Užsukite: jauki nedidelė krautuvėlė, kurioje galima ne tik paskanauti sūrio ar varškės užtepėlės, bet ir aptarti miesto naujienas, pavyzdžiui, kada pagaliau baigsis kelio remontas Jotvingių gatvėje. Pačiame Alytaus centre įsikūrusi Vilkyškių pieninės firminė parduotuvė pasitinka vasariškomis naujienomis: piknikui skirtais sūrių rinkiniais, naujų skonių vaisių kokteiliais ir geros dienos linkėjimu, įprastu visiems metų laikams. Nors parduotuvės savininkas Marius Kamorūnas šiuo metu gyvena Kaune, tačiau viena koja yra alytiškis, su šeima praleidžiantis čia daug laiko. Visai neatsitiktinai Dzūkijos sostinėje jis įkūrė krautuvėlę, panašią į tą, kurią mena iš vaikystės Šventežeryje. Kuo ji buvo ypatinga – pasakoja pats Marius.
– Mariau, kodėl pasirinkote Alytų ir pradėjote čia verslą?
– Lietuvoje šiuo metu yra dvi Vilkyškių pieninės parduotuvės – Tauragėje (ten ją įkūrė pati pieninė) ir Alytuje. Iš tikrųjų viskas labai paprasta: abu su žmona esame kilę iš Dzūkijos (ji – iš Talokių kaimo, aš – iš Šventežerio), taigi gimtieji kraštai ir traukia. Senokai kirbėjo mintis kažką Alytuje sukurti, nes yra planų ateityje grįžti į šį miestą. Su tuo neišvengiamai susijęs klausimas: ką grįžus veikti? Parduotuvės atsiradimas, galima sakyti, ir yra vienas realizuotų pamąstymų apie ateitį ir gyvenimą Dzūkijoje.
– Jūsų įkurta parduotuvė tam tikra prasme yra nišinė. Nors galbūt daugelį joje siūlomų produktų galima įsigyti ir prekybos centruose, tačiau savitumo suteikia originalus interjeras, firminiai gaminiai, malonus aptarnavimas. Gaila, kad tokių, savo veidą turinčių krautuvėlių, Alytuje liko labai mažai, nors būtent jos padeda prisijaukinti miesto erdves ir suteikia joms originalumo. Pats truputį surizikavote, pradėdamas verslą Alytuje?
– Nišinė ar nenišinė mūsų parduotuvėlė – sunku vienareikšmiškai pasakyti. Idėjos prasme – taip, nišinė. Sužavėjo mintis, kad čia bus prekiaujama populiaraus ir skanaus lietuviško prekinio ženklo produkcija, bus jauki aplinka tiek apsipirkti, tiek pasėdėti ir išgerti kavos. Prieš atidarydamas parduotuvę pats lankiausi visose Vilkyškių pieninės gamyklose. Įsitikinau, kad jose daug dėmesio skiriama receptūrai, gamybos technologijai, kad darbuotojai, sakyčiau, netgi serga kūrimo aistra. Tas man paliko įspūdį. Bet norėjosi ne tik firminės šio gamintojo krautuvėlės, bet ir betarpiško bendravimo su pirkėju. Esu kilęs iš mažesnio miestelio, kuriame visi vieni kitus pažįsta, žino, ką kuris pirkėjas mėgsta ir perka. Mane žavi parduotuvėlė kaip bendruomenės dalis. Tikėjau, kad tokia verslo idėja gali išsipildyti ir Alytuje. Versle abu su žmona esame ne vienerius metus, bet prekyboje visko mokomės iš naujo. Stengiamės nuolat tobulėti, geriau aptarnauti, pasiūlyti tiek naujų produktų, tiek ir kažką naujo vietoje gaminti, desertus ar kokteilius, sūrių rinkinius, dovanų rinkinius – turime ir daugiau idėjų. Vasarą labai patogi naujiena yra sūrių rinkinys išsinešti. Jaučiame pirkėjų susidomėjimą, kuris skatina nesustoti, nepavargti ir tobulėti. Pas mus rasite įdomesnį prie sūrio ar užtepėlės derantį produktą, o gal šventėms ar ypatingai progai sudėliotą skanią dovaną su šia produkcija. Taip pat galvojame asortimentą papildyti produktais, kurie be pridėtinio cukraus, be glitimo. Smagu, jog sulaukiame gerų atsiliepimų, kad klientai įvertina vieną ar kitą idėją. Laukiam ir konstruktyvios kritikos, galvojame apie patogumą klientui bei tai, ko jis tikisi čia užsukęs, stengiamės išgirsti ir patobulėti.
