FB nuotr.

Lietuvoje ne viena įmonė yra pasiskelbusi tokį siekį – „Nulis žūčių darbe“. Šiai iniciatyvai pritaria ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Vis dėlto žūčių ir kitokių nelaimių darbe kol kas nepavyksta nei išvengti, nei sumažinti. Štai naujausia statistika liudija: per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje darbo metu žuvo 18 žmonių, o 60 darbuotojų patyrė sunkias traumas.

Pernai – 44 žuvusieji

Tokia arba labai panaši penkių pirmųjų metų mėnesių statistika užfiksuota ir pernai (20 žmonių žuvo, 61 sunkiai traumuotas), ir užpernai (18 žuvo, 59 sunkiai sužaloti), ir 2014-aisiais (26 žuvo, 43 sunkiai sužaloti). Iš to galima daryti prielaidą, kad iki šių metų pabaigos į namus nebesugrįš dar apie 20 žmonių, ryte įprastai išėjusių į darbą. Mat 2016 metais Lietuvoje darbo metu žuvo 44 asmenys, o 127 buvo sunkiai sužaloti.

„Šių žūčių darbe išskirtinis bruožas – tai pasikartojančios nelaimės panašiomis aplinkybėmis, – teigė VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas. – Tiriant nelaimingus įvykius darbe, vis dažniau pastebima, kad darbdaviai pareigą užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas supranta labai paviršutiniškai“. Anot S. Balčiūno, darbdaviai neretai apsiriboja darbuotojams pateikiamomis instrukcijomis, kad jie jas pasirašytų, o juk turėtų kompetentingai vertinti profesinę riziką, numatyti saugius darbo metodus organizuodami pavojingus darbus, turėtų daugiau dėmesio skirti prevencijos priemonėms rizikai šalinti.

Juodasis mėnuo

Kiekvieną mėnesį Lietuvoje įvyksta po 2–3 mirtinas nelaimes darbe, o gegužės tokias nelaimes VDI vadovai pavadino nelaimių proveržiu, nes jų buvo net penkios (jeigu tiek įvyktų kas mėnesį, per metus žuvusiųjų darbe būtų jau ne apie 40, o net 60).

Viena iš gegužę įvykusių tokių nelaimių – Kaune, kai bendrovės „Detas“ darbuotojai prieš vidurdienį vykdė žemės kasimo darbus ir klojo vamzdžius. Du darbininkus žemės užgriuvo, kai jie buvo maždaug 1,5 metro gylio duobėje. Kolegos skubiai iškvietė pagalbą. Iškėlus iš duobės vieną darbininką (46 m.), jis buvo ilgokai gaivinamas vietoje, atsigavo ir buvo išvežtas gydyti į Kauno klinikas.

O antrojo darbininko (55 m.) gyvybės išgelbėti nepavyko. Abu jie – Kaune darbavęsi Ukrainos piliečiai. Abu vyrus sunkios žemės buvo beveik palaidojusios ir prispaudusios gausiai – iki krūtinės. Kodėl tranšėjoje žmones staiga užgriuvo grunto nuošliauža, dar aiškinamasi. Tiriama, ar tuokart dirbant per daug neskubėta, kartu pamiršus, jog dirbti tranšėjose, jeigu atitinkamai dar nesutvirtinti jų šlaitai, – draudžiama.

Dar vienas Ukrainos pilietis (45 m.) gegužę žuvo dirbdamas statybvietėje Vilniuje – vyras nukrito nuo neaptverto balkono. Sunkiai susižalojęs darbininkas netrukus mirė ligoninėje.

Aukštis gegužę pražudė ir bendrovės „Makveža“ darbininką (40 m.) statybvietėje, kai šakiniu krautuvu buvo pakeltas padėklas su statybinėmis medžiagomis ir darbuotoju į trijų metrų aukštį, o šis žmogus, praradęs pusiausvyrą, nukrito ir žuvo.

O Klaipėdoje darbo vietoje žuvo visai jaunas darbininkas (23 m.), vairavęs krautuvą. Nelaimė atsitiko bendrovės „Birių krovinių terminalas“ sandėlyje, kai krautuvu buvo kraunamos kalio trąšos į elevatoriaus bunkerį. Staiga galinga trąšų nuošliauža užvertė patį krautuvą, o jame buvęs vairuotojas žuvo.

Panaši nelaimė įvyko ir Kaune, kai bendrovės „Žygesta“ darbininkai atliko nuotekų šulinio montavimo darbus maždaug 5 metrų gylio smėlio grunte. Čia taip pat staiga nuslinko iškasos šlaitas ir smėlis užvertė šulinyje tuo metu buvusį jauną darbininką (20 m.). Šis, patyręs sunkius sužalojimus, ligoninėje po 6 parų mirė.

Stokojama atsargumo

Pateikti tragiškų nelaimių pavyzdžiai rodo, kad dažniausiai tragediją darbe prišaukia statybos, žemės kasinėjimo darbai, darbas aukštyje. Tai kartojama ir VDI metinėje ataskaitoje, kurioje apžvelgiami nelaimingi atsitikimai darbe 2016 metais. Joje teigiama, kad kone pusė sunkiai ir mirtinai susižalojusių darbuotojų nukentėjo atlikdami statybos remonto, sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo bei techninių priemonių, mechanizmų, darbo įrenginių remonto, aptarnavimo darbus.

