Giedrės Minelgaitės nuotr.

Šį mėnesį stumbrai veda jauniklius, tad vėl kilo diskusijos ir ginčai tarp ūkininkų ir gyvūnų  gynėjų. Birželio mėnesio duomenimis, Panevėžio ir Kėdainių rajonuose klajoja jau iki 250 šių gyvūnų. Ūkininkai tiesiai šviesiai rėžia – stumbrus reikia šaudyti, o gamtos mylėtojai atkerta – jokiu būdu. Taigi, ką daryti? Atsakymo šiuo metu nėra. Nepadėjo nei bendras visuotinis įvairių organizacijų susitikimas, vykęs šio mėnesio pradžioje.

Visuomenininkai – už stumbrus

Visuomenininkai, gamtos ir gyvūnų mylėtojai, gynėjai bei jiems prijaučiantys asmenys socialiniame tinkle „Facebook“ sukūrė atskirą „Lietuvos stumbrų“ grupę, kurioje ieško galimybių išsaugoti stumbrus Lietuvoje. Šie žmonės aktyviai kovoja už gyvūnų teises.

„Norime patikinti, kad neturime tikslo išsikovoti, kad visi stumbrai bet kokia kaina išliktų Vidurio Lietuvoje, kur gamtinės sąlygos jiems tinkamiausios. Mes suprantame, kad intensyvus ūkininkavimas, ūkininkų interesai daro įtaką stumbrų populiacijos išsaugojimui šiame regione. Mūsų tikslas – paskatinti konstruktyvią diskusiją aplinkosaugine tema, kur aiškiai žinant tikslus ir prioritetus, ieškoma geriausių išeičių, tiems tikslams pasiekti“, – „Lietuvos stumbrų“ vardu teigia aktyvistė Santarė Čaplikaitė.

Ūkininkų sąjunga: stumbrų turi nelikti

Visos šalies ūkininkams atstovaujantis Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas ūkininkas Jonas Talmantas pasipiktinęs atsakingų institucijų neveiksnumu, nes ir pats yra nukentėjęs nuo stumbrų.

„Pažadai, pažadai. Aš jais nebetikiu. Juk jau prieš trejus ar ketverius metus buvo žadama imtis priemonių. O kas padaryta? Nieko. Buvo žadėta juos išvežti į aptvarus, bet niekas niekur nieko nevežė. Buvo girdėti apie kažkokius nepavykusius bandymus… Bet realiai nieko nepadaryta. Ūkininkai yra pikti ir nusivylę tokiu neveiklumu. Vienas mano kolega stumbrą yra pavadinęs šventa karve, o aš juos vadinu ne stumbrais o kažkokiomis sulysusiomis katėmis. Jie vaikšto kur nori. Kartą, atklydę į mano kiemą, jie suėdė net 30 tonų cukrinių runkelių“, – pyko Lietuvos ūkininkų vedlys.

J. Talmantas tiesiai šviesiai sako – žemės ūkiui šie gyvūnai yra lyg akligatvis, kelio pabaiga.

„Ir mūsų šalyje, ir Europoje egzistuoja ne tik grynaveisliai stumbrai, bet ir hibridai. Stumbrai, kurie gyvena laisvėje ir yra hibridai, turi būti atskirti, išgabenti arba sunaikinti“, – griežtu tonu kalbėjo J. Talmantas.

Jo teigimu, Lietuva yra vienintelė šalis Europoje, kur stumbrai gyvena laisvėje, laisvai ganosi miškuose ir laukuose.

Gegužės, birželio, liepos mėnesiais stumbrai dažniausia atsiveda jauniklius, tad jų perkėlimas šiuo laiku – neįmanomas. / Giedrės Minelgaitės nuotr.

Gegužės, birželio, liepos mėnesiais stumbrai dažniausia atsiveda jauniklius, tad jų perkėlimas šiuo laiku – neįmanomas. / Giedrės Minelgaitės nuotr.

Medžioti draudžiama

Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko Lioniaus Stanevičiaus duomenimis, pernai du rajono medžiotojų būreliai prašė Aplinkos apsaugos agentūros leidimo sumedžioti keletą ligotų ir nusenusių stumbrų, bet leidimo negavo.

„Stumbras yra saugomas gyvūnas. Jo negalima medžioti. Mes ir nemedžiojame. Jei būtų priimtas sprendimas, kad galima sumedžioti kažkiek, problemų nebūtų. Mes visuomet pasiruošę, tačiau turime laikytis įstatymo. Pasakys – padarysim“, – kalbėjo L. Stanevičius.

Atliko apklausą

Kėdainiuose visuomenei reikšmingais klausimais neretai rengiamos apklausos. Tačiau šį kartą apklausą atliko visuomenininkai. Gamtos apsaugos asociacijos (GAA) „Baltijos vilkas“ teigimu,  mokslininkas Linas Balčiauskas pristatė tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti Vidurio Lietuvos gyventojų nuomonę apie stumbrus.

„Gaila, kad rezultatai neprieinami visiems – tikrai vertas dėmesio tyrimas. Smagu, kad vietiniai gyventojai nėra nusiteikę prieš stumbrus, mato gamtinio turizmo galimybes, o daugiau kaip pusė netgi nepritaria medžioklei. Tiesa, tik mažuma sutinka su stumbrais gyventi visai greta, o kiti norėtų, jog stumbrai būtų toliau nei už 5 kilometrų“, – teigia „Baltijos vilko“ atstovai.

Vėl planuoja…

Susidariusi situacija tikrai nejuokinga. Nepadėjo nei bendras visuotinis įvairių organizacijų susitikimas, vykęs šio mėnesio pradžioje. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba planuoja projektą, kuriuo bus siūloma dalį laisvėje gyvenančių stumbrų perkelti į laikinus aptvarus, o vėliau juos išleisti į laisvę jiems pritaikytose teritorijose. Tačiau tokie planai kelia aršias diskusijas. Kažin ar juos pavyks įgyvendinti, juk jau buvo bandoma ne