– Patiriate išbandymą su Jotvingių gatvės rekonstrukcija. Kokias išvadas sau pasidarėte iš šios situacijos?
– Jotvingių gatvės, kurioje įsikūrusi ir mūsų parduotuvėlė, rekonstrukciją ištversime, bet įtaką verslui tikrai jaučiame. Pats esu linkęs bendrauti tiek su parduotuvės tiekėjais, tiek ir su „Paramos“, atliekančios gatvės tvarkymo darbus, vyrais. Džiaugiuosi, kad atsirado proga pabendrauti ir su meru Vytautu Grigaravičiumi, ir pavaduotoju Tautvydu Tamulevičiumi, kad į visus mano klausimus apie gatvės tvarkymo perspektyvas atsako, dalijasi nauja informacija, sprendimais. Informacijos apie miesto tvarkymą tikrai nebus per daug, bet būtų gerai, jog ji būtų laiku suteikta, nes, mūsų atveju, pirkėjų srautas, ypač kai įvažiavimas į stovėjimo aikštelę buvo perkastas, sumažėjo drastiškai. Turėdamas informacijos apie tai, kaip bus tvarkomos miesto erdvės, verslas taip pat laiku galėtų priimti sprendimus, pasiruošti tam. Labai laukiame naujos gatvės su visa infrastruktūra. Joje, manau, pasiūlysim klientams papildomų patogumų vasaros sezonu.
– Ar Jus, kaip verslininką, tenkina miesto vadovų požiūris į verslą?
– Būtent iš žmogiškosios pusės kontaktai yra tikrai malonūs, taip pat ir požiūris į verslą adekvatus. Su meru buvome susitikę ir pasikalbėjome per Alytaus ekonomikos forumą. Alytus, kaip ir dauguma savivaldybių, turi verslo skatinimo programą. Tai yra gerai, nes parodo tam tikrą dėmesį, bet patys verslininkai – ypač neseniai įkūrę verslą – irgi turėtų būti proaktyvūs: ieškoti informacijos, dažniau bendrauti su Andre (Andrė Zenevičienė, Turto valdymo ir verslo skyriaus vyriausioji specialistė) iš miesto savivaldybės, su Algimanta (Algimanta Ščigilinskienė, Alytaus verslo konsultacinio centro direktorė) – šie žmonės yra savo srities žinovai. Bendraujant atsiveria daugiau galimybių, galų gale padiskutuoji apie šiandienos iššūkius, kaip ir kokiomis priemonėmis galima bandyti juos spręsti. Pagaliau, kaip tvarkosi kiti, kurie susiduria su panašiais klausimais.
– Kaip manote, ar alytiškiai (verslininkai ir ne tik) yra pakankamai aktyvūs kaip miesto piliečiai?
– Kartais tenka girdėti alytiškius kalbant, kad miesto valdžia arba daro ne tuos darbus, kurių tikisi miestiečiai, arba „nieko nedaro“. Mano manymu, gyventojai taip pat turėtų aktyviau reikšti nuomonę. Jei pats nenuėjai ir neišsakei lūkesčių, tai ir skųstis nėra ko. Neseniai Alytaus miesto savivaldybės interneto puslapyje susipažinau su miesto strateginiu plėtros planu. Jame įvardyta vizija ir trys miesto plėtros prioritetai. Miestui svarbu viešųjų paslaugų prieinamumas ir kokybė, miesto ekonominio augimo skatinimas, infrastruktūros plėtra. Daromus darbus ir reiktų vertinti per šią prizmę. Eikime išsakykime, kas, mūsų nuomone, yra svarbiau, išgirsime miesto vadovų požiūrį, padiskutuosime.Taip pat turėtume būti aktyvūs, kai prasidės diskusijos apie Alytaus miesto strategiją iki 2025 metų. Kas ir kada diskutuoja – nežinau, kaip konkrečiai ši strategija kuriama – nežinau. Parašysiu merui, paklausiu. Manau, atsakys. Ir būtinai dalyvausiu tose diskusijose, pakviesiu kitų bičiulių alytiškių.