Daugiausia sunkių ir mirtinų nelaimių darbe įvyko žmogui nukritus iš aukštai, taip pat – žmogui nugriuvus arba iš aukštai nukritus daiktams, kroviniams, jiems nuvirtus, pasislinkus.
O dažniausios tokių nelaimių priežastys, VDI duomenimis, kaip ir įprasta kasmet: darbdavys netinkamai organizavo darbus, neužtikrino darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės ar nekontroliavo, kad darbuotojai laikytųsi jiems privalomų vykdyti reikalavimų. Be to, kiek per 30 procentų pačių sunkiausių nelaimių darbe įvyksta dėl to, kad patys darbuotojai nesilaikė vadovų duotų nurodymų ar sąmoningai rizikavo savo sveikata ir gyvybe.

Paprasčiau tariant, dažniausiai nelaimės darbe pražudo žmogų, kai dirbama neatsargiai, nepaisant ar neužtikrinant saugumo darbe.

Rizika – jauniausieji

VDI duomenimis, neretai tragedija darbe įvyksta ir dėl to, kad darbuotojai yra visai jauni ir stokoja darbo patirties. Skaičiuojama, kad beveik po 40 proc. jau ištirtų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko darbuotojams, kurių darbo stažas įmonėje – iki vienų metų. Ir tai kartojasi ne vienus metus.

Štai statybų sektorius: pernai čia net 5 darbuotojai iš 9 mirtinai sužalotųjų įmonėje dirbo tik pirmus metus. Iš šių penkių du žuvo netgi pirmą savo darbo mėnesį, iš jų vienas – vos antrą darbo dieną. Jau ir šiemet vienas iš mirtinai sužalotų darbuotojų įmonėje tebuvo išdirbęs 6 dienas.

VDI vadovų teigimu, jauni, nepakankamai kvalifikuoti darbuotojai – didžiausia rizikos grupė, kaip ir darbuotojai, pakeitę specialybę ar profesiją, praradusieji saugaus darbo įgūdžius dėl ilgesnio nedarbo. VDI vadovai linkę atkreipti dėmesį, kad pastaruoju metu daugiau nei kas ketvirto darbuotojo profesinis pasirengimas ir kvalifikacija neatitiko įvykio darbe metu atliekamo darbo.

Be to, tiriant nelaimingus atvejus darbe paaiškėjo, kaip skelbia VDI, kad panašiai tiek pat darbuotojų išvis buvo neinstruktuoti bei neapmokyti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais pagal atliekamų darbų pobūdį. Todėl įmonių vadovai raginami į tai atkreipti didesnį dėmesį, juolab kad jauni darbuotojai linkę nepaklusti darbų vadovo nurodymams, imtis savavališkų veiksmų, pažeisti darbo drausmę, nesirūpinti savo saugumu darbo vietoje.

Nelaimės ir buityje

VDI duomenimis, nelaimių darbe statistikos vidurkis Lietuvoje net du kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį. Ši statistika – tik oficialiai dirbančiųjų sektoriuje, kai įforminti darbo santykiai reikiama tvarka. Tačiau dar bene tiek pat nelaimių dirbant kasmet įvyksta ir buityje, kai žmonės atlieka įvairius darbus prie savo namų, sodybų ar talkina kaimynams, bičiuliams.

Neseniai tokia nelaimė įvyko Drąseikių kaime (Kauno r.), kai žolės pjovimo traktoriumi kaunietis (53 m.) pavakare pjovė žolę savo šeimos sodyboje. Policijos duomenimis, šienaujant nelaimę prišaukė tai, kad vienu momentu traktorius įvažiavo į maždaug  pusės aro ploto dirbtinį vandens telkinį ir apvirto – taip galėjo nutikti privažiavus pernelyg arti kranto. Žmogų iš vandenyje atsidūrusio traktoriaus ištraukė kaimynai, nes pats jis išlipti nebegalėjo. Nelaimėlis mirė.

Iškart po nelaimės spėliota, ar traktorių vairavęs vyras mirė nuo patirtų sužalojimų, ar jis, atsidūręs vandenyje, nesugebėjo savarankiškai pasiekti krantą ir paskendo.

Ši nelaimė palietė Kauno apygardos teismo teisėjos šeimą – žuvo jos sutuoktinis. Kaunietis tądien darbavosi šeimos sodyboje, kuri laikoma viena gražiausių Kauno rajone.

Dar viena nelaimė dirbant neseniai įvyko Kauno rajone, toje pačioje Lapių seniūnijoje, kai savo sodyboje Smiltynų kaime darbavosi tąkart vienas atvykęs tvarkytis kaunietis (44 m.). Kai žmona vyro pasigedo, nes šis nebeatsiliepė į skambučius, ir atvyko į sodybą, tapo aišku, jog vyras nebegyvas. Kūnas buvo rastas ką tik pastatytoje skardinėje rūkykloje, kurios plotis – apie pusę metro, o gylis – apie 2 metrus. Žmogus buvo įkritęs į rūkyklos vamzdį (kaminą) ir tarsi įstrigęs siauroje erdvėje. Kūną galėjo iškelti tik iškviesti ugniagesiai gelbėtojai, kai atkasė žemes ir diskiniu pjūklu perpjovė skardinę rūkyklą. Pirminiais duomenimis, kaunietis žuvo norėdamas išbandyti, kaip veikia naujoji rūkykla – ją užkūrė, pastebėjo kažkokių nesklandumų ir dėl to įlipo į rūkyklos kaminą, tačiau nuo dūmų užduso. Tiksliau žūties aplinkybes turėtų nustatyti ikiteisminį tyrimą atliekantys policijos pareigūnai.

Irena ZUBRICKIENĖ