Autorės nuotr.

Mūsų šalyje apstu dėvėtų drabužių parduotuvių. Kai kurių miestų turgavietėse šios prekės taip pat užima didžiąją prekyviečių teritoriją. Dėvėtus drabužius noriai perka tiek mažas pajamas gaunantys, tiek labai pasiturintys žmonės. Šio verslo atstovai labai nekalbūs, nelinkę prisistatyti ir atskleisti uždarbio paslapčių.

Renkasi gerą kokybę

Parduotuvių tinklo „Gausa“ direktorius Egidijus Zagorskis sakė, kad dėvėtų drabužių paklausa sumažėjusi. Pirkėjai nori geros kokybės ir pigių drabužių. Į klausimą, kuriame mieste patys dosniausi pirkėjai, E.Zagorskis atsakė, kad visur perkama vienodai, todėl išskirti kurį nors vieną miestą – sudėtinga. Vienos kategorijos žmonės renkasi dėvėtus drabužius, kitos kategorijos žmonės nori naujų. „Drabužių kainos buvo konvertuotos pagal eurą, todėl jos nesikeitė. Tačiau, palyginti šiuos metus su praėjusiais, pastebime sumažėjusį poreikį, žmonės neturi pinigų, todėl apie kainų augimą nėra nė kalbos“, – sakė prekybos tinklo „Gausa“ direktorius. E.Zagorskis paminėjo, kad paklausiausi vaikiški drabužiai.
UAB „Rubija“ – vienintelis parduotuvių tinklas, kuriame drabužiai sveriami. Prisistatyti nepanorusi šios parduotuvės darbuotoja sakė, kad didmiesčiuose veikia po kelias kokybiškiausių „ekstrinių“ (t. y. su etiketėmis, beveik naujų, garsių firmų prekių) parduotuvės. Kitose parduotuvėse prekiaujama prastesnės kokybės prekėmis. Jose skiriasi ir kainos. „Kokybiškiausių prekių kainos žiemos laikotarpiu pirmąją savaitę būna – 46 eurai, vasaros – 57 eurai. Žiemos sezono prekės pigesnės, nes jos daugiau sveria. Todėl norima, kad klientams nebūtų labai brangu. Šiose parduotuvėse kainos mažinamos kas savaitę. Paskutiniąją savaitę prekių kainos už kilogramą – 11,30 euro“, – sakė pašnekovė. Prastesnės kokybės prekių parduotuvėse pirmąją savaitę kilogramas drabužių kainuoja 14,19 euro, o paskutiniąją – 1,99 euro. Pašnekovė sakė, kad žiemos laikotarpiu prekyba būna sumažėjusi, tačiau dėvėti drabužiai išlieka paklausūs.
Su parduotuvės „Humana“ vadovais pakalbėti nepavyko. Telefonu atsiliepusi mergina informavo, kad vadovai išvykę į komandiruotę, jie retai būna Lietuvoje. „Humana“ tinklapio duomenimis, šių parduotuvių tinklas plečiamas, kasmet atidaroma po kelias naujas parduotuves. 2016 m. pradžioje Lietuvoje veikė 61 „Humana“ parduotuvė. Jose prekės atnaujinamos kas dvi savaites. Pirmosiomis naujo asortimento pardavimo dienomis dauguma prekių kainuoja 4 eurus, geresnės kokybės drabužiai būna brangesni, o kai kurios prekės kainuoja pigiau nei 4 eurus. Paskutiniąją išpardavimo savaitę prekių kainos – 0,3–0,5 euro. Minėtose parduotuvėse būna ir laimingi pusvalandžiai, kurių metu visoms parduodamoms prekėms taikomos 10–30 proc. nuolaidos.