– Kaip manote, kas turėtų keistis Alytuje, kad čia vėl atsirastų daugiau smulkiojo verslo, kurį išstūmė prekybos centrai, – kepyklėlių, kavinių ir kitų panašių jaukių vietelių?
– Nesakyčiau, kad tik prekybos centrai išstūmė smulkiuosius verslus. Mažesnių verslų atveju ta perspektyva labai priklauso nuo žmonių, kuriems paslaugos reikia, ir, žinoma, nuo mūsų verslumo – ar galime pasiūlyti kažką kitokio, nei žmogus ras prekybos centre. Jeigu taip, tai ką, ir ar dėl to žmogus eis pas tave? Pats smulkiojo verslo modelis rinkoje gal ir skamba romantiškai, bet jeigu bandelė nesiskiria kaina ar kokybe, jeigu aptarnavimas nesiskiria nuo didžiojo prekybos centro – tai kodėl žmogui eiti ten? Rinkoje išgyvena tie verslai, kurie tam tikrą laiko tarpą turi tam tikrą konkurencinį pranašumą. Galų gale, pirmą mėnesį žmonės gali lankytis vien dėl to, kad tai nauja vieta – tai irgi tam tikras pranašumas. Žinoma, smulkieji verslai priklausomi nuo to, kiek gyvybingas yra pats miestas ar regionas. Čia mes atsiremiame ir į daug didesnę problemą, stipriai palietusią visus regionus, tai yra mažesnių miestų tuštėjimas. Problema nėra paprasta ir aš pats neturiu aiškaus atsakymo, kaip ją išspręsti. Manau, turime susitelkti visi – tiek miesto valdžia, tiek verslas, tiek alytiškiai. Miesto valdžia turėtų stengtis dėl verslo sąlygų, verslininkai – dėl miestiečių, o miestiečiai: dėl smulkiojo verslo – tiek kaip paslaugos ar produkto pirkėjai, tiek kaip darbuotojai, turintys (pasiruošę įgyti) reikiamų kompetencijų ir galintys prisidėti savo darbu ir žiniomis. Tuomet ir smulkusis verslas Alytaus mieste (regione) turės daugiau galimybių įsikurti ir išgyventi. Taip pat reikia drąsinti ir skatinti smulkiuosius verslus, kuriančius produktą ar teikiančius paslaugą ne tik alytiškiams ar Alytaus regionui. Gali sau gyventi Alytuje, o paslaugas teikti Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus ar užsienio šalių klientams. Pavyzdžiui, mūsų parduotuvės „Facebook“ paskyrą administruoja Milda Paklonskaitė – puiki komunikacijos specialistė, kilusi iš Radžiūnų. Kai kalbėjau apie alytiškių kompetencijas – būtent tokį pavyzdį turiu galvoje, ji puikiai išmano komunikaciją, nuolat domisi tuo, turi patirties, dirba su kitų Lietuvos miestų ir užsienio šalių klientais. Šiuo metu ji reziduoja ne Alytuje, bet dažnai čia lankosi, ir būtent Dzūkijos sostinė mus supažindino. Aš sergu už kraštiečius, ir jeigu mūsų verslai gali vienas kitam padėti – valio, aš už!
Beveik kiekvieną savaitgalį su žmona praleidžiame Alytuje. Po darbų ar iki tilto einame pasivaikščioti, ar pavalgyti kur nors kavinukėje, ar susitikti su bičiuliais mieste, į kiną nueiname. Taip pat ir kultūrinių renginių Alytuje nestinga, tai tikrai džiugina. Sėkmės visiems!
Saulė PINKEVIČIENĖ