Flickr.com nuotr.

Žemės ūkio ministerijos parengtos Kooperatinių bendrovių įstatymo pataisos, kuriose numatyta griežtesnė atranka kooperatyvų, kurie gali būti vadinami žemės ūkio kooperatyvais ir pretenduoti į ES paramą, kol kas sunkiai skinasi kelią Seime. Po pirmojo pataisų aptarimo Seimo Kaimo reikalų komitete šio komiteto nariai rinksis dar ne kartą, nes kol kas yra daugiau klausimų nei atsakymų.

Mato netobulumų

Žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperatyvų kelias“ valdybos pirmininkė Jūratė Dovydėnienė „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad jų asociacija iš principo pritaria Žemės ūkio ministerijos siūlymams, tačiau norėtų, kad būtų pažeminta reikalavimų kartelė ūkininkams, priklausantiems kooperatyvams. J.Dovydėnienės nuomone, kooperatyvams priklausantys ūkininkai atitikti keliamus kriterijus turėtų ne 90 proc., kaip numatyta, o 70 proc. Mat pieno sektoriuje yra labai smulkių ūkininkų, kurie negali įgyvendinti visų jiems keliamų reikalavimų.
Be to, anot J.Dovydėnienės, kooperatyvai žemės ūkio kooperatyvais pripažįstami dviem kalendoriniams metams, todėl reikėtų parengti tokią metodiką, kad šis pripažinimas ilgai neužtruktų. Mat metų pradžioje kooperatyvai dar neturi patvirtinto praėjusių metų balanso, todėl net negali prašyti pripažinimo.
Abejonių kelia ir Kooperatinių bendrovių įstatymo pataisose numatyta nuostata, kad žemės ūkio kooperatyvai gali netekti žemės ūkio kooperatyvo statuso dėl to, jog kooperatyvo narys priklauso ne vienam tos pačios srities kooperatyvui. „Reikėtų labai aiškiai apibrėžti, kaip kooperatyvui sužiūrėti, ar konkretus žmogus priklauso tik vienam tokiam kooperatyvui. Juk mes nežinome jo asmeninio gyvenimo“, – tikino J.Dovydėnienė. Ji paminėjo, kad galbūt reikėtų įkurti Lietuvos kooperatyvų pajininkų registrą, kuris taptų duomenų apie visus kooperatyvų narius baze.
Žemės ūkio kooperatyvų asociacijos, daugiausia vienijančios grūdų augintojų kooperatyvus, vadovas Dainius Kižauskas teigė, kad, analizuojant Kooperatinių bendrovių įstatymo pataisas, aiškėja, jog reikėtų koreguoti ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą: žemės ūkio kooperatyve dirbančių narių – ūkininkų – pajamos, gautos kooperatyvui parduodant užaugintą produkciją, turėtų būti priskiriamos B klasės pajamoms. Be to, jo nuomone, reikėtų keisti ir Pelno mokesčio įstatymą, plėsti paslaugų žemės ūkiui sąrašą.

Tarp dangaus ir žemės

Seimo Kaimo reikalų komitete aptariant siūlomas įstatymo pataisas, nemenką sumaištį sukėlė ir dar vienas niuansas: pagal siūlomas nuostatas miškų kooperatyvai neturėtų būti prilyginti žemės ūkio kooperatyvams. Tačiau jau 10 metų galiojančiame Miškų įstatyme miškų kooperatyvai jau prilyginti žemės ūkio kooperatyvams. Todėl Lietuvos miškų savininkų asociacija siekia, kad miškų kooperatyvai būtų pripažįstami žemės ūkio kooperatyvais.
Anot asociacijos vadovo Algio Gaižučio, jie yra parengę savo siūlymus, kaip būtų galima tobulinti dabar siūlomas Kooperatinių bendrovių įstatymo pataisas. „Ūkininko ūkio įstatyme numatyta, kad ūkininkas – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs ūkininko ūkį ir užsiimantis žemės ūkio veikla bei miškininkyste. Taip pat ir Europos Parlamento bei Europos Tarybos reglamente Nr. 138/2004 dėl žemės ūkio ekonominių sąskaitų Bendrijoje, nurodyta, kad neatskiriama, ne žemės ūkio nepagrindinė veikla yra ta, kurios išlaidų negalima atskirti nuo žemės ūkio veiklos išlaidų, pavyzdžiui, ūkio produktų perdirbimas ūkyje, miškininkystė, medienos ruoša, turizmas. Todėl ir miškų kooperatyvai turi būti pripažįstami žemės ūkio kooperatyvais“, – tikino A.Gaižutis.

Dar tobulins

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad pirmojo Kooperatinių bendrovių įstatymo pataisų svarstymo metu Seimo nariams, išanalizavusiems pasiūlymus, buvo neaišku, ar priėmus pataisas kooperatyvo narys galės priklausyti vienam tokio pobūdžio kooperatyvui, ar galės dalyvauti ir kitų tokią pat veiklą vykdančių kooperatyvų veikloje. Taip pat neaišku, kas šiuos procesus kontroliuos, kaip realiai galės būti įgyvendinama tokia įstatymo nuostata.
Abejonių, S.Bucevičiaus teigimu, sukėlė ir sumanymas, kad kooperatyvų pripažinimo procese turėtų dalyvauti Žemės ūkio rūmai ir net inicijuoti patikras. Taip pat neaišku, kokį papildomą vertinimą jie turėtų atlikti, jei reikalavimai konkretūs ir objektyvūs. „Iki Seimo pavasario sesijos pradžios mes dar ne kartą rinksimės ir diskutuosime, kaip turėtų būti pakeistas Kooperatinių bendrovių įstatymas, ir jau turėsime visus atsakymus į kilusius klausimus. Seimo plenariniame posėdyje pristatant įstatymo pataisas, visiems turi būti viskas aišku ir neturėtų likti jokių dviprasmybių“, – tikino jis. Tikimasi, kad nauji reikalavimai kooperatyvams galėtų įsigalioti nuo šių metų lapkričio 1-osios.