„Jau veikiančioms ir aktyviai gaminančioms įmonėms labai aktualu imtis mažų, iki 50 tūkst. eurų, projektų“, –teigė A. Gylys.

Lietuvos gamtinės ir ekonominės sąlygos yra palankios žuvininkystės plėtrai – turime 140 žvejybinių laivų, kurie žvejoja Baltijos jūroje, priekrantės zonoje ir tolimuosiuose vandenyse, šio sektoriaus akvakultūros įmonės išaugina daugiau kaip 4 tūkst. tonų produkcijos. Tvarus ir efektyvus Lietuvos žuvininkystės sektoriaus augimas labai priklauso nuo kryptingos Europos Sąjungos investicijų politikos. Jau numatyti labai aiškūs prioritetai, kam pirmiausia europinės lėšos bus skiriamos 2014–2020 m. laikotarpiu.

Svarbiausias tikslas – darni plėtra

2014–2020 m. veiksmų programoje šalies žuvininkystės sektoriui numatyta skirti 81,6 mln. eurų. Šios lėšos bus paskirstytos įvairioms priemonėms pagal programoje numatytus šešis ES prioritetus, kuriuos vienija bendras tikslas – visos vykdomos veiklos turi prisidėti prie darnaus vystymosi ir tausoti aplinką.

Taip pat siekiama, kad investicijas gavusios žuvininkystės sektoriaus įmonės savo sėkminga bei atsakinga veikla kurtų darbo vietas ir mažintų atskirtį tarp regionų.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, didelė dalis skirtų investicijų dar nepaskirstyta. Lietuvos žvejai, akvakultūros produkcijos augintojai ir kiti žuvininkystės veikla užsiimantys subjektai turėtų sekti informaciją ir jau artimiausiu metu teikti paraiškas gauti finansinę paramą pagal 2017 m. kvietimus teikti paraiškas. Numatyta, kad kai kurios paraiškos bus priimamos jau balandžio pradžioje.

Planuojama, kad daugiausia kvietimų bus skelbiama pagal pirmąjį ir antrąjį ES prioritetus, kurių pagrindinis tikslas – skatinti aplinką tausojančią žvejybą ir akvakultūrą.

,f,,.

Konkurencingas žuvininkystės ir akvakultūros verslas

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus gyvybingumas ir konkurencingumas labai priklauso nuo to, kaip efektyviai naudojami ištekliai ir kiek inovatyvios bei žiniomis grįstos verslininkų vykdomos veiklos. Kaip sako Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis, kiekvieno verslininko tikslas – stiprinti savo įmonę, todėl priekrantės žvejai labai susidomėję projektais, kurie padėtų investuoti į savo veiklą, ją tobulinti ir optimizuoti.

„Įvertinsime savo galimybes ir reikalavimus įgyvendinti projektus, tačiau tikrai bandysime pasinaudoti finansine parama. Priekrantės žvejams ypač reikėtų išplėsti rinkodarą ir tiesioginę prekybą“, – apie savo sektoriaus įmonių stiprinimą kalbėjo Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas.

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos I ES prioriteto priemonė „Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos naudojimas“ investuoja į projektus, kuriais siekiama išsaugoti sugautų žuvų kokybę ir gerinti tiek sužvejoto laimikio, tiek nepageidaujamos priegaudos perdirbimą, taip pat skatinama kurti naujus sužvejoto laimikio perdirbimo produktus bei investuojama į rinkodarą ir tiesioginę prekybą. Priemonei skirta 4,5 mln. eurų ir tikimasi, kad tai padės sustiprinti žuvininkystės įmones. Iš jų 1 mln. eurų bus galima panaudoti pagal supaprastintas įgyvendinimo taisykles.

Akvakultūros įmonių, visų pirma labai mažų, mažų ir vidutinių, konkurencingumą bei gyvybingumą galima didinti įgyvendinant II ES prioriteto priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“, pagal kurią remiamos produktyvios investicijos akvakultūros produkcijai ir auginamoms rūšims įvairinti, akvakultūros ūkiams modernizuoti, kartu gerinant darbuotojų darbo ir saugos sąlygas. Šio ES prioriteto 2017 m. kvietimams skirtas biudžetas – 11 mln. eurų, iš kurių pagal supaprastintas įgyvendinimo taisykles numatoma įgyvendinti projektų už 2 mln. eurų.

„Jau veikiančioms ir aktyviai gaminančioms įmonėms labai aktualu vykdyti mažus, iki 50 tūkst. eurų, projektus. Jie padėtų įsigyti trūkstamos, bet labai reikalingos technikos, kaip, pavyzdžiui, sunkvežimį produkcijai vežioti. Taip tikslingai panaudotume investicijas, turėtume gerai veikiantį, konkurencingą akvakultūros sektorių“, – dėstė savo nuomonę apie šią priemonę Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Algimantas Gylys.

