P. Lileikio nuotr.

Prabėgę metai parodė, kad esame visiškai priklausomi nuo pasaulinių rinkų. 2016-ieji buvo iššūkių metai, nes dėl nepalankių sąlygų su sunkumais susidūrė pagrindiniai mūsų ūkio sektoriai. Nors metų pradžia atrodė viltinga augalininkystės sektoriui, javapjūtės liūtys ir krintančios kainos palaidojo tikėjimą, kad grūdininkai sulaukė dar vieno auksinio sezono. Tik rudeniop atsikvėpė ir gyvulininkystės sektorius. Sunkmetį išgyvenę pieno ūkiai jau pradeda galvoti apie plėtrą.

Sausis

Didėja žieminių pasėlių plotai

Lietuvos ūkininkai keletą metų iš eilės viltis siejo su aukštomis grūdinių kultūrų kainomis ir plėtė jų pasėlius. Žmonės rinkosi pasaulinėse rinkose paklausias kultūras. Iš viso žieminiais augalais 2016 m. derliui apsėta 904,4 tūkst. ha, iš jų žieminių javų – 753,4 tūkst. ha, rapsų – 151 tūkst. ha. Ūkininkų ir šeimos ūkiuose rapsų pasėta net ketvirtadaliu daugiau nei 2015 m. derliui, tačiau rugių ir kvietrugių pasėlių plotai nuolat mažėja. Daugiausia žieminių augalų pasėta Šiaulių apskrityje – beveik 226 tūkst. ha, t. y. ketvirtadalis šalyje žieminiais augalais apsėto ploto. Kiek mažiau – Kauno, Panevėžio ir Marijampolės apskrityse.

Afrikinis kiaulių maras

Afrikinis kiaulių maras (AKM) – jau dvejus metus Lietuvoje. Šios kiaulėms mirtinai pavojingos ligos užkrato aptikta 19 savivaldybių. Metų pradžioje šalyje registruoti 95 versliniai kiaulininkystės ūkiai, kuriuose laikoma 550 tūkst. kiaulių, ir 23 tūkst. mažų neverslinių ūkių, savo reikmėms auginančių apie 80 tūkst. kiaulių.

Pieno supirkimo kaina

2016 m. sausio mėnesį vidutinė natūralaus (4,35 proc. riebumo ir 3,34 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 225,7 euro už t. Per sausio mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina padidėjo 1,9 proc. (2015 m. gruodį ji buvo 221,4 euro už t). Tačiau 2016 m. sausio mėnesį natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 1,5 proc. mažesnė, palyginti su 2015 m. sausiu (2015 m. sausį ji buvo 229,0 euro už t).

Vasaris

Stambėja pieno ūkiai

Pastebima tendencija, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje ūkiai stambėja, atsiranda vis daugiau gyvulių laikytojų, turinčių dideles karvių bandas. Tai lemia vis sudėtingesnės rinkos sąlygos. Išgyventi ir išlikti gali tik dideli ir modernūs ūkiai, kurie sugeba sumažinti produkcijos savikainą.

Grynaveisliams valstybės pagalba

2015 m. pradėta nauja valstybės pagalbos schema, kurios tikslas paskatinti augintojus rinktis veislinius gyvulius ir padėti jų įsigyti. Šiai pagalbos schemai skirta 2 mln.100 tūkst. eurų. Žemės ūkio ir kaimo verslo centro duomenimis, prieš metus grynaveislių mėsinių galvijų šalyje buvo 20,3 tūkst., o mišrūnų – 104 tūkst. Mėsiniai ir mišrūnai galvijai sudarė daugiau nei 18 proc. visų šalyje auginamų galvijų.

„Pieno LT“ plėtra

Žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“ pradėjo plėtros kampaniją, kuria siekiama ne tik padidinti narių skaičių, bet ir sukonsoliduoti didesnį pieno kiekį naujai pastatytai pieno perdirbimo gamyklai. Į Kauno laisvosios ekomominės zonos pastatytos pieno perdirbimo gamyklos statybą ir technologinius įrenginius esami kooperatyvo „Pienas LT“ nariai investavo per 20 mln. eurų nuosavų lėšų. Kiekvieno nario vidutinis indėlis į šią gamyklą sudarė per 134 tūkst. eurų.

