrumo grupė, kuri iškart pasiūlė ministrei trauktis iš posto.

Skaidrumas politikoje yra gerai. Tačiau atrodo, kad socialdemokratų skaidrumas yra dozuotas. Pirmadienį išėjęs po 4 valandų apklausos STT Druskininkų meras socialdemokratas R. Malinauskas visai nebuvo panašus į krištolą.

„Tai vieno žiniasklaidininko arba greičiau žiniasklaidininkės sukurptas planas su kai kuo – ateis laikas, aš galbūt įvardysiu, bet dabar ne laikas“, – mįslę užminė meras R. Malinauskas.

Kada ateis tas laikas? Ar apskritai ateis? Kadangi socialdemokratų Skaidrumo grupė šįkart nebuvo tokia greita paaiškinti, mums belieka tik paviršutiniškai tyrinėti tokius atvejus.

„Negaliu kalbėti, o jei tik pradėčiau kalbėti apie tai, net prezidentė būtų diskredituota“, –  paskutinę darbo dieną Nacionalinėje žemės tarnyboje mįslėmis kalbėjo ir avariją girta sukėlusi jos direktorė D. Gineikaitė. Ji ne kartą žadėjo atskleisti daugiau informacijos apie situaciją ir paaiškinti savo elgesio motyvus. Neatskleidė. Ir turbūt jau nebeatskleis.

O kaip karingai buvo nusiteikęs Socialdemokratų partijos lyderis, premjeras A. Butkevičius iškart, kai tik žiniasklaida iškapstė, kad jo žentas ne tai pirko, ne tai gavo dykai pusę viešųjų ryšių bendrovės, kuri – koks sutapimas – priklausė jo patarėjai, ir – dar vienas sutapimas – premjeras kažkaip nedovanotinai tokius žento neabejotino verslumo įrodymus buvo pamiršęs deklaruoti.

Premjeras į visas puses šaukė, kad to taip nepaliks, kad jo ambicijos įžeistos ir kad iki paties Strasbūro nueis. „Šito klausimo, aš jums galiu pasakyti, nepaliksiu. Nepaliksiu. Čia yra mano asmeninės ambicijos įžeistos“, – kalbėjo tada ministras pirmininkas.

Praėjo trys mėnesiai, o gal ir daugiau. Ką matome? Ir paliko taip, ir į Strasbūrą nebeina, ir ambicijos atlėgo. Toks įspūdis, kad A. Butkevičius netgi labai džiaugiasi, kad niekas jam tos istorijos per spaudos konferencijas daugiau ir neprimena. Socialdemokratų Skaidrumo grupė apie tai taip pat supratingai tyli.

Taip, galite sakyti, kad tai – viešieji ryšiai. Bet ar geri tie ryšiai? Ar nekelia nė mažiausio įtarimo partijos Skaidrumo grupei?

Viena geriausių viešųjų ryšių formuluočių į šį nuodėmingą amžių ateina dar iš apaštalų laikų. Šv. Paulius „Laiške efeziečiams“  taip apibrėžė kiekvieno krikščionio viešųjų ryšių maksimą: „Kiekvienas kalbėkite tiesą savo artimui“.

Na, o jei kam nors atrodo, kad biblinės tiesos jau seniai atgyveno, galima atsiremti į moderniųjų laikų Paulių – viešųjų ryšių guru Paulą Holmesą iš Amerikos, kuris prieš keletą metų lankėsi ir Vilniuje, kur kalbėjo maždaug taip: Neužtenka prakišti gerą straipsnį apie tai, koks šaunus raitelis yra R. Malinauskas, į pirmąjį „Lietuvos ryto“, atsiprašau , „New York Times“ puslapį – tu dar turėtum paklausti savo motinos, ką ji galvoja apie tai, kas tame straipsnyje parašyta.

O dabar  kiek ne į temą. Prieš 25 metus, vasario 9-ąją, Lietuvoje buvo surengtas iki šiol nepralenktas plebiscitas. Žmonės turėjo atsakyti į klausimą, ar piliečiai pritaria tam, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė Respublika? Plebiscitas buvo atsakas į Sausio 13-osios žudynes Vilniuje. „Taip“ atsakė 90,47 proc. lietuvių, balsavime dalyvavo  net 84,83 proc. rinkėjų.

Ką tai turi bendro su Druskininkų mero ar premjero pašnekėjimais – grasinimais?

Gal ir nieko. Tačiau kas būtų, jei tauta, prisimindama šią apklausą ir išgirdusi, kaip meras R. Malinauskas eilinį sykį sako, kad jis viską papasakos, tik dar neatėjo laikas, o premjeras A. Butkevičius to taip nepaliks, imtų ir trinktelėtų kumščiu: „Mes taip pat to taip nepaliksim“?

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.