P. Lileikio nuotr.

Antradienį Seimo priimtas naujos redakcijos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) įstatymas leis priimti greitesnius sprendimus, sutrumpinti visą PAV procesą, sumažinti jame dalyvaujančių institucijų galimybes vilkinti laiką teikiant išvadas ir priimant sprendimus. Taip pat įstatymo projektas itin prisidės prie proceso ir sprendimų priėmimo skaidrumo.

Tuo įsitikinęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Kęstutis Mažeika.

Jo teigimu, PAV neišvengs ir didesni paukštynai. Šį vertinimą privalės atlikti ir fermos, planuojančios auginti daugiau nei 20 000 vištų ir broilerių. Komiteto pirmininko K. Mažeikos teigimu, tai svarbu mažų miestelių gyventojams, kurie nori gyventi švarioje aplinkoje. Todėl jį stebina pareiškimai, kad poveikio aplinkai vertinimai stabdys regionų plėtrą ir investicijas.

„Po ilgų diskusijų priimtas naujos redakcijos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo projektas – savalaikis, racionalus ir labai reikšmingas. Kalbant apie skaičius, sukėlusius daugiausiai aistrų, – pasižiūrėkime į šiuo metu galiojančius, jie žymiai padidėja, ūkininkams atsiranda daugiau galimybių plėstis ir investuoti į žemės ūkį. Nuo šiol procedūros turės aiškius terminus, o argumentai privalės būti pagrįsti“, – sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, LVŽS frakcijos narys K. Mažeika.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, LVŽS frakcijos seniūno pavaduotojas Virginijus Sinkevičius pabrėžė šio sprendimo svarbą pritraukiant investicijas.

„Sveikinu Seimą, kad pagaliau priimame šį svarbų įstatymą, džiaugiuosi Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos komiteto padarytu darbu, pirmiausia, trumpinant procedūras. Liūdna, kad kilo daug diskusijų dėl savivaldybių veto ar kalbant apie užsienio investicijų stabdymą. Vis dėlto, nepaisant to, priėmėme subalansuotą įstatymą, pagaliau tampame konkurencingesni regione, kur terminai sutrumpėjo dramatiškai, net iki pusės“, – teigė V. Sinkevičius.

Atrankos dėl PAV procesą numatyta sutrumpinti per pusę – nuo 75 iki 31 dienos, o visą PAV procesą – 60 dienų (nuo 210 iki 150 dienų). Be to, sumažintas veiklos rūšių, kurioms atliekama atranka dėl PAV, skaičius. Numatyta atsisakyti atrankos išvados persvarstymo Aplinkos apsaugos agentūroje. Ši išvada įsigaliotų iškart po jos paskelbimo agentūros tinklalapyje, ir verslininkas galėtų iškart kreiptis dėl leidimo išdavimo į kitas institucijas.

Naujasis įstatymas nepanaikins savivaldybės tarybos veto teisės, tačiau įpareigos savivaldybę sprendimą priimti per 20 dienų, nesant sprendimo taryba nebegalėtų stabdyti PAV proceso. Proceso ir sprendimų priėmimo skaidrumui užtikrinti siūloma nustatyti PAV subjektų kompetenciją. Priimta nuostata, kad visuomenė ir PAV subjektai apie parengtą PAV programą turi būti informuojami vienu metu – nebereiks laukti 10 dienų, kol pasibaigs programos viešinimo procedūros.

Optimizuoti PAV procesą padės ir apribota PAV subjektų ir Aplinkos apsaugos agentūros teisė per keletą kartų teikti pastabas ir pasiūlymus, kuriuos galima pateikti pirmą kartą nagrinėjant PAV dokumentus.

Antradienį Seimas, 81 parlamentarui balsavus už, 3 – prieš ir 16 susilaikius, priėmė naujos redakcijos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą.

Įstatymu suderinamas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso reglamentavimas su Europos Sąjungos teisės aktais.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas – tai planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai nustatymo, apibūdinimo ir išvadų teikimo procesas.