"Valstiečio" archyvo nuotr.

„Gyvename kaime. Vieną dieną pastebėjome, kad prie namų kelinta diena slankioja vilkas. Vieną vakarą jis įšoko į kieme esantį aptvarą ir išpjovė vištas. Pasitraukė tik iš namo išėjus žmonėms ir pradėjus šaukti. Norėtume, kad vilkas būtų nušautas. Juk tebesitęsia vilkų medžioklės sezonas, o šio vilko elgesys yra tikrai agresyvus. Norėtume žinoti, kodėl jis atėjo prie namų, ko iš žvėries, atėjusio į žmogaus kiemą, galima tikėtis ir kaip elgtis“, – klausia Danutė.

Atsako Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ pirmininkas Gintaras Laurinavičius.
Vilkai nėra vien miškų gyventojai, jie daug laiko praleidžia atvirose vietose, nevengia nutolti nuo miškų į laukus ir pievas, juolab kad juose gali rasti sau grobio – pamiškėse laikosi stirnos ir šernai, upeliuose apsigyvenę bebrai, prispyrus badui, galima peliauti. Baltarusijoje vykdomo vilkų stebėjimo su GPS įranga duomenys rodo, kad vilkai prieina arti kaimų. Būna, kad prie namų papjauna gyvulius. Tad vilkų buvimas laukuose neturėtų stebinti, tačiau paprastai jie bėgioja prietemoje ar naktį ir saugosi žmonių.
Vilko pasirodymas prie namų dieną gali būti siejamas su nesugebėjimu susimedžioti laukinio grobio ir alkiu, dėl kurio jis pamiršo savo atsargumą ir ieško maisto žmonių sodybose. Suprantant, kad vilkas atėjo prie namų ieškodamas ėdesio, visų pirma reikėtų pasirūpinti, kad visi gyvūnai ir paukščiai būtų saugiai uždaryti ir vilkui nepasiekiami, ypač nedideli šunys. Svarbu, kad prie namų nebūtų jokių maisto atliekų, taip pat lauke nebūtų maisto naminiams gyvūnams. Tikėtina, kad neradęs ėdesio vilkas pasitrauks. Jei vilkui pavyko prie sodybos paėsti, jis gali grįžti po kurio laiko bandyti savo laimės dar kartą. Vilką galima baidyti vėliavėlių tvora ar šaudymu, tačiau dažnas jo lankymasis prie namų yra bloga tendencija – šie plėšrūnai turėtų vengti žmonių.

Rizikuojantis dieną pasirodyti žmonėms vilkas gali būti sergantis arba sužeistas. Pavojingiausia liga yra pasiutligė. Ja sergantys žvėrys elgiasi agresyviai, nerodo baimės ir puola kandžiotis, tačiau vilkų pasiutligės atvejai yra reti. Dėl kitų ligų, tokių kaip niežai ar žarnyno parazitai, vilkas gali būti išsekęs, todėl gali nekreipti dėmesio į pavojų. Toks vilkas gali skaičiuoti paskutines savo gyvenimo dienas. Taip pat ir sužeistam plėšrūnui išgyventi laukinėje gamtoje šansai maži, nes jis negali pasigauti pakankamo grobio.

Žiema, ypač negili, yra sunkus metas vilkams. Deja, jie ne tie žvėrys, kurie gali rasti globą pas žmones.
Nuo vilkų padeda apsisaugoti ne tik įprastinės priemonės kaip elektrinė tvora ar aviganiai šunys. Kupiškio rajone esančiame Migonių kaime prieš keletą metų buvo išbandyta garsinė patranka, kuri tam tikrais laiko tarpais paleidžia šūvį primenantį garsą ir atbaido vilkus. Pasak vietos gyventojų, vilkai nustojo lankytis, vadinasi, patranka tinka jiems baidyti.