15min. nuotr.

Lietuvoje didelių prekybos centrų ir kitų vietų apsipirkti lyginant su kitomis šalimis yra nedaug, rodo tyrimas. Tačiau pagal tai, kaip auga gyventojų išlaidos, Lietuva – trečia Europoje. Ekspertų teigimu, vartojimą lemia aukštos kainos bei dažno lietuvio noras pasipuikuoti pirkiniais ir taip įtvirtinti savo socialinį statusą.

Darbo dienos popietę prekybos centruose anaiptol ne tuščia. Galbūt todėl, kad, pasak rinkos tyrėjų, Europoje Lietuva pagal prekybinį plotą yra sąrašo apačioje. Vienam gyventojui tenka maždaug vienas kvadratinis metras ploto, į kurį įeina didelės ir mažos parduotuvės, degalinės, kitos vietos, kuriose prekiaujama. Šis rodiklis – mažesnis nei Latvijoje ir Estijoje, porąkart mažesnis nei Vakarų šalyse.

Vien stambių prekybos centrų, kurių statybos po krizės taip ir neatsigavo, Lietuvoje esą tikrai galėtų būti daugiau. Tam, kad Vilnius pasivytų Taliną, centrų ploto čia turėtų padaugėti 60 proc.

„Žiūrint iš vartotojo perspektyvos, kuo daugiau centrų, tuo geriau. Kodėl gi ne? Visiems norisi apsipirkti tuštokame prekybos centre, kad nebūtų eilių ir, kad jis būtų gražus ir modernus. Mūsų prekybos centrai nėra pustuščiai. Ypač savaitgaliais tenka pasistumdyti su kitais pirkėjais“, – sako „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.

Lietuvoje išleidžiamų pinigų kiekis įvairiems pirkiniams lyginant su kitomis šalimis nėra itin aukštas – vidutinė vieno lietuvio pernai išleista suma buvo 2350 eurų. Tai mažiau nei latvio ir esto, apie 5 kartus mažiau nei norvego ir šveicaro. Bet sumų augimas, anot specialistų, įspūdingas.

„Nuo 2014 iki 2015 m. išleidžiamų pinigų kiekis įvairiose prekybos vietose išaugo 7 proc., ir tai yra trečia vieta Europoje. Vadinasi, pinigų lietuviai išleidžia vis daugiau“, – skaičiuoja „Euromonitor International“ atstovė Lina Purlytė.

Vartojimo augimą esą lemia algų ir perkamosios galios kilimas, taip pat nedarbo mažėjimas ir kitos, ne vien ekonominės, priežastys.

„Emigrantų perlaidos, kurios taip pat nuolat didėja, klestinti šešėlinė ekonomika. Bet vartojimas šiandien yra žymiai platesnė sąvoka nei tik einamųjų prekių įsigijimas. Tai labiau socialinio statuso įtvirtinimas. Žmonės uždirbdami mažai dažniausiai nori save įtvirtinti visuomenėje, dėl to jie stengiasi išleisti daugiau ir save reprezentuoti“, – teigia KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto Apskaitos katedros docentė Alfreda Šapkauskienė.

Apsipirkti išleidžiamos sumos, manoma, auga ir dėl kainų – dalis prekių Lietuvoje esą išties brangios. Tačiau vartojimas, prognozuojama, ir šiemet augs.

Taip pat prognozuojama, kad daugės ir prekybinio ploto – Vilniuje šiemet turėtų pradėti kilti naujas didelis prekybos centras. Statyti tokius kituose miestuose, anot nekilnojamojo turto ekspertų, neapsimoka, nes gyventojų kol kas daugėja tik sostinėje.