Kovas

Smulkiesiems ūkiams – 4 mln. eurų

Patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklės. Šiai veiklos sričiai skirta 4 mln. eurų.Pagal šią veiklą remiama žemės ūkio produktų gamyba, prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų ar išaugintų valdoje) apdorojimas, perdirbimas ir tiekimas rinkai. Remiami specializuoti ir mišrieji ūkiai.

Kaimo bendruomenėms – milijonas eurų

Paramą kaimo bendruomenėms skiria ne tik ES, bet ir mūsų valstybė. 2016-aisiais, kurie yra paskelbti Vietos bendruomenių metais, Žemės ūkio ministerija savo kraštą auginančioms kaimo bendruomenėms skyrė 1 mln. eurų.

Siekiama paramos pieno gamintojams

EK pasiūlymai dėl situacijos pieno sektoriuje stabilizavimo Lietuvos netenkina. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė siekia papildomos išskirtinės ES paramos pieno gamintojams.

 Neteko pareigų

Baigus tarnybinį tyrimą, prieita prie išvados, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorės pareigas ėjusi Daiva Gineikaitė, vairuodama neblaivi ir sukeldama avariją, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Moteris trejus metus negalės dirbti valstybės tarnyboje.

Balandis

Parama pieno gamintojams

Pieno gamintojams skirta nacionalinė parama – 18 mln. eurų. Tikimasi, kad valstybės pagalba padės ūkininkams išgyventi šį itin sunkų laikotarpį. Kooperatyvų nariai gavo 10 proc. didesnę paramą negu kiti pieno gamintojai.

 Supaprastintos taisyklės

Priemonei „Ūkio ir verslo plėtra“ skirti 4 mln. eurų. Supaprastinus taisykles siekiama, kad kuo daugiau smulkiųjų ūkių turėtų galimybę gauti paramą ir galėtų nusipirkti modernesnę įrangą, rekonstruoti pastatus. Vienas paramos gavėjas gali gauti iki 15 tūkst. eurų paramos.

Krito supirkimo kaina

2016 m. kovo mėnesį vidutinė natūralaus (4,30 proc. riebumo ir 3,28 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 207 eurai už t. Per kovo mėnesį ji sumažėjo 3,3 proc. (2016 m. vasarį buvo 214,2 euro už t).

Sankcijos agentūrai

Žemės ūkio ministerija, kilus abejonių dėl maisto pirkimo nepasiturintiesiems kainų, už tai atsakingai Rinkos reguliavimo agentūrai skyrė 215 tūkst. eurų baudą.

Gegužė

Griežtėja kontrolė

Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo elektroniniame žemėlapyje nuo 2016 m. jau matomi ir paviršinio vandens telkinių apsaugos juostų bei dirvos erozijos (šlaitų, statesnių nei 12 proc.) sluoksniai. Žemėlapiuose pažymėtos teritorijos, susijusios su dviem geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimais, kurių laikytis turi visi, deklaruojantieji plotus.

 Sukaktis

Žemės ūkio rūmams (ŽŪR) sukako 90 metų. Tai organizacija, veikianti pagal atskirą įstatymą ir siejanti visas šalies žemdirbių organizacijas.

Kanapes auginti tapo lengviau

Pasikeitė reikalavimai pluoštinių kanapių augintojams ir šių produktų tiekėjams. Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas naujas Pluoštinių kanapių auginimo priežiūros ir tiekimo rinkai kontrolės tvarkos aprašas atveria dar platesnes galimybes besidomintiems šiuo pluoštiniu augalu.

Birželis

Kainos toliau mažėja

2016 m. gegužės pradžioje vidutinė natūralaus (4,12 proc. riebumo ir 3,21 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 179,9 euro už t. Per gegužės mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina sumažėjo 7,2 proc. (2016 m. balandį ji buvo 193,8 euro už t). Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina 2016-ųjų. gegužę, palyginti su balandžiu, sumažėjo 5,7 proc. ir buvo 151,9 euro už t.

