B.Markauskas pritarė ne visiems J.Talmanto pasiūlymams.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) nariai XXIX suvažiavime išsirinko pirmininką, keturis vicepirmininkus ir naują prezidiumą. Nors oficialiai organizacijai priklauso tik apie 5 tūkst. narių, jos pasiektais rezultatais, beje, nemokėdami nario mokesčių, naudojasi 15–20 kartų daugiau ūkių savininkų.

Atsinaujinimo ženklai

Ketvirtai trejų metų kadencijai LŪS pirmininku išrinktas šalia Kėdainių ūkį turintis Jonas Talmantas. Jis ir buvo vienintelis kandidatas. J.Talmantą parėmė absoliuti dauguma – 36 skyriai iš 39 dalyvavusių suvažiavime.

„Nepyk, Jonai, bet aš už tave nebalsuosiu, nes nėra pasirinkimo“, – kaip visada prieš plauką kolegas ūkininkus šukavo Kupiškio LŪS skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius.

Kaltinti valdžios, kad LŪS nariai nesurado daugiau kandidatų, negalima. Reikia pripažinti, kad žemdirbiams trūksta veiklių lyderių. Kita vertus, LŪS nariai mėgsta pastovumą. Štai net 10 metų šiai organizacijai vadovavo Jonas Čiulevičius, 6 metus – Genutė Staliūnienė. Taigi labai tikėtina, kad J.Talmantas pasieks naują vadovavimo LŪS rekordą.

XXIX suvažiavimo dalyviai pritarė pirmininko siūlymui atnaujinti vicepirmininkų komandą. Vietas joje išsaugojo tik moterys – aktyvioji LŪS Joniškio skyriaus pirmininkė Lilija Šermukšnienė ir tolerantiškoji LŪS Ignalinos rajono skyriaus pirmininkė Marytė Lukaševičienė. Vicepirmininkų komandą papildys „Valstiečių laikraščio“ skaitytojams gerai žinomas ir ūkininkų autoritetą pelnęs Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius ir kylanti ūkininkų žvaigždė – jaunas, perspektyvus, bet jau turintis patirties Jonavos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Rimantas Kubiliūnas.

Naujieji LŪS vadovai (iš kairės): Marytė Lukaševičienė, Jonas Talmantas, Lilija Šermukšnienė ir Raimundas Juknevičius.

Pasitikėjimas senka

Veiklos ataskaitą pateikusiam J.Talmantui teko nelengva užduotis – ir kritikuoti valdžią, ir neperlenkti lazdos, nes dar niekada valdžioje nebuvo tiek daug su žemės ūkiu susijusių politikų. Vis dėlto LŪS vadovas priminė, kad pasitikėjimo avansas ir savai valdžiai baigiasi, nes jokia kita valdžia, taip drastiškai vykdydama mokesčių reformą, nebūtų sulaukusi tokios žemdirbių kantrybės.

„Įtampa žemdirbių gretose auga, valdžiai norime priminti, kad kardinalių pertvarkų sprendimus reikėtų priimti atsakingiau. Pasakysiu atvirai – žemdirbiai iš šio Seimo tikėjosi socialiai teisingesnės mokesčių politikos, – priminė J.Talmantas ir savo priekaištus pagrindė konkrečiais argumentais. – Išanalizavus mokesčių lengvatas matyti, kad 2014–2015 m. lengvatos žemės ūkiui tesudarė 13 proc. visų suteiktų mokesčių lengvatų. Be to, ūkininkai, palyginti su juridiniais asmenimis, turi gerokai prastesnes mokestines sąlygas. Pavyzdžiui, ūkininkai neturi galimybės pasinaudoti lengvata sumažinti apmokestinamąsias pajamas dėl vykdomo investicinio projekto, negali į leidžiamus atskaitymus įtraukti ir žemės įsigijimo vertės. Be to, ūkininkams, skirtingai nei juridiniams asmenims, neleidžiama diversifikuoti veiklos – mes galime užsiimti tik žemės ūkio produktų gamyba, pirminiu perdirbimu ir teikti paslaugas žemės ūkiui. Norėdami užsiimti kitokia veikla, ūkininkai privalo registruoti kitą individualią veiklą arba kurti įmonę, o tai padidina veiklos administravimo sąnaudas.“

Smulkiųjų nenurašė

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pripažino, kad vis dar trūksta lėšų praėjusios Vyriausybės duotiems pažadams įgyvendinti.