Žuvininkystės produktų perdirbimas Lietuvoje gana aktyviai plėtojamas – per metus įmonės perdirba apie 100 tūkst. tonų akvakultūros produkcijos.

Žuvininkystės produktų perdirbimas Lietuvoje gana aktyviai plėtojamas – per metus įmonės perdirba apie 100 tūkst. tonų akvakultūros produkcijos.

Energijos efektyvumui didinti – atskira priemonė

Šių dienų kontekste ypač aktualūs energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos klausimai. Apie tai kalbama tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu.

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos II ES prioriteto priemonė „Produktyvios investicijos į akvakultūrą. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas, atsinaujinančioji energija“ skirta veikloms, pagal kurias akvakultūros įmonės būtų skatinamos investuoti į energijos vartojimo efektyvumo didinimą. Minėtas įmones reikia taip pertvarkyti, kad būtų naudojami atsinaujinančios energijos ištekliai.

„Apie 50 proc. akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų yra priklausomi nuo energetinių šaltinių. Mūsų siurblinėms reikia nemažai energetinių išteklių, todėl ši priemonė labai reikalinga ir tikslinga siekiant efektyvinti energijos vartojimą, kiek įmanoma plačiau panaudoti atsinaujinančios energijos šaltinius“, – teigė A.Gylys.

Tikimasi, kad, įgyvendinus šios priemonės projektus, kuriems skirta 2 mln. eurų, bus prisidėta prie siekiamo tikslo ir Lietuvoje įsivyraus efektyviai išteklius naudojančios akvakultūros įmonės.

Iniciatyva – vietos veiklos grupėms

Žuvininkystės sektoriaus augimui būtina, kad gyventojai aktyviai įsitrauktų į gyvenamosios vietovės ir bendruomenės plėtros procesus. Tai ne tik skatintų bendradarbiavimą, bet ir stiprintų pilietinę visuomenę.

„Mūsų žmonės turi daug idėjų ir minčių, kaip būtų galima bendradarbiauti su žvejų bendruomene. Tik reikia nebijoti, o pradėti kartu veikti. Tegu bendruomenės susijungia ir pamatys, kad žvejai mielai prisideda prie bendruomeninių iniciatyvų. Mes Šilutės rajone sieksime išsaugoti senąsias žuvininkystės tradicijas ir kartu sudaryti sąlygas naujiems verslams kurtis. Bendrai dirbdami pasieksime geriausių rezultatų“, – džiaugėsi Virgilijus Pozingis, asociacijos Šilutės žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės „Žuvėjų kraštas“ valdybos pirmininkas. Jis planuoja įgyvendinti Šilutės krašto vietos veiklos strategiją.

Žvejybos ir akvakultūros regionų vietos veiklos grupės pagal IV ES prioriteto priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ galės įgyvendinti vietos plėtros strategijas, kuriomis numatyta skatinti gyvenamosios vietos bendruomenės ir žvejybos bendruomenės partnerystę, ekonomikos augimą ir darbo jėgos judrumą bei tenkinti ES žvejybos ir akvakultūros sektoriaus poreikius.

Pagal šią priemonę bus įgyvendinamos ir dvisektorės vietos plėtros strategijos, kuriose nustatomi kaimo vietovių, žvejybos ir akvakultūros regiono plėtros prioritetai, tikslai ir priemonės jiems pasiekti. Šios strategijos finansuojamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

Investicijos į perdirbimo sektorių

Žuvininkystės produktų perdirbimas Lietuvoje gana aktyviai plėtojamas – per metus įmonės perdirba apie 100 tūkst. tonų akvakultūros produkcijos. Tolesnei šio sektoriaus plėtrai labai padeda ES investicijos.

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos V ES prioriteto priemonė „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas“ būtent ir skatina investicijas į žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo sektorių. Pagal šią priemonę remiamos investicijos, kuriomis gerinama įmonių infrastruktūra, darbo sąlygos, prisidedama prie energijos taupymo arba poveikio aplinkai mažinimo. Finansuojama ir sužvejoto laimikio, kuris negali būti skirtas žmonėms, ar šalutinių produktų perdirbimas, ypač jei tai susiję su ekologiniu akvakultūros produktų perdirbimu. Taip pat skatinama kurti naujus ar tobulinti esamus produktus, procesus ar valdymo ir organizavimo schemas.

Šiai priemonei 2017 m. kvietimams numatyta 3,4 mln. eurų, iš kurių 1 mln. eurų bus galima panaudoti pagal supaprastintas įgyvendinimo taisykles.

Išsamesnės informacijos apie Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos priemones galima rasti Žemės ūkio ministerijos svetainėje www.zum.lrv.lt.

logo