Veislinius gyvulius vieną kartą turės pasverti nepriklausomos institucijos darbuotojai, kuriems pavesta atlikti kontrolinius svėrimus.

Nuo šių metų grynaveislių mėsinių veislių galvijų augintojams teks papurtyti kišenes. Pagal naujai patvirtintas pagalbos veislininkystei taisykles jie turės naudotis privaloma galvijų svėrimo paslauga, kurią atliks UAB „Šilutės veislininkystė“. Anksčiau ūkininkai gyvulius sverdavo patys.

Teks susimokėti

Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininkas Vilius Rekštys sakė, kad grynaveislių mėsinių veislių galvijų svėrimo paslauga patikėta UAB „Šilutės veislininkystė“. Mėsinių veislių galvijų produktyvumo kontrolė bus vykdoma sveriant grynaveislius galvijus: telyčaites – gimus, 210 dienų (atjunkant) ir 365 dienų amžiaus, o buliukus – gimus ir 210 dienų (atjunkant) bei individualaus vertinimo metu. Iš atliktų svėrimų apskaičiuojamas būsimas buliuko svoris 365 dienų amžiaus. Produkcijai auginamų buliukų privalomai sverti nereikės.
Galvijų veislininkystės ūkių šeimininkai, net ir turintys ūkiuose savas svarstykles, privalės atlikti vieną kontrolinį svėrimą ir kreiptis į UAB „Šilutės veislininkystė“. Vieno galvijo pasvėrimas kainuos apie 12 eurų. Teigiama, kad valstybė kompensuos iki 70 proc. su gyvulių produktyvumo kontrole susijusių išlaidų: 8,66 euro per metus už vieną galviją ir 29,1 euro per metus už kiekvieno grynaveislių mėsinių veislių galvijo įvertinimą pagal raumenų išsivystymą, riebalų išsidėstymą.
Tauragės rajono Skaudvilės seniūnijos ūkininkė Stanislava Pratašienė augina aštuonias dešimtis grynaveislių mėsinių aubrakų. Ūkininkė sakė, kad parama veislininkystei yra sumažėjusi, o darbo ūkininkams bus daugiau, nes jie turės ne tik atlikti svėrimus, bet ir perduoti duomenis Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijai. Ji paminėjo, kad ūkininkai turi įsigiję geras svarstykles, atitinkančias reikalavimus, todėl prieauglį pasisverdavo patys. Tačiau dabar jie pagal naująjį įsakymą privalės atlikti vieną kontrolinį svėrimą. Mėsinių veislių galvijų produktyvumo kontrolė bus vykdoma sveriant grynaveislius galvijus, kurie bus surašomi į kilmės knygas. S.Pratašienė mano, kad už kontrolinį svėrimą ūkininkas iš savo kišenės turės primokėti apie 4 eurus. „Kokia suma per metus susidarys ūkininkui, priklausys nuo prieauglio. Jei banda pasipildys 50 veršelių, ūkininkui už kontrolinius svėrimus teks sumokėti apie 200 eurų. Jei banda bus didesnė, pinigų suma išaugs“, – pamąstymais dalijosi ūkininkė. Pati S.Pratašienė dar neapsisprendė, ar vystys veislininkystę. Ūkininkė mano, kad, nesveriant gyvulių ir nepildant kilmės knygų, vėliau bus sunku sugrįžti prie veislininkystės. „Mano karvės įvertintos ir surašytos kilmės knygoje. Tačiau jei telyčaičių ir buliukų nesversiu ir neįvertinsiu, jų prieauglis jau bus neveislinis“, – aiškino Tauragės rajono ūkininkė.

