Scanpix nuotr.

Net galingiausių pasaulio valstybių vadovai yra visų pirma žmonės. Todėl ir šiais laikais politikų susitikimuose išlieka tradicija apsikeisti įspūdingomis dovanomis. Jomis siekiama ne tik pamaloninti, bet paskatinti priimti svarbius sprendimus.

Tai vyksta nuo neatmenamų laikų, bet moderniaisiais amžiais įgauna naujas formas. Štai Šaltojo karo įkarštyje, 1972-aisiais, Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentas Richardas Nixonas viešėjo Maskvoje, kur susitiko su tuometiniu komunistų partijos lyderiu Leonidu Brežnevu. Nixonas puikiai žinojo, kad socializmo šaukliai Kremliuje turi labai žemiškų silpnybių. Pasirodo, Brežnevas buvo automobilių mylėtojas, savo kolekcijoje turėjęs tokias brangenybes kaip „RollsRoyce“.

Nixonas stengėsi neatsilikti ir įteikė Brežnevui prabangų „Cadical“ automobilį. Beje, vėliau pats Komunistų partijos lyderis leisdavo užsienio vadovams suprasti, kad tikisi panašių dovanų, ypač – automobilių, kurie apdovanojami kaip metų geriausieji. Tuo metu Brežnevas Nixonui įteikė į katerį panašų laivą „Volga70“, kurį, beje, amerikiečiai Floridojoje naudojo praktiškai. Sutapimas ar ne, bet Brežnevo ir Nixono asmeniniai santykiai buvo stebėtinai šilti.

Dovanos buvo svarbus Ronaldo Reagano ir Michailo Gorbačiovo santykių aspektas. Štai Reaganas perestroikos architektui įteikė geriausių Kalifornijos vynų rinkinį ir bronzinę skulptūrą, o mainais gavo miniatiūrinį Kremliaus modelį. Dovanos dovanomis, bet vėliau tas pats Reaganas viešai pareikalavo Gorbačiovo nugriauti Berlyno sieną.

Tradicijos tikrai nedingo ir po Sovietų Sąjungos žlugimo, pavyzdžiui, diskusijų banga kilo po to, kai Vladimiras Putinas Amerikos prezidentui George‘ui Bushui jaunesniajam įteikė itin brangią, deimantais inkrustuotą knygą su 43 Amerikos lyderių atvaizdais. Amerikiečių dovanos Putinui buvo gerokai simboliškesnės.

Tiesa, ne visada siekiama priblokšti dovanos verte. Pavyzdžiui, Tragiško likimo prezidentas Johnas Kennedy išsiskyrė tuo, kad valstybinėms dovanoms kaskart skirdavo išskirtinį dėmesį. Keliaudamas į Prancūziją jis šios šalies prezidentui Charlesui de Gaulle įteikė istoriškai neįkainojamos vertės Marquiso de Lafayette’o laišką George`ui Washingtonui. Tuo metu Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas Amerikos lyderiui Barackui Obamai 2012-aisiais padovanojo stalo teniso stalą su valstybių simbolika. Jis iškart buvo panaudotas praktiškai, bet politikų duetas triuškinamai pralaimėjo draugišką partiją studentams.

Svarbu pažymėti, kad Amerikos prezidentas visas dovanas, viršijančias kelis šimtus dolerių, privalo perduoti Nacionaliniam archyvui. Bet kartais dėl to kyla rimtų dilemų, ypač, kai kalbame apie gyvūnus. Štai George`as Bushas jaunesnysis iš Bulgarijos prezidento 2006 metais gavo šunį, kurio archyvui perduoti, savaime suprantama, negalėjo. Todėl prezidentas jį formaliai išpirko iš archyvo ir įteikė šeimos draugams. Pažymima, jog jis pateko į mylinčias rankas.

Beje, Lietuvos vadovai taip pat stengiasi pradžiuginti Amerikos lyderius. Dalia Grybauskaitė, lankydamasi pas Obamą, nepamiršo, jog šis Amerikos prezidentas garsėja kaip krepšinio mylėtojas. Todėl jis sulaukė žalių Lietuvos krepšinio rinktinės marškinėlių. Ant jų parašyta, kad Lietuva ir JAV – tai bendra komanda. Be to, marškinėliai pažymėti 44-uoju numeriu, mat Obama yra būtent 44-asis Amerikos prezidentas.

Užsienyje ne kartą buvo pradžiuginta ir mūsų valstybės vadovė: pavyzdžiui, Kataro emyras šeichas Hamadas Bin Khalifa Al Thani D. Grybauskaitei padovanojo dviejų kupranugarių kompoziciją su laikrodžiu, o taip pat – retą Korano leidinį. Juo didžiuojasi Vilniaus universiteto biblioteka.

Neturime abejoti, kad ir ateityje dovanos vaidins savotišką vaidmenį formuojant lyderių tarpusavio santykius. Žinoma, tai nėra lemiamas veiksnys, bet gali prisidėti kuriant geresnę arba prastesnę ypač pirmojo susitikimo atmosferą. Tad telieka stebėtis, kokiais būdais vienas kitą bandys pradžiuginti Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas.

L. Kojala

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.