„Lietuvos paukštynuose skandalas: paviešintuose kadruose – parazitais aptekusios ir negyvos vištos“; „Gyvūnų gynėjai paviešino informaciją apie siaubingą verslą vištidėse“; „Sukrečiantys vaizdai iš Lietuvos paukštynų: neapsikęsdamos laikymo sąlygų vištos žaloja viena kitą“ – tai tik keletas skambių pavadinimų, pasklidusių žiniasklaidos priemonėse rugpjūčio 1 dieną. Šią informaciją paviešinusi gyvūnų apsaugos organizacija VšĮ „Tušti narvai“ nurodo, jog slaptas tyrimas atliktas dviejuose Lietuvos paukštynuose: Ausieniškių (labiau žinomame kaip Vievio) ir Kaušėnų, kuris yra šalia Plungės.
Gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“ išplatino ir filmuotą medžiagą, ir nuotraukas, užfiksuotas dviejuose Lietuvos vištų dedeklių paukštynuose.
Akcentuojama, jog paukščiai gyvena klaikiomis sąlygomis – tipiniame narve vienai vištai tenka A4 popieriaus lapo plotas, jos negali plačiau išskleisti sparnų, visą gyvenimą praleidžia smarvėje, purve ir triukšme. Vištos gyvena be saulės, gryno oro ir žemės po kojomis bei nuolat žaloja viena kitą.
Gyvūnų gerovės aktyvistė Gabija Enciūtė teigia, kad šis tyrimas – jau antrasis mėginimas atkreipti Lietuvos vartotojų ir maisto gamintojų dėmesį į pasibaisėtinas sąlygas paukštynuose. Dar 2015 m. „Tušti narvai“ paskelbė kampaniją „Kiaušinių kaina“ ir ragino nepirkti narvuose augintų vištų kiaušinių.
„Plungės žinios“ susisiekė su VšĮ „Tušti narvai“ atstovais ir paprašė atsiųsti nuotraukas, darytas tik Kaušėnų paukštyne. Išties vaizdai sukrečia – matyti nuplikusios, išpešiotomis plunksnomis, parazitais aptekusios ir netgi negyvos vištos. Tokiomis sąlygomis gyvenančių dedeklių kiaušiniai keliauja į parduotuves ir į mūsų skrandžius…
Žinia, pasibaisėję gyvūnų teisių sergėtojai kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) bei apskundė įamžintų fermų savininkus. Teigiama, jog ūkininkus tarnyba gina – esą kitaip paukščių laikyti Lietuvoje neleidžia klimatas. Organizacija „Tušti narvai“ ketvirtadienio rytą su bendraminčiais prie VMVT surengė ir protesto akciją, ragindami labiau paisyti gyvūnų teisių..
Dėl kilusio skandalo situaciją paprašėme pakomentuoti Plungės VMVT viršininko-valstybinio veterinarijos inspektoriaus Virginijaus Gailiaus.
„Iš VšĮ „Tušti narvai“ skundą, pilną nerimo, gavo ir Plungės VMVT. Keista, kad įstaigos aktyvistai, turintys tokius „įrodymus“, beveik du mėnesius niekam nieko nepranešė ir savo neveikimu leido tęstis žiauriam elgesiui su gyvūnais. Nustebino, kad skundo beveik kiekviena pastraipa prasideda žodeliais „galimai pažeidžia“ ar „kyla pagrįstų įtarimų“, juos iliustruojant vaizdo medžiaga ar nuotraukomis, nežinia kokiais būdais gautais (galima įtarti, kad neteisėtais). Vaizdo siužete sumontuotas užrašas „Kaušėnai“ negali būti įrodymu ir tapatinamas su šiuo paukštynu.
Tačiau visuomenei iš poros nuotraukų ir kelių minučių siužeto pateikiamos jau apibendrinančios išvados, kaip masinis reiškinys, jog vištų sveikata sutrikusi, o gerovė neužtikrinta, net matosi viena negyva višta narve. Vietoje to, kad įstaiga padėtį aiškintųsi su paukštynu ir VMVT atstovais, ragina nepirkti vištų kiaušinių, žymimų numeriu 3 (šis skaičius nurodo vištų dedeklių laikymo būdą), ir taip „padėti“ vištoms. Bet šiuo būdu vištas laiko ir kiaušinius gauna apie 97 proc. paukštynų. Tai pramoninis būdas, įteisintas (ypač gyvūnų gerovės aspektu) Europos sąjungoje ir kitose šalyse atitinkamais teisės aktais.