„Be to, dar buvusi valdžia priėmė sprendimą nuo 25 iki 15 procentų sumažinti kofinansavimą. Iš viso trūksta 330 milijonų eurų. Ką daryti? Štai turime per milijoną hektarų nenašių žemių, o pinigų paramai nėra, jų vis ieškome, o juk išmokos už nenašias žemes yra vienos teisingiausių“, – sakė B.Markauskas.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius rado pajamų šaltinį – drąsiai ragino baigti mokėti tiesiogines išmokas smulkiesiems ūkininkams: „Visi žinome, kad iš tikrųjų tai sofos ūkininkai. Reikia naikinti padidintas tiesiogines išmokas už pirmuosius 30 ha.“

B.Markauskas pritarė, kad išmokas turėtų gauti tik žemės ūkio gamyba užsiimantys ūkiai: „Jų neturi gauti tik mulčiuojantieji žemę. Tvarką sugriežtinome, NMA tikrina ir tikrins. Tačiau nekaltinkime visų smulkiųjų ūkininkų. Aš turiu vilčių, kad kai kurie iš jų ateityje papildys stambesnių ūkininkų gretas. Galime apsvarstyti galimybę padidintas išmokas skirti, pavyzdžiui, nuo 10 iki 30 ha dydžio ūkiams. Kita vertus, daugiau vilčių teikia Baltijos šalių susitarimas su Višegrado šalimis reikalauti, kad būtų suvienodintos tiesioginės išmokos“, – sakė B.Markauskas.

Žemdirbiai akcentavo, kad dabartinė vald-ia turi didesnį pasitikėjimą nei ankstesnė, tačiau kantrybė ne begalinė.

Reikalaus sąžiningumo

Europos Parlamento (EP) Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys Bronis Ropė buvo pamalonintas kandžiojo Z.Aleksandravičiaus pagyrų už veiklą Briuselyje. Europarlamentaro tikinimu, ES stengiasi reguliuoti žemės ūkio plėtrą, siekdama, kad jis būtų konkurencingas, o jo produktai kokybiški ir prieinami europiečiams.

„Sugrįšime prie visiems žinomos temos, susijusios su sąžiningu atsiskaitymu tarp gamintojo, perdirbėjo ir prekybininko. Vieną kartą šiai idėjai EP nepritarė. Sukaupėme svarių argumentų ir šių metų rudenį prie šios temos grįšime“, – žadėjo B.Ropė.

Kas laukia po 2020-ųjų?

„Labai daug priklausys nuo derybų su pasitraukiančia iš ES Didžiąja Britanija, kiek liks pinigų“, – sakė parlamentaras.

Ragino vienytis

LŪS suvažiavimo nariai ne kartą žaibus laidė į Žemės ūkio rūmus (ŽŪR), tačiau palyginti ramiai išklausė laikinojo jų pirmininko Sigito Dimaičio palinkėjimą: „Geriausių rezultatų valstybės valdyme galima pasiekti tik tada, kai yra valdžios ir savivaldos pusiausvyra. O savivaldos stiprybė įmanoma tik esant vienybei – tokio supratimo turėtume visi pasimokyti. Deja, matome, kad valstybės valdyme trūksta valstybinio požiūrio – valstybė vis dar gyvena nuo rinkimų iki rinkimų.“

ŽŪR vadovas iš LŪS suvažiavimo tribūnos visoms politinėms partijoms pasiuntė pasiūlymą pasirašyti bendrą susitarimą dėl žemės ūkio strategijos. Beje, prieš 5–6 metus ŽŪR bandė politikus supančioti sutartimis – partijų vadai iškilmingai pasirašydavo tokius dokumentus, žemdirbiams pažadėdavo ištikimybę, tačiau dažniausiai pažadų netesėdavo. Dar sunkiau visas partijas būtų susodinti prie vieno stalo.

Per linus į ateitį

LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas Z.Aleksandravičius lyg Sizifas pabandė į aukštą kalną ritinti didelį akmenį – sugrąžinti atgaivinimo viltį praktiškai jau žlugusiai linininkystei. Kaip įprasta, Zigmantas kalbėjo vaizdžiai, kandžiai ir jausmingai, tačiau iš tribūnos turėjo pastebėti, kad suvažiavime dalyvaujančių valdžios atstovų nesugraudino. Kodėl rapsus auginančiam kupiškėnui parūpo linai?

„Aš dalyvauju COPA-COGECA posėdžiuose ir atvirai jums pasakysiu naujieną, kurios valdžia dar neatskleidžia, – yra rimtų abejonių, kad dėl automobilių pramonės planų po 2020-ųjų dar auginsime rapsus. Ar jų kam nors reikės? Todėl jau dabar reikia apsidrausti ir pasiruošti atsarginį variantą, kokiomis kultūromis galėtume pakeisti rapsus“, – grėsmingai iš tribūnos rėžė kupiškėnas.