Vyksta grumtynės

Dėvėtų drabužių pirkėjai, kurie lankosi parduotuvėje „Humana“, pasakojo, kad pirmąją naujojo asortimento dieną prieš parduotuvių atidarymą nusidriekia ilgos eilės žmonių. Dažnai pirkėjai atvažiuoja ir iš kitų miestų. Prabangiais automobiliais atvažiuoja solidžios ponios, nenorinčios savame mieste pasirodyti, kad lankosi dėvėtų drabužių parduotuvėse. „Kai atveža naujų prekių, pravartu pastovėti ir pasistumdyti eilėse. Tada už padorią kainą galima pačiupti naujų, su etiketėmis arba labai geros kokybės, garsių firmų prekių. Minia susirinkusių žmonių tiesiogine šio žodžio prasme šturmuoja parduotuves. Kartais sulaužo net duris, sužeidžia rankas, o ilgapirščiai nugvelbia pinigines. Kiekvienas dirba savo darbą“, – atviravo kalbintos moterys.
Pašnekovės teigė, kad žmonės puola prie paltų, striukių, kailinių, batų, patalynės ir rankinių. „Pastebėta, kad parduotuvės turi nuolatinių klientų, kurie susišluoja ne vieną dešimtį odinės avalynės ir kitų kokybiškų prekių, pažymėtų garsių prekių ženklais: „Guess“, „Calvin Klein“, „Ralph Lauren“, „Michael Kors“, „Marc Jacobs“, „Zara“, „Bershka“ ir kt. Mes manome, kad jie šiuos daiktus kur nors perparduoda ir neblogai užsidirba. Pastarieji už prekes iš karto sumoka po 120 ir daugiau eurų“, – mintimis dalijosi moterys. Pašnekovai tikino, kad dėvėtų drabužių parduotuvių neaplenkia ir teisininkai, ir savivaldybės darbuotojai, ir moksleiviai. „Žmonės iš kelių šimtų eurų atlyginimo negali apsipirkti firminėse pasaulinio garso dizainerių parduotuvėse, todėl ir stumdosi eilėse. Ar gali kas nors atsakyti, kada mes gyvensime oriai ir galėsime nueiti į naujų drabužių parduotuvę ir išeiti su pilnu krepšiu firminių prekių? Už tokią sumą, kurią išleidžiame dėvėtų drabužių parduotuvėse, galime nusipirkti tik kiniškų drabužių, o jų kokybė labai prasta“, – dėstė kalbinti žmonės.

Prekiauja turgavietėse

Turgavietėse prekiaujantys dėvėtų drabužių pardavėjai pasakojo turintys savų „taškų“, iš kurių dideliais kiekiais perka prekes. „Drabužiai gražiai sudėti pagal spalvas, pagal kategorijas. Yra išrūšiuotų ir „miksų“. Yra visko, reikia tik turėti pinigų“, – pasakojo prekeiviai. Jie teigė, kad geros kokybės drabužiai greitai išperkami, o prastos kokybės lieka. „Šiuo metu prekyba sustojusi, matyt, todėl, kad žiemos laikotarpiu žmonės neturi pinigų. Kainos mažesnės nei praėjusiais metais. Žmonės ieško itin pigių prekių, jie puikiai apsirengia drabužiais po 1 eurą“, – atviravo pardavėjai. Dėvėtų drabužių pardavėjai prekiauja Panevėžyje, Ukmergėje, Anykščiuose, Kėdainiuose ir kituose miestuose. Teigiama, kad geriausia prekyba vyksta Kėdainiuose. Pardavėjai pasakojo, kad drabužius perka įvairių socialinių sluoksnių atstovai. Dažnai originalius, garsių firmų drabužius perka aktoriai, dainininkai. „Tik išėjus pirkėjui svarstome, kur mes juos matėme. Juk televizijos ekranuose jie atrodo kitaip“, – sakė pašnekovai. Viena moteris pasakojo, kad turguje ji nusiperka geros kokybės, garsių firmų suknelių po 10 eurų, anksčiau už tokias sukneles tekdavo pakloti po 40–60 litų. Už kelnes sumoka 5 eurus. Kiti pirkėjai ieško paprastų, darbui skirtų drabužių, kurių gali nusipirkti net po 0,5 euro. „Žinoma, kai mokėdavome litais, šios prastos prekės būdavo dar pigesnės, jų buvo galima nusipirkti po 0,5 Lt. Dabar už 0,5–1 eurą galima nusipirkti neblogų kelnių, džinsų, treningų, bliuzonų. Perkame ir kokybiškos avalynės, ypač gerų firmų, tada sumokame tiek, kiek prašo pardavėjai, net nesiderame“, – sakė pirkėjai. Turguje žmonės pigiau įsigyja ir naudotų dviračių, baldų, indų, kitų namų apyvokos reikmenų. „Mums labiau patinka pirkti turguje nei parduotuvėse, nes čia galima susitarti dėl kainos, galima parsinešti drabužius į namus ir, jei netinka, gražinti“, – teigė kalbinti žmonės.

Statistikos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus dėvėtų drabužių importas į Lietuvą išaugo pustrečio karto, eksportas – beveik 3 kartus.
Naudotų daiktų vien mažmeninės prekybos apyvarta parduotuvėse 2009 m. buvo 110,39 mln. litų, 2010 m. – 130,8 mln. litų, 2011 m. – 155,23 mln. litų, 2012 m. – 127,38 mln. litų, 2013 m. – 125,6 mln. litų.
Naudotų daiktų mažmeninė prekyba parduotuvėse 2013 m. išaugo, palyginti su 2012 m. 3 ketvirčiu, – 8,8 proc.
Šalyje kas dvidešimt penkta parduotuvė prekiauja dėvėtais drabužiais ir kitais daiktais. Dėvėtų drabužių eksportas 2012 m. pasiekė 166 mln. litų ir buvo apie 29 proc. didesnis nei 2011 m., jų importas pakilo 29 proc., iki 155 mln. litų. O lietuviškos kilmės tekstilės ir drabužių eksportas 2012 m. sumažėjo 2 proc., iki 2,1 mlrd. litų.