Suprantama, Plungės VMVT pareigūnai, gavę įstaigos skundą, nedelsiant pradėjo Kaušėnų kaime esančių paukštynų (juose šiuo metu laikoma apie pusė milijono vištų, nors galima laikyti iki 700 tūkstančių) patikrinimą dėl gyvūnų gerovės reikalavimų užtikrinimo.
Mūsų pareigūnai tikrino vištų laikymo sąlygas narvuose (vienai vištai tenkantį narvo grindų plotą, laktos bei priėjimo prie lesalų lovelio pločius), patalpų sąlygas ir būklę (apšvietimo, oro apykaitos, temperatūros, oro drėgmės ir kitus parametrus bei valymą, dezinfekciją), šėrimą (lesalų normas, užtikrinančias vištų fiziologinius poreikius) bei vištų sveikatos būklę, vištų kritimų (gaišimo) skaičių.
Iš turimų duomenų galima teigti, kad Kaušėnų paukštynai užtikrina teisės aktų reikalavimus ir normas. Pažymiu, kad šie paukštynai vieni pirmųjų Lietuvoje vištų laikymui pradėjo naudoti (nuo 2004–2006 metų) pagerintus vištų dedeklių narvus (su didesniais plotais ir pločiais), kuriuose laikoma apie 10 proc. mažiau vištų, nei leidžia norma.
Dėl vištų sveikatos ir kritimų. Parodytuose vaizduose matosi „nupešiotos“ vištos, tiksliau – su iškritusiomis plunksnomis ar nusišėrusios. Tai nėra ligos (sveikatos sutrikimo) požymis, o normali organizmo fiziologinė reakcija į intensyvų kiaušinių dėjimą, todėl sumažėja (gali ir visai nebedėti) vištų dėslumas, bet per atitinkamą laiką, esant kitoms sąlygoms, plunksnos atauga. Tačiau įmonė, kiaušinius gaunanti pramoniniu (intensyviu) būdu, tokias vištas išveža skerdimui. Neneigiame, kad pavienių vištų su iškritusiomis plunksnomis yra ir Kaušėnų paukštynuose, bet, kaip minėta, dėl ekonominio išskaičiavimo jos paskerdžiamos.
Dėl skunde nurodytos kritusios vištos. Suprantama, šie paukščiai negyvena amžinai, todėl jų gaišimas neišvengiamas. Per savaitę vištų gaištamumas negali būti didesnis kaip 3 proc. Pažymiu, kad patikrinimo metu gaištamumas siekė apie 0,3 proc., t. y. 10 kartų mažiau, nei leistina. Nepasitvirtino ir „galimas įtarimas“, kad vištos netikrinamos kasdien – kiekvienoje paukštidėje visą dieną dirba atsakingas asmuo, kuris stebi vištų sveikatos būklę, sergančias patalpina į sanitarinį narvelį, surenka kritusias (gaišenos išvežamos į Rietavo veterinarinę sanitariją). Be to, stebi pašarų ir vandens suvartojimo kiekį (jis negali sumažėti daugiau kaip 20 proc.), vištų dėslumą (kiaušinių produkcija per dvi dienas negali sumažėti daugiau kaip 5 proc.), atlieka kitus darbus (automatizuotų daviklių rodmenų stebėseną).
Be to, įmonę nuolat aptarnauja privatus veterinarijos gydytojas, kuris, esant poreikiui, atlieka profilaktines priemones, pvz., prieš erkes, kurių naikinimui naudojamos gyvūnams nekenksmingos medžiagos. Beje, patikrinimo metu erkių buvimo požymių vizualiai nepastebėta.
Įvertinus paukštynų patikrinimų rezultatus, kurie buvo atlikti objektyviai ir nieko neslepiant, galima teigti, kad paukštynai atitinka teisės aktų reikalavimus, pažeidimų nenustatyta, skundas nepasitvirtino. Manau, kad įstaiga „Tušti narvai“, sukeldama visuomenėje ažiotažą, vietoje bendrai priimtinų problemų sprendimų būdų pasirinko teisinio nihilizmo kelią, su galimais šantažo ir ekonominio kenkimo požymiais tam tikrai įmonių grupei“, – sakė Plungės VMVT viršininkas V. Gailius.
Lina MOTUŽIENĖ