E. Turkovienė sakė, kad šinšilos jaunikliai gimsta su kailiuku, atmerktomis akimis, antrą mėnesį jau pradeda ėsti pašarą. J. Žurauskienės nuotr.

Erika ir Justinas Turkovai šinšilų auginimo versle – naujokai. Tai papildomas sutuoktinių užsiėmimas, padedantis jiems papildomai uždirbti. Per pirmus metus švelniakailių žvėrelių skaičių jie išplėtė dvigubai, ateityje, jei Lietuvoje nebus uždrausta plėtoti šią veiklą (Seime įregistruota tokia įstatymo pataisa), jį planuoja dar labiau didinti.

Įsikūrė kaime

Dabar Rokiškio rajone įsikūręs Justinas, kaip ir dauguma jaunuolių, savo laimės ieškojo sostinėje ir užsienyje. „Dirbau statybininku ir klajojau po pasaulį, žvalgiausi, kur bus geriau. Tačiau noriu pakartoti seną tiesą: visur yra gerai, kur mūsų nėra“, – pasakojo J.Turkovas. Apsistoti kaime ir imtis papildomos veiklos Justinas ryžosi sukūręs šeimą ir sulaukęs pirmagimės. Vyras atvirai pripažino, kad šeima jam yra didžiausia vertybė. Anot jo, šeimos galva turi būti visada šalia žmonos ir vaiko, kurti gražesnį gyvenimą būtent savo šalyje. Justinas ilgai svarstė, kokios veiklos imtis. Du hektarai nuosavos žemės, neturint technikos, vilties neteikė. Per vieną televizijos laidą jis išgirdo, kaip šinšilų augintojai dalijosi savo patirtimi su pradedančiaisiais. „Šis užsiėmimas mane sudomino. Todėl ėmiau lankytis pas augintojus, daug skaičiau apie šiuos žvėrelius. Palyginti su kitais verslais, didelių investicijų nereikėjo, tik patalpų švelniakailiams žvėreliams auginti. Todėl ir ėmiausi šios veiklos“, – apie savo pasirinkimą pasakojo J.Turkovas.

Nusipirko žvėrelių

Šinšilų augintojas sakė, kad jam, statybininkui, nebuvo sunku įrengti patalpas šinšiloms laikyti. Kai viskas buvo sutvarkyta, teliko įsigyti švelniakailių. Justinas iš vieno Lietuvos ūkio nusipirko 8 šeimas – 40 žvėrelių. (paprastai šeimą sudaro 1 patinas ir 4 patelės). „Prieš metus buvo šinšilų pirkimo bumas, todėl ir kainos buvo aukštos: už patelę prašė 50 eurų, už patinėlį – 60–80 eurų. Šiuo metu žvėrelių kainos kritusios per pusę“, – sakė J.Turkovas. Pasak augintojo, šinšilos – nereiklūs gyvūnėliai. Per dieną viena suėda 40 g specialaus pašaro. „Patys pašaro negaminame. Perkame po 25 kg sufasuotus kombinuotuosius pašarus, skirtus specialiai šinšiloms. Viena pakuotė kainuoja 15 eurų“, – pasakojo Justinas. Šinšilos šeriamos vieną kartą per dieną tuo pačiu laiku, o atsigerti gali bet kada, nes sumontuotos automatinės girdyklos.

Pradės realizuoti

Šinšila dažniausiai atsiveda du tris jauniklius „Šinšilos jaunikliai gimsta su kailiuku, atmerktomis akimis, antrą mėnesį jau pradeda ėsti pašarą. Mažyliais rūpinasi ne tik šinšilos patelės, bet ir patinėliai“, – pastebėjimais pasidalijo Erika. Mažyliai prie motinos gyvena du mėnesius o vėliau atjunkomi. Jie subręsta per 8–9 mėnesius. Per metus E. ir J.Turkovų švelniakailių žvėrelių ūkis padvigubėjo. Dabar jie laiko 80 graužikų, didžioji prieauglio dalis – patinėliai. „Šį mėnesį bandysiu realizuoti jauniklius, sulaukusius 9 mėnesių amžiaus. Taip pat pamėginsiu lupti kailiukus. Jie ploni, todėl dirbti reikia kruopščiai“, – savo planais dalijosi augintojas ir pridūrė, kad šinšilų kailis parduodamas neišdirbtas, tik išdžiovintas. Paskui supirkėjai kailius išdirba taikydami savo technologiją – taip švelnūs kailiukai būna vienodesni. Pasak Justino, parduoti švelniakailius žverelius nesudėtinga. Gyvos šinšilos transportuojamos į Lenkiją. Šinšilų mėsa Lietuvoje kol kas nepopuliari, tačiau kitose šalyse ji labai vertinama. Jos struktūra ir skonis primena triušieną. „Tai – dietinė mėsa. Joje mažai cholesterolio, tačiau daug žmonėms naudingų medžiagų“, – teigė vyras.

