Redakcijos archyvo nuotr.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, vis labiau skatinama naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, įskaitant miško kurą: miško kirtimo atliekas (viršūnes, šakas), menkavertę medieną ir malkas. Jau dabar Lietuvoje deginant miško kurą pagaminama daugiau kaip pusė šilumos energijos, o šį kurą naudojančių katilinių sparčiai daugėja. Kyla klausimas, ar siekdami spręsti klimato kaitos problemas, didinti valstybės energetinę nepriklausomybę ir naudodami daugiau miško kuro nekeliame pavojaus gamtai.

Atsakydamas į šį klausimą Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr. Kęstutis Armolaitis sako, kad globaliai sausumos ekosistemose, augalijoje ir dirvožemyje anglies (C) yra sukaupta beveik 3 kartus daugiau negu atmosferoje, o miško ekosistemos yra sukaupusios 80 proc. visos augalų C. Taip miškai padeda švelninti klimato kaitą.

Profesoriaus teigimu, Lietuvoje miškų ištekliai naudojami tausojant: kasmet miškuose priauga 16–17 mln. stiebų medienos ir tik apie 60 proc. šio stiebų medienos prieaugio iškertama. Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad, be iškertamos padarinės (iš kurios galima kažką pagaminti) ir malkinės medienos, kasmet ne mažiau kaip 400–500 tūkst. m3 kirtimo atliekų, medžių dalių (viršūnių, šakų ir kt.) bei panašus kiekis malkinės medienos paliekama miške pūti, o gali būti panaudota miško kuro ruošai.

Prof. K.Armolaitis tvirtina, kad Lietuvoje perspektyvu miško kurui žemės ūkio naudmenose veisti greitai augančių gluosnių, drebulių, tuopų, maumedžių ir kt. medžių trumpos apyvartos energetinius želdinius. 2008–2015 m., gavus ES paramą, tokių želdinių įveista beveik 2 800 ha. Dar vienas perspektyvus būdas didinti miško kuro naudojimą – ruošti miško kurą apleistose žemėse išplitusiuose baltalksnynuose.

„Svarbu suvokti, kad deginant miško kurą išsiskiriantį CO2 augalai naudoja naujai biomasei kurti. Naudojant tokį biologinį kurą į orą išmetama daug mažiau teršalų nei, tarkime, deginant akmens anglį, naftos produktus bei gamtines dujas“, – sako prof. dr. K.Armolaitis.

Kaip rodo tyrimų rezultatai, su miško kuru išnešamus nemažus augalų maisto medžiagų kiekius kompensuoja metinės šių medžiagų iškritos iš atmosferos. Profesoriaus teigimu, miškus, kuriuose ruošiamas miško kuras, vertėtų tręšti šio kuro pelenais. Prieš naudojant pelenus, labai svarbu ištirti jų sudėtį ir įsitikinti, ar juose pakankamai augalų maisto medžiagų, ar sunkiųjų metalų koncentracija neviršija leistinos ribos. Kokybiški miško kuro pelenai gali būti taikomi žemės ūkio naudmenų rūgštingumui mažinti kaip organinių trąšų bei nuotekų dumblo priedas.

Miškų biomasės išteklių, miško kuro ruošos ekologinių, ekonominių ir technologinių aspektų tyrimų rezultatai panaudoti rengiant miško kirtimų, medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisykles, kompensuojamojo tręšimo miško kuro pelenais rekomendacijas.

Prof. dr. K.Armolaitis kartu su kitais Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto mokslininkais dr. Iveta Varnagiryte-Kabašinskiene, dr. Vidu Stakėnu, dr. Diana Lukmine (Mizaraite) yra nominuotas gauti Lietuvos mokslo premiją už darbų ciklą „Lietuvos miškų biomasės išteklių darnus naudojimas šalies energetinėms reikmėms“. Savo atliktus tyrimus jis pristatė Lietuvos mokslų akademijoje.