Deklaruoti pasėliai

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šių metų bendras deklaruotas plotas siekia 2 868 444,39 ha, pareiškėjų skaičius – 133 158. Savarankiškai pateikusiųjų paraiškas deklaruotas plotas – 190 299,58 ha, savarankiškai pateikusiųjų paraiškas pareiškėjų skaičius – 2 420.

„Sodrai“ įmokas mokės stambieji

Svarstydamas „Sodros“ reformą, Seimas pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui nuo 2017 metų įmokas „Sodrai“ įpareigoti mokėti tik tuos ūkininkus, kurių ūkiai būtų didesni kaip 8 ekonominių dydžių (apie 60 ha, iš ūkio gaunama apie 7–8 tūkst. eurų pajamų per metus).

Liepa

Du žemdirbių suvažiavimai

 Pirmosiomis liepos dienomis vyko ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos suvažiavimas (LŽŪBA). Jo dalyviai nagrinėjo ne tik nacionalinio, bet ir europinio lygio žemės ūkio problemas. Daug dėmesio skirta kooperacijai, diskutuota apie galimybes jaunimą grąžinti į kaimą. LŽŪBA prezidentu išrinktas Petras Puskunigis, o ilgametis vadovas Jeronimas Kraujelis pasitraukė nuo asociacijos vadovo vairo ir tapo jos garbės prezidentu. LŪS vadovauti toliau liko Jonas Talmantas.

Maro kontrolė

Nuolat pirštu rodantys į smulkiuosius kiaulių ūkius stambieji komerciniai ūkiai sukluso. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) patikrinus, kaip ūkiuose laikomasi biosaugos reikalavimų, paaiškėjo, kad jų nepaisoma 30 proc. smulkiųjų ūkių ir 27 proc. stambiųjų.

Išskirtinio dydžio parama

Briuselyje vykusiame žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos posėdyje Lietuva pagaliau gavo tai, ko ilgai ir atkakliai siekė. Įvertinusi kritinę padėtį mūsų šalies pieno sektoriuje, smulkiųjų ūkių būklę ir dėl Rusijos embargo patirtus didžiulius nuostolius, Europos Komisija Lietuvos pieno gamintojams palaikyti skyrė didžiausią galimą sumą – beveik 13,3 mln. eurų. Pernai mūsų šaliai skirta 12,64 mln. eurų iš 420 mln. eurų finansinio voko.

Pasėlių deklaravimas

Pasibaigė žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo terminas. Šiemet 136 951 pareiškėjas deklaravo 2 897 032,69 hektaro. Palyginti su praėjusiais metais, pareiškėjų skaičius sumažėjo, o deklaruojami plotai išaugo.

Prasidėjo javapjūtė

Šiųmečio derliaus miežiai į aruodus pradėjo byrėti liepos 11 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras prognozavo, kad iš vieno ha Lietuvoje šiemet bus prikulta 4,3 t miežių. Ūkininkai pradėjo ir žieminių rapsų nuėmimo darbus. Birželį tvyrojusi sausra, o vėliau prasidėję gausūs lietūs padarė nemažai žalos šalies žemės ūkiui. Augalus puolė įvairios ligos, susidarė drėgmės perteklius, o dalis tankesnių vasarinių miežių ir rapsų pasėlių buvo išguldyti. Pagal išankstines Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto prognozes, padidėjus pasėlių plotui, buvo numatytas 12 proc. didesnis avižų derlius. Spėta, kad bendras Lietuvos kviečių, rugių, miežių, kvietrugių aruodas gali sumažėti 3,8 proc. Vis dėlto 52 proc. išaugęs žirnių ir pupų derlius leido bendram grūdinių augalų kiekiui išlikti nepakitusiam.

Rugpjūtis

Pasirašytas memorandumas

Žemės ūkio ministrė V.Baltraitienė susitiko su Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininku Juozu Baubliu ir pasirašė memorandumą dėl vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, žemėlapio. Šiuo memorandumu siekiama, kad į mažiau ūkininkavimui palankių vietovių žemėlapį būtų įtrauktos seniūnijos, kurių vidutinis žemės našumo balas mažesnis nei 32.