Pasak J. Turkovo, Vyriausybė turėtų skatinti švelniakailių žvėrelių auginimą. J. Žurauskienės nuotr.

Dirbs, jei leis

Ateityje sutuoktiniai planuoja plėsti šinšilų ūkį. Pasak J.Turkovo, užpildžius visą šinšiloms laikyti skirtą erdvę, darbo padaugės. Neatmetama galimybė, kad ūkiui prireiks papildomų darbininkų. Tačiau šeimos galva sunerimęs dėl Seime įregistruotų Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisų. Jas priėmus mūsų šalyje nuo 2019 m. būtų uždrausta veisti, auginti ir žudyti ūkinius gyvūnus dėl jų kailio. „Lietuva iš kailinių žvėrelių auginimo į biudžetą kiekvienais metais gauna 50 mln. eurų. Juk mūsų šalies biudžetas – skylėtas.Priėmus minėtas pataisas, jis dar labiau sumenktų“, – teigė Justinas. E.ir J.Turkovai laukia šeimos pagausėjimo, tad jei negalės tęsti savo pradėto verslo, teks emigruoti iš Lietuvos. „Šie pakeitimai paskatintų dar didesnę emigraciją. Aš paėmiau paskolą ūkiui, investavau pinigus, įkeičiau sodybą bankui. Man reikia pinigus grąžinti. Aš neišgyvenčiau iš savo atlyginimo, o tik egzistuočiau. O juk aš tik noriu savo vaikams suteikti visavertį gyvenimą ir aprūpintą buitį“, – nuoskaudas išsakė Justinas. Jauna šeima pridūrė, kad Lietuvoje užaugintų šinšilų kailiai yra vertinami pasaulyje.

Tikrina auditoriai

Mūsų šalies kailinių žvėrelių ūkiuose lankosi nepriklausomi auditoriai, kurie jau įvertino keletą ūkių. Šiais metais planuojama patikrinti 20 ūkių, o per likusius dvejus metus – visi likusieji. Nepanorusieji įsileisti auditorių arba neatitinkantys reikalavimų ūkiai negaus įvertinimo pažymėjimų – specialių sertifikatų. Nuo 2020 m. kailiai iš nesertifikuotų ūkių negalės būti parduodami nei Europos (Kopenhagos ir Helsinkio), nei JAV (Toronto) kailių aukcionuose.

„Aš pats nekantriai laukiu pirmojo patikrinimo rezultatų. Įdomu pamatyti savo ūkį tarsi iš šalies, palyginti savo darbą su kolegų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš visos Europos, sužinoti, ką galima pagerinti“, – sakė Česlovas Tallat-Kelpša, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas.

Kiekvienas sertifikuojamas ūkis bus vertinamas tris kartus įvairiais augimo periodais pirmaisiais metais ir ne mažiau nei kartą gavus ūkiui sertifikatą.

Būtina sudaryti sąlygas

Petras Oržekauskas, Organizacijų vertinimo agentūros vadovas

Pastaruoju metu žmonės ėmė auginti graužikus – šinšilas. Jų auginimo sąlygos labai paprastos. Tai gana nesudėtingas verslas, duodantis papildomų pajamų.

Kalbėdamas apie kailių produkciją, noriu pabrėžti, kad tai viena iš prabangos prekių, atskiroms šalims padėjusi tvirtus ekonomikos pagrindus.

Seime įregistruotų Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisų, kurias priėmus mūsų šalyje nuo 2019 m. būtų uždrausta veisti, auginti ir žudyti ūkinius gyvūnus dėl jų kailio, nereikėtų priimti nepadarius ekonominių ir kitų pasekmių audito.

Mano manymu, esant dabartinei ekonominei situacijai, migracijai ir užimtumui, dar daugiau žmonių būtų pastūmėta į emigraciją.