Redakcijos archyvo nuotr.

Seime svarstomos Žemės įstatymo pataisos gali supriešinti ir į dvi stovyklas padalinti nekilnojamojo turto naudotojus, kurių pastatai yra valstybinėje žemėje.

Įžvelgia diskriminaciją

Netyla diskusijos dėl valdančiųjų siūlymo įteisinti naują mokestį tiems, kurie norės keisti be aukciono išnuomotos valstybinės žemės, užstatytos pastatais, paskirtį ir statyti naujus statinius ar rekonstruoti ir labiau išplėsti jau esamus.

Tokiais atvejais norima įvesti vienkartinį valstybinės žemės nuomos mokesčio priedą, kuris sudarytų 20 proc. išnuomoto žemės sklypo mokestinės vertės, kai nuomotojas keičia žemės naudojimo paskirtį ir imasi naujų statybų ar esamų statinių rekonstrukcijos, daugiau nei 5 proc. didinant jų užimamą plotą.

Naują 20 proc. dydžio nuomos mokesčio priedą mokėtų tie nekilnojamojo turto naudotojai, kurie yra sudarę valstybinės žemės nuomos sutartis. Problema ta, kad dažnu atveju valstybinėje žemėje esančių statinių savininkai nuomos sutarčių neturi. Jiems tektų išsipirkti sklypą ir sumokėti 100 proc. sklypo vertės, jeigu jie sumanytų plėsti esamus ar statyti naujus pastatus.

„Tai būtų akivaizdi diskriminacija, kai vieniems galioja viena nuostata, kitiems – kita“, – sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, siūlantis vienodai apmokestinti ir vienus, ir kitus.

Tačiau parlamentaro Seime įregistruotam pasiūlymui, kad būtų sulyginti nuomos sutartis turintys ir jų neturintys valstybinėje žemėje esančių statinių savininkai, KRK buvo atmestas.

„Turime suprasti, kad daugeliu atveju žmonės nuomos sutarčių neturi ne dėl jų pačių kaltės. Dar neparengti detalieji planai, dokumentai yra įstrigę savivaldybėse, Nacionalinėje žemės tarnyboje. Tad pastatų savininkai gali nukentėti dėl techninių ir biurokratinių kliūčių. Kas suspėjo į traukinį, tiems gerai. Bet reikia atsižvelgti ir į kitas aplinkybes“, – pabrėžė K.Starkevičius.

Anot jo, dėl skirtingo reglamentavimo būtų diskriminuojama didelė dalis valstybinėje žemėje esančių pastatų savininkų – net apie 70 proc. jų neturi nuomos sutarčių. „Vieni galės naujus pastatus statyti mokėdami 20 proc. nuomos mokesčio priedą nuo vidutinės rinkos vertės, o kiti bus priversti išsipirkti visą sklypą. Įstatymas padalytų į dvi stovyklas“, – perspėjo seimūnas.

Po svarstymų KRK Seime buvo užregistruotas dar vienas pasiūlymas, kuriam pritarus, prievolė išsipirkti valstybinę žemę nebūtų taikoma dokumentus dėl valstybinės žemės nuomos jau tvarkantiems asmenims. Jiems galiotų 20 proc. nuomos mokesčio priedas.

Smūgis provincijai

Verslo ir savivaldos atstovai kritikuoja valdančiųjų norą įvesti naują mokestį. Anot jų, tai būtų smūgis merdėjantiems regionams. Merai dažnai skundžiasi, kad prisivilioti investuotojus į kaimiškas vietoves be galo sunku. Neretai verslininkus, ypač pradedančius, savivaldybių tarybos atleidžia nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio, netaiko maksimalaus tarifo (valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas gali sudaryti 1–4 proc. nuo žemės vertės), kad tik verslas gyvuotų.

Papildoma mokestinė našta užgriūtų ir žemdirbius, sumaniusius plėsti pastatus, kurti alternatyvius verslus. Ūkininkai be perstojo raginami įvairinti veiklą, užsiimti ne tik žemės ūkiu, bet ir papildomu verslu. Naujas mokestis tikrai jiems ūpo nepridėtų ir nepaskatintų imtis naujų sumanymų.

„Akivaizdu, kad atsiradus naujam mokesčiui, bus dar sunkiau. Dar apkrauti mokesčiais vos krutantį verslą rajonuose būtų neprotinga ar net pražūtinga“, – įsitikinęs Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis.

K.Starkevičius primygtinai ragina atsižvelgti į regionus, kur labai stinga investicijų ir darbo vietų. „Niekas nesiims nieko daryti, nes dėl naujo mokesčio investiciniai projektai pabrangtų nuo 20 iki 100 procentų. Valdantieji žadėjo gaivinti provinciją, tačiau daro priešingai. Siūlomomis įstatymo pataisomis dar labiau apsunkintume investicijas, kadangi net apie 80 proc. kitos paskirties žemės yra valstybinė“, – aiškino parlamentaras.

Per daug užsimota

Seimo Kaimo reikalų komitetas praeitą savaitę atmetė K.Starkevičiaus siūlymą valstybinės žemės nuomos mokesčio priedą sumažinti iki 10 proc. Daugiau šio komiteto narių balsavo už 20 proc. nuomos mokesčio priedą.

KRK pirmininkas Andriejus Stančikas sakė, kad pats dvejoja, ar nebus per daug užsimota apmokestinant valstybinėje žemėje esančių statinių savininkus, kurie imsis investicinių projektų. Anot jo, buvo įvairių siūlymų – taikyti 5, 10, 15 ir 20 proc. mokestį, bet komitete nubalsuota už didžiausią. Parlamentaras pripažino, kad naujas mokestis nebūtų palankus kaimiškiems rajonams.

Advokatų kontoros „Ellex Valiunas ir partneriai“ ekspertas Audrius Petkevičius „Valstiečių laikraščiui“ priminė, kad ilgą laiką buvo ribotos galimybės valstybės žemę įsigyti kaip privačią nuosavybę. Anksčiau buvo priimti politiniai sprendimai valstybės žemę išnuomoti pastatų naudotojams. Jie turėjo galimybė rekonstruoti pastatus, statyti naujus. Nuo 1990 m. valstybinėje žemėje pastatyta tūkstančiai pastatų.

„Dabar svarstant, kaip padidinti mokesčius už valstybinės žemės naudojimą, reikėtų vadovautis sąžiningumo ir nediskriminavimo principu. Mokestis turi būti ekonomiškai pagrįstas ir taikomas visiems vienodai. Jis turėtų ne stabdyti, o skatinti tvarkytis“, – sakė A.Petkevičius.