Bendrovės nuotr.

Žieminių rapsų auginimo versle svarbiausia yra pasiekti aukštą jų žiemkentiškumą. Jeigu ši kultūra neperžiemoja, nubraukiamos visos rudens pastangos ir patiriama apie 125 eurų iš ha nuostolių. Pagrindinis augintojų uždavinys – nedaryti klaidų, atliekant rudeninės pasėlių priežiūros darbus, kad augalai galėtų žiemą pasitikti tinkamai išsivystę ir stiprūs. Taigi, ką reikėtų padaryti atskirais augalų vystymosi etapais, kad pasiektume veislei būdingą maksimalų žiemkentiškumo balą ir suformuotume optimalių produktyvumo duomenų pasėlį.

Sėjos laikas

Daugelis augintojų žino, kad optimalus žieminių rapsų sėjos laikas yra rugpjūčio 10–25 d. „Ilgalaikė patirtis rodo, kad, rapsų sėją suvėlinus 10-čia dienų po rugpjūčio 25-osios, iki 50 proc. sumažėja jų tikimybė peržiemoti, o derlingumas sumenksta net 1,0–2,0 t iš ha, priklausomai nuo dirvos našumo ir auginimo technologijos intensyvumo“, – teigia Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius emeritas Albinas Šiuliauskas. Pasak jo, be veislės ypatumų ir sėjos laiko, taip pat labai svarbu prieš sėją dirvą patręšti optimaliomis fosforo ir kalio trąšų normomis. Papildomos maisto medžiagos padeda augalams gerai išsivystyti, taigi padidėja jų žiemkentiškumas.

Šiemet žieminių rapsų sėja pradėta laiku, tačiau iš pradžių vyko vangiai. Ūkininkai šiai kultūrai buvo paruošę per mažai dirvų, nes vėlavo javų (rapsų priešsėlių) branda. Orams šiek tiek pagerėjus, žieminių rapsų sėja įsibėgėjo, dauguma ūkių planuotus jų plotus spėjo apsėti laiku. Tiesa, kai kurie augintojai rizikavo ir dalį rapsų pasėjo pavėluotai.

„Daugelio metų stebėjimais nustatyta, kad sėjos vėlinimą labiausiai toleruoja hibridas NK Technik. Rudens periodu labai sparčiai auga hibridai Factor KWS, Cristiano KWS, Umberto KWS, kuriuos taip pat galima sėti vėluojant, nes per trumpesnį laiką augalai sugeba išauginti didesnę masę ir pasiruošti žiemoti“, – sako Andrius Lukoševičius, AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas.

Dygimas

Rapsų pasėlių priežiūros darbai rikiuojami pagal augalų vystymosi etapus. Pirminės šaknelės ir būsimo daigelio kokybę lemia sėklų ir dirvų paruošimas sėjai, maisto medžiagų subalansavimas ir trąšų į dirvą įterpimo vietos bei gylis. Todėl efektyvus yra lokalinis tręšimas. Po sėjos laukas purškiamas dirviniais herbicidais (lentelė), o augalams sudygus, jeigu yra kenkėjų, gali prireikti ir insekticidų.

Pasak prof. A.Šiuliausko, rudenį rapsams, kad gerai augtų, reikia gana daug azoto – apie 40–50 kg į ha. Gerai pasielgė tie augintojai, kurie šiame vystymosi etape papildomai patręšė pasėlius salietra (120–150 kg į ha), jei to nebuvo padarę iki sėjos.

Pirmieji tikrieji lapeliai

Antrasis vystymosi etapas tęsiasi nuo sudygimo iki pirmųjų tikrųjų lapelių susiformavimo. Daugelis augintojų per mažai įvertina šio vystymosi etapo reikšmę. Būtent dabar formuojasi bamblių ir tarpubamblių pradmenys – nuo rezultato priklausys būsimų lapų ir stiebo augimas bei trečio vystymosi etapo sėkmė. Todėl silpnesnius pasėlius rekomenduojama nupurkšti mikroelementais (Fertiplius MgB – 1,0 kg į ha), kurie padeda išventi įvairių augimo destrukcijų.

Dėl darbų skubos ne visi ūkininkai žieminių rapsų pasėlius po jų sėjos suspėjo nupurkšti dirviniais herbicidais. Jauniems rapsams labai kenkia piktžolės ir sudygusios javų pabiros, todėl būtina nepageidaujamą augmeniją sunaikinti kuo greičiau (herbicidai pateikti lentelėje).

Skrotelė

Trečiojo vystymosi etapo metu susiformuoja pirmasis būsimo žiedyno darinys, lapų pažastyse vystosi būsimų šalutinių stiebo ūglių (šakų) pumpurų pradmenys. Esant trumpoms dienoms, drėgmės ir mineralinių elementų trūkumui, gali susidaryti prielaidos mažesniam nei įprasta žiedynui susiformuoti ar nevisiškai išsivystyti. Šis etapas sutampa su intensyviu lapų (skrotelės tarpsnis) ir šaknų augimu. Augalas jau turi 5–7 lapus ir gerai išsivysčiusias šaknis.

Siekiant pagerinti augalų vystymosi kokybę, pasėliai purškiami trąšų ir biostimuliatorių tirpalais. Jei pasėliuose išdygo varpučių, jie naikinami herbicidais. Vešliuose pasėliuose reikia naudoti rapsams skirtą augimo reguliatorių Caryx (0,7–1,4 l į ha). Jis ne tik sustabdo augimo kūgelio tįsimą, bet ir labai paskatina šaknų vystymąsi, todėl augalai tampa kur kas masyvesni ir sveikesni.

Optimaliai išsivystę augalai

Ketvirtojo etapo metu galutinai susiformuoja žiedynų dariniai (būsimi žiediniai pumpurai). Tolesnėje vegetacijos eigoje žiedynuose pumpurų užuomazgos jau nesiformuoja. Siekiant pagerinti pasėlio fitosanitarinę būklę, pristabdyti stiebo tįsimą, ypač jei ruduo šiltas ir ilgas, pasėliai pakartotinai purškiami fungicidais – augimo reguliatoriais. Vegetacijai baigiantis arba, jei pakartotinai purškiama augimo reguliatoriumi, į tirpalą pravartu įdėti ir biostimuliatorių. Tai padės sudaryti rapsams užsigrūdinti prieš žiemą.

Ketvirtajame vystymosi etape toliau formuojasi nauji lapai, tačiau nebeauga pirmieji (seniausi) lapai. Šaknys išauga iki maksimalių rudenį parametrų.

Ilgametė patirtis rodo, kad pasėlio žiemkentiškumas pasiekia maksimumą tik tuomet, kai rudens vegetacijos pabaigoje augalai būna optimaliai išsivystę: 7–8 lapai, 12–15 cm ilgio centrinė šaknis, o jos kaklelio skersmuo – 1,2–2,0 cm, augimo kūgelis susiformavęs ne aukščiau kaip 1,5–2,5 cm nuo dirvos paviršiaus. Taip augalai išsivysto tik pasėti optimaliu laiku, parinkus optimalią sėklų normą ir tinkamai prižiūrint pasėlį.