Vertina neigiamai

Širvintų rajono ūkininkas Arūnas Martinėlis, turintis B kategorijos veislyną ir 30 veislinių karvių, privalomą galvijų svėrimo paslaugą vertina neigiamai. Jis teigė, kad tai – tik papildomas lėšų traukimas. „Ūkininkas turės pasirinkti, kada sverti gyvulį: ar tik po atjunkymo, ar suėjus metams. Tvarka yra tvarka, tačiau suderinti svėrimus ir nuolat kviestis būtent šią paslaugą atliekančius specialistus bus sudėtinga, nes bandoje yra įvairaus amžiaus gyvulių, kurie sveriami skirtingu laiku“, – sakė A.Martinėlis.
Pasak ūkininko, dabar augintojams, be galvijų svėrimo paslaugos, dar bus suteikta galimybė nustatyti ir galvijo ilgojo raumens marmuriškumą. „Žvelgiant į šias paslaugas susidaro įspūdis, kad čia proteguojama viena įmonė, kuriai ūkininkas privalės sumokėti ne tik už suteiktą paslaugą, bet ir už transporto išlaidas“, – akcentavo A.Martinėlis.
Širvintų rajono ūkininkas yra Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) pirmininko pavaduotojas, todėl jis ne kartą buvo pateikęs ūkininkams palankesnių pasiūlymų dėl gyvulių svėrimo. „Kiekviename rajone turime tarnybą ir veislininkystės inspektorių. Ūkininkai turi sudarę sutartis su veterinarijos gydytoju, kuris aptarnauja veislyną ir galėjo prisidėti prie svėrimo darbų. Todėl stambesnių gyvulininkystės ūkių šeimininkams tereikėjo įsigyti svarstykles, fiksuojančias gyvulio svorį, datą ir laiką, ir kartu su specialistais atlikti metrologinę patikrą. Tačiau į šį asociacijos siūlymą nebuvo atsižvelgta“, – pabrėžė A.Martinėlis.
Kėdainių rajono ūkininkas Mantas Vaitelis mano, kad ūkininkams, turintiems svarstykles, privaloma svėrimo paslauga buvo ne itin reikalinga. „Aš turiu svarstykles, todėl gyvulius pasisverdavau pats“, – sakė 70 limuzinų veislės galvijų auginantis ūkininkas. M.Vaitelis mano, kad svėrimo paslaugą galėjo atlikti ne viena UAB „Šilutės veislininkystė“ įmonė, o kelios. „Žinoma, ūkininkams reikės priprasti ir naudotis svėrimo paslauga, kuriai reikės papildomų išlaidų, ir susitaikyti. Tik nėra gerai, kad ši funkcija patikėta vienai įmonei“, – minėjo M.Vaitelis. Ūkininkas pridūrė, kad naująja raumens marmuriškumo nustatymo paslauga jis neketina naudotis.

Sverti reikia

LMGAGA direktorius Alvydas Pečiulaitis paminėjo, kad veislinius gyvulius vieną kartą turės pasverti nepriklausomos institucijos darbuotojai, kuriems pavesta atlikti kontrolinius svėrimus. Nepriklausomi ekspertai į ūkius atvyks su savo svarstyklėmis. Jie ne tik pasvers galvijus, bet ir išspausdins kvitą, kuriame bus nurodytas svoris, svėrimo data ir laikas. Pasak A.Pečiulaičio, apie svėrimo paslaugą veislininkystės ūkiuose buvo kalbama seniai. Ši paslauga turėjo būti pradėta vykdyti daug anksčiau. Tačiau ūkininkai tikėjosi, kad svėrimus atliks kelios, o ne viena institucija, todėl tarp kai kurių ūkininkų juntamas didelis pasipriešinimas.
Veislininkystės ūkių šeimininkams primenama, kad jei nebus atliktas kontrolinis svėrimas, nebus galima vertinti ir nustatyti gyvulių veislinės vertės. Buliukams, būsimiems reproduktoriams, bus taikomi itin griežti reikalavimai. Jie turi būti įrašyti į Kilmės knygos A skyrių, jei bus naudojami kaip veisliniai. Kilmės knygos B skyriuje įrašyti buliukai gali būti naudojami tik mėsai, nes jų palikuonys neturės veislinės vertės. Telyčaites pirkti, įsivežti, parduoti galima ir įrašytas į Kilmės knygos B skyrių. „Plėtojant veislininkystę be svėrimo neįmanoma išsiversti. Todėl ūkiai, kurie laikėsi visų reikalavimų, kurie augino ir pardavinėjo veislinius gyvulius, jau sverdavo. Vieni ūkininkai gyvulius sverdavo net kiekvieną mėnesį, kiti – kai realizuodavo ar įvertindavo gyvulį. Šį darbą padarė nedaug ūkių“, – paminėjo LMGAG direktorius. A.Pečiulaitis sakė, kad šiais metais visiems veislininkystės ūkiams sudarytos vienodos sąlygos dirbti, o visi duomenys bus suvesti į centralizuotą duomenų bazę. LMGAG direktorius pabrėžė, kad tie ūkininkai, kurie laiko galvijus mėsai, gyvulių produktyvumo kontrolės neturės atlikti.