Daugėja avių augintojų

Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu 10 452 augintojai laiko 186 370 avių. Vidutiniškai po 18 avių viename ūkyje.

Nauji AKM atvejų

VMVT informavo, kad padaugėjo AKM židinių naminių kiaulių laikymo vietose. Naujų ligos atvejų nustatyta Kaišiadorių rajono Žiežmarių ir Kruonio seniūnijose. VMVT specialistų nuomone, norint sustabdyti AKM plitimą būtina išskersti kiaules.

 Prastas derlius

Nors gamtos sąlygos buvo sudėtingos, pagrindinių kultūrų – kviečių, kvietrugių, rugių, miežių ir žirnių – vidutinio derlingumo rodikliai šiek tiek aukštesni nei praėjusiais metais. Mažesnis tik avižų ir rapsų vidutinis derlingumas. Šiais metais supirkta 52 proc. daugiau nei pernai ankštinių augalų derliaus. ŽŪMPRIS duomenimis, iš supirktų per antrąją rugpjūčio savaitę kviečių ekstra, I ir II klasės kviečiai sudarė 53 proc.

Lietuvoje grūdų supirkimo kainos šiuo metu mažesnės nei praėjusiais metais. Pagrindinė problema – sudygę grūdai.

Žalinimo reikalavimai

Šiemet perpus sumažėjo ūkių, neatitinkančių žalinimo reikalavimų.

Mažindami pūdymo plotus, mūsų šalies žemdirbiai pradėjo aktyviau auginti azotą kaupiančius augalus, už kuriuos mokamos ir išmokos kaip už baltyminius augalus, o kraštovaizdį gerinantiems augalams beveik neskyrė dėmesio.

Varžėsi artojai

Jau 18-ąjį kartą Lietuvos artojai varžėsi dėl geriausiojo vardo. Šiemet tradicinių plūgų klasėje nugalėtoju tapo Stanislovas Marcinkus iš Jurbarko, o apverčiamųjų plūgų klasėje jau tryliktą kartą – Kazys Genčius. Išrinktas ir geriausias jaunasis artojas – juo pripažintas Valdas Dainys, atstovaujantis Panevėžio profesinio rengimo centrui.

Gausėja burokėlių augintojų

Šiemet burokėlių augintojų skaičius Lietuvoje išaugo tris kartus. Vartotojų susidomėjimas patiekalais iš burokėlių didėja, o šių vertingų daržovių paklausa auga daugelyje Europos šalių. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šiemet burokėlių plotus deklaravo 663 daržovių augintojai, o pernai tokių buvo 219. Deklaruotas burokėlių plotas apėmė 771,07 ha.

Pienas brangsta

2016 m. rugpjūčio mėnesį vidutinė natūralaus (3,96 proc. riebumo ir 3,27 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 178,6 euro už t. Per rugpjūčio mėnesį ji padidėjo 5,5 proc. (2016 m. liepą buvo 169,2 euro už t). Praktiškai šiuo metu baigėsi pieno krizė ir ūkiai vėl pradėjo dirbti pelningai.

Rugsėjis

Parama smulkiesiems

Aktyvūs smulkieji ūkininkai, norintys modernizuoti savo ūkius ir tapti konkurencingesni rinkoje, šiemet paraiškas gauti ES paramą gali teikti antrą kartą. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ spalio mėnesį buvo skelbiamas papildomas paraiškų priėmim etapas, kuriam numatyta skirti 6 mln. eurų.

 Javapjūtės pabaiga
Remiantis seniūnijų duomenimis, surinktais iš ūkininkų, vidutinis grūdų derlingumas – 4,3 t iš ha, rapsų – 2,9 t iš ha.Per antrąją rugsėjo savaitę iš šalies augintojų nupirkta 85 tūkst. t grūdų (įskaitant ankštinių augalų grūdus) ir 5,1 tūkst. t rapsų sėklos.

