Asociatyvi nuotr.

Ar iš balos tas gražumas mano prigimimo – vienoje dainelėje klausinėja savęs kiškis. Tai štai perfrazavus šios dainos žodžius, galėtume klausti – ar iš balos tas gerumas? Baigiantis kadencijai, niekieno neprašoma valdžia padidino minimalią mėnesinę algą (MMA) – prie 350 pridėjo 30 eurų.

Įsijautę į gėrybių skirstytojų vaidmenį, valdančiųjų atstovai jau užsiminė, kad  kitąmet MMA dar bus padidinta. Negana to, kitąmet žadama neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) padidinti iki 310 eurų. Vyriausybė pranešė netgi sutinkanti su Seimo siūlymu neapmokestinamąjį pajamų dydį prilyginti minimaliai mėnesio algai, bet šiek tiek vėliau – 2018 arba 2019 metais.

Ir kas gali paneigti galimybę, kad tokios kalbos – tai siekimas užsitikrinti rinkėjų palankumą. Tik ta pati valdžia nepasako visko iki galo. Na, pavyzdžiui, kai kelia MMA, mažėja NPD, mažėja įvairios išmokos, o biudžetas, pasirodo, net išlošia – MMA didinimui reikia 20 mln. eurų, o per mokesčius sugrįš – 25 mln..

Valdantieji per kadenciją jau penktą kartą didina minimalų atlyginimą. Koalicijos partneriai net viešai varžosi, kurie pasiūlys prie minimalios algos pridėti daugiau. Tačiau nutyli apie tai, kad didinant minimalų atlyginimą, kartu didėja su juo susietos verslo liudijimų kainos, privalomojo sveikatos draudimo įmokos, auga rinkliavos.

„Didinant MMA yra dydžiai, kurie su ja susieti, tai, pavyzdžiui, verslo liudijimo kaina, ji yra susieta su MMA dydžiu, kasmet didinant MMA, jie brangsta. Dabar kalbant apie tuos mokesčius, kurie suvalgo tą MMA padidinimą, tai yra tie patys mokesčiai, kuriuos mes visi mokame, tai yra socialinio draudimo įmokos, „Sodros“ mokesčiai, gyventojų pajamų mokestis“, – aiškina Laisvosios rinkos instituto analitikė Ieva Valeškaitė.

Laisvosios rinkos analitikė sako, kad didinant minimalią algą niekada ji nedidėja tiek, kiek valdžia deklaruoja. Neapmokestinamųjų pajamų dydžio taikymo principas yra toks, jog šis dydis mažėja didėjant pajamoms. Iki liepos minimaliai algai siekus 350 eurų, neapmokestinamas pajamų dydis buvo 200 eurų. Nuo liepos pirmosios minimalų atlyginimą padidinus 30 eurų, neapmokestinamųjų pajamų dydis sumažėjo daugiau nei 10 eurų.

Finansų ministerijos atstovai sako, kad tik pasibaigus metams bus aišku, kiek dėl to įplaukų daugiau gaus biudžetas. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad po minimalios algos padidinimo iki metų pabaigos į biudžetą bus surinkta daugiau.

„Papildomos biudžeto pajamos bus gautos dėl MMA padidinimo. Tas padidėjimas sudarys maždaug 25 mln. eurų, bet papildomos išlaidos iš biudžetinio sektoriaus išlaikomiems darbuotojams taip pat pareikalaus išlaidų ir tai sudarys maždaug apie 20 mln. eurų“, – skaičiuoja Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Audronė Miknevičienė.

Ir tai dar ne viskas. Minimalios algos padidinimas gali net pabloginti padėtį tų, kurie gauna socialinį būstą, socialines išmokas ar lėšas vaikų maitinimui bei mokyklos reikmenims. Visa parama priklauso nuo pajamų – vos jos šiek tiek padidėja, žmonėms sumažėja paramos dydis arba jos iš viso nelieka.

„Taigi išeitų, kad viena ranka valdžia tiems žmonėms padėtį pagerina, tarkim, per MMA dydį arba neapmokestinamą minimumą, o kita ranka, per paramos sumažinimą, tą padėtį vėl pablogina. Daliai žmonių iš esmės ta jų padėtis nepasikeis. Ir tai nėra gerai, todėl, kad auga bendrai ekonominė padėtis, Lietuvoje auga vidutinės algos ir kainos. Nuo 2008 metų tos valstybės remiamos pajamos, nuo kurių priklauso parama žmonėms, kurie skursta, nebuvo didinamos, tai reiškia, kad 8 metus jų padėtis yra įšaldyta“, – aiškina socialinių mokslų ir ekonomikos analitikas Romas Lazutka.

Valdžia nelinkusi kalbėti, kad padidinus minimalią algą, sumažės gaunančiųjų įvairias socialines išmokas. Ir tik priremtas prie sienos premjeras, o vėliau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pareiškė, kad savivaldybės turi teisę atsižvelgti į individualius atvejus, kam paramą suteikti. Tačiau žinoma, kad savivaldybės lėšas mieliau leidžia vadinamiems kietiesiems projektams, nei jas skiria socialinėms reikmėms. Buvęs premjero patarėjas Stasys Jakeliūnas sako, kad Lietuvoje visi didinimai, kaip ir šios valdžios užmojai kelti MMA ir NPD, dažniausiai susiję su rinkimais ir tai, žinoma, ydinga praktika.

„NPD didinimas nuo kitų metų numatytas, beprecedentis didinimas – daugiau kaip 50 proc. tas dydis išauga ir tai vienareikšmiškai galima traktuoti kaip bandymą papirkti rinkėjus. Kita vertus, MMA didinimas susijęs ir su mokesčių didinimu. Visi dalykai turėtų būti išgryninti, indeksuoti ir augti priklausomai nuo biudžeto pajamų didėjimo ir ekonomikos augimo, o ne nuo to, kada politikai sugalvoja vieną ar kitą dydį padidinti“, – finansų analitikas S. Jakeliūnas.

Tokiai sistemai pritaria ir profesorius R. Lazutka – augant ekonomikai, sistemingai visiems valstybėje gyvenimas turi gerėti, o ne priklausyti nuo valdančiųjų sprendimų.

„Politikai nori laimėti rinkimus, tam panaudodami mokesčių mokėtojų pinigus. Tai rinkėjai ir patys politikai, opozicija ir žiniasklaida, visuomenė, elitas turėtų vertinti valdžią pagal tai, ar sukurta yra gerai veikianti sistema, o ne tai, ar mestelėta pinigų kažkokiai grupei, ar ne nuo metų vidurio“, – sako R. Lazutka.

R. Lazutka sako, kad tokios gerovės dalybos primena laikus, kai, spalio revoliucijos ar kokio partijos suvažiavimo proga, vyriausybė ir partija, demonstruodama rūpestį žmonėmis, pagerindavo darbo sąlygas arba padidindavo atlyginimus ir pensijas.