Asociatyvi nuotr.

Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) laukia pokyčiai. Šią tarnybą rengiamasi perkelti į Klaipėdą. Uostamiestyje turėtų veikti du padaliniai: Tolimojo plaukiojimo žvejybos kontrolės ir Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriai. Žuvininkystės politikos reguliavimo funkcijos bus koncentruojamos Žuvininkystės reguliavimo ir stebėsenos skyriuje (šiuo metu planuojama, kad šis skyrius toliau veiklą vykdys Vilniuje).

Šešių Žuvininkystės tarnybos gamybinių poskyrių pagrindu planuojama steigti naują uždarąją akcinę bendrovę, kuri rinkoje toliau veiks konkurenciniu pagrindu. Tačiau iš viso atsisakyti šiuo metų poskyrio veiklų neįmanoma, kadangi privatus verslas negali pasiūlyti visų rūšių žuvų, reikalingų įžuvinimui.

ŽŪM planuoja iki šių metų pabaigos parengti ilgalaikį 5 metų įžuvinimo planą, tikimasi, kad jis bus stiprus pagrindas visiems žuvininkystės sektoriaus dalyviams ir verslui, planuojant savo veiklas.

Šilavoto poskyrį, kuriame yra auginama ir palaikoma lietuviška Šilavoto karpio veislė, ir Kopgalio laboratoriją planuojama kartu su infrastruktūra ir veiklomis perduoti mokslo institucijoms. Kita vertus, neatmetamos bei analizuojamos ir kitos alternatyvos.

Pasak žemės ūkio viceministro Artūro Bogdanovo, tai ne vienos nakties planas, prie pertvarkos eita žingsnis po žingsnio, siekiant kartu su Žuvininkystės tarnybos darbuotojais atnaujinti ir sustiprinti šią tarnybą.

„Tai nėra pokyčiai dėl pokyčių, o rimtas nusiteikimas optimizuoti tarnybos veiklą taip, kad tiek jos, tiek suinteresuotų pusių darbas vyktų sklandžiau, efektyviau ir, žinoma, taupiau“, – sako žemės ūkio viceministras A. Bogdanovas.

Beveik 5 mėnesius ŽŪM darbo grupė, siekdama efektyvumo ir rezultatyvumo, analizavo tarnybos funkcijas ir galimybes jas optimizuoti, panaikinti perteklines bei nebūdingas funkcijas, apsvarstyti galimybę dalį jų ar jas visas perkelti į Klaipėdą, tokiu būdu sustiprinant regionų svarbą bei užimtumą juose.

Darbo grupė atliko vykdomų funkcijų analizę, susitikimų su Žuvininkystės tarnybos darbuotojais, Aplinkos, Švietimo ir mokslo ministerijų, Klaipėdos universiteto ir kitais žuvininkystės sektoriaus atstovais metu analizavo kitų šalių patirtį, mokslininkų išvadas ir kitų kompetentingų asmenų siūlymus.

Žuvininkystės tarnybos veiklos optimizavimo projekto valdymo grupė ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d. turi atlikti su projekto įgyvendinimu susijusias veiklas. Projekto grupė planuoja iki rugpjūčio turėti visų struktūrinių pertvarkų galutinius scenarijus, iki spalio parengti įstatymų projektus, kad pertvarkyta Žuvininkystės kontrolės tarnyba savo veiklą galėtų pradėtų vykdyti jau nuo kitų metų pradžios.