Prieš antrąjį pasaulinį karą Lietuva pagal linų plotus ir derlių buvo viena iš lyderių pasaulinėje rinkoje. „Gamtos sąlygos jiems auginti Lietuvoje palankios, rinkų galėtume surasti“, – žadino viltis Z.Aleksandravičius ir už linininkystės sužlugdymą žadėjo atlyginimą kitame pasaulyje.

Priekaištai valdžiai

Nerimu užsikrėtęs kupiškėno kolega iš Marijampolės Sigutis Jundulas piktai citavo aplinkos viceministro žemdirbiams metamus kaltinimus dėl aplinkos teršimo. Paradoksalu, tačiau jeigu ne S.Jundulas, daugelis ūkininkų apie tai nebūtų net žinoję. Kaip sakoma, šunys loja, o karavanas žygiuoja toliau.

Naujojo LŪS vicepirmininko, Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininko R.Juknevičiaus teigimu, žemės ūkio verslas yra specifinis ne tik dėl gamtos kaprizų: „Nė vienas verslas tiek daug nepriklauso nuo valdžios sprendimų. Įvairiais duomenimis, valstybė primoka iki 30 proc. kainos, kuri gaunama produkciją tiesiogiai parduodant rinkoje. Taip yra visose išsivysčiusiose pasaulio šalyse.“

Ūkininkas atkreipė dėmesį į žemės ūkiui ir apskritai valstybės ekonomikai labai nenaudingą augalininkystės ir gyvulininkystės santykį. Iš augalininkystės ūkininkai gauna net 70 proc. pajamų. Valdžios pastangos keisti susidariusią padėtį kol kas bevaisės – prioritetine kryptimi paskelbta gyvulininkystė vos kvėpuoja. Tokia padėtis nieko gero nežada ir augalininkystei, nes pasaulinės krizės atveju vidaus rinkoje grūdų į mėsą ir pieną paversti nepavyktų.

Ūkininkų pastabumas

Anykščių meras Kęstutis Tubis išbandė ūkininkų budrumą ir nudegė. Jis bandė pasigirti, kad anykštėnai ūkininkai, nepaisant vilkų antpuolių ir afrikinio kiaulių maro gniaužtų, kai kuriose srityse yra tarp lyderių.

„Jau trečius metus anykštėnai ūkininkai kasmet deklaruoja vis daugiau žemės ūkio naudmenų. Pavyzdžiui, pirmaujame šalyje pagal sodininkystės ir uogininkystės plotus bei pagal auginamų avių skaičių. Per metus mūsų ūkininkai nupirko 2 proc. daugiau traktorių ir net 10 proc. daugiau kombainų. Anykštėnai kasmet vis daugiau gauna ir tiesioginių išmokų“, – džiaugėsi meras.

Tačiau LŪS suvažiavimo delegatai labai greitai savo pastebėjimais merą prirėmė prie sienos. Pro patyrusių ūkininkų akis neprasprūdo, kad, artėjant prie poetų apdainuoto Anykščių krašto, dažniau nei kur nors kitur žemės savininkai ne tiek ūkininkauja, kiek turimus plotus tiesiog mulčiuoja ir sąskaitose laukia tiesioginių išmokų.

Nuotraukose

1.Naujieji LŪS vadovai (iš kairės): Marytė Lukaševičienė, Jonas Talmantas, Lilija Šermukšnienė ir Raimundas Juknevičius. (Nuotraukoje nėra į užsienį išvykusio Rimanto Kubiliūno.)

2.B.Markauskas pritarė ne visiems J.Talmanto pasiūlymams.

3.Kretingos LŪS vadovas Antanas Stonkus LŪS pirmininkui patarė pasitraukti iš Lietuvos socialdemokratų partijos: „Toliau nuo bėdos – niekas nežino, kas iš šios partijos liks po trejų metų.“

4.Kandusis Z.Aleksandravičius LŪS valdžiai neleido atsipalaiduoti

DĖŽUTĖ

LŪS pirmininkai

1989 02 – 1990 07 Povilas Paštukas

1990 07 – 2000 11 Jonas Čiulevičius

2000 11 – 2001 04 Vidmantas Butkus

2001 05 – 2001 09 Virgilijus Šironas

2001 09 – 2002 06 Saulius Cironka

2002 06 – 2008 07 Genutė Staliūnienė

nuo 2008 07 vadovauja Jonas Talmantas.