Spalis

Menkesnis bulviakasis

Spalio pradžioje Lietuvoje oficialiai paskelbta bulviakasio pabaiga. Šiemet bulvienojų plotai sumažėjo iki 13,96 tūkst. ha. Tai yra net trečdaliu mažiau nei prieš penkerius metus. Tiesa, mažėjantys bulvių laukai tušti nebūna. Kasmet juose vis daugėja svogūnų, morkų, baltagūžių kopūstų ir burokėlių. Palyginti su ankstesniais metais, auginamų daržovių pasėliai padidėjo 27 šalies savivaldybėse iš 51.

Kompensacijos kiaulininkams

Kiaulių laikytojams, patekusiems į AKM teritorijas, kuriose taikomi sugriežtinti reikalavimai tiek kiaulių laikymui, tiek jų realizavimui, papildomai skirta apie 1,6 mln. eurų parama. Kiaulininkystės sektoriaus ūkiams, patekusiems į AKM III zoną, kurioje taikomi griežčiausi biologinio saugumo, prekybos ir skerdimo reikalavimai, bus skirta apie 1,27 mln. eurų paramos. Pusę jos, t. y. apie 634 tūkst. eurų, sudarys Europos Komisijos lėšos, dar tokia pat dalis bus pridėta iš nacionalinio biudžeto.

Morkų pakaks

Morkų auginimas jau daugybę metų nepraranda populiarumo. 2016-aisiais Lietuvoje deklaruoti 741,22 ha morkų plotų. Tai net 13,74 proc. (89,54 ha) daugiau nei ankstesniais metais.

Pradėjo bylinėtis

VMVT tarnybos direktorius Jonas Milius, kurį Vyriausybė atleido iš pareigų remdamasi slapta pažyma, su kuria neleido susipažinti pačiam tarnybos vadovui, kreipėsi į teismą ir reikalavo sugrąžinti jį į buvusias pareigas.

Lapkritis

Plinta paukščių gripas

VMVT duomenimis, paukščių gripas aptinkamas vis daugiau Europos valstybių. Šios pavojingos paukščiams ligos protrūkių užregistruota Austrijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Olandijoje ir Švedijoje.

Moduliacijos pinigai

Vyriausybė pritarė ŽŪM siūlymui 18,4 mln. eurų grąžinti Lietuvos ūkininkams, kurie dėl 2012–2013 m. pritaikytos moduliacijos gavo sumažintas išmokas. Sumažintos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos bus kompensuotos visiems pareiškėjams, o ne tik tiems, kurie kreipėsi dėl to į teismą.

 Gruodis

Kviečių eksportas

Šiųmečio derliaus grūdus supylus į aruodus po truputį ryškėja Lietuvos kviečių eksporto veidas. Išankstiniais duomenimis, per šių metų sausio–spalio mėnesius Lietuva eksportavo 2,7 mln. t kviečių. Tai sudaro 83,6 proc. bendro iš šalies išvežto grūdų (įskaitant ankštines kultūras) kiekio. Per 2015-ųjų atitinkamą laikotarpį (10 mėn.) buvo eksportuota 1,75 mln. t kviečių, tad šiemet ankstesnių metų skaičiai bus gerokai viršyti. Vis dėlto prekybos metai pradedami skaičiuoti nuo liepos 1 d., todėl šiųmečio derliaus grūdų eksporto mastą bus galima įvertinti vėliau.

Rekordinis pirkinys

Ekologinės žemdirbystės „AUGA group“ už 1,38 mln. eurų perka Vokietijos bendrovės „KTG Agrar SE“ antrines žemės ūkio veikla užsiimančias įmones Lietuvoje. Šios įmonės mūsų šalyje vykdo augalininkystės veiklą – augina grūdines ir kitas kultūras. Bendrovėms priklauso daugiau nei 7 700 ha žemės, iš kurių beveik 6 100 ha yra sertifikuoti ekologinės gamybos plotai.

Naujas ministras

Naujuoju žemės ūkio ministru tapo Bronius Markauskas, buvęs ŽŪR vicepirmininkas. Jo kolega, rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas, tapo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininku. ŽŪR vykę naujo vadovo rinkimai buvo nesėkmingi – pagrindiniai kandidatai surinko vienodą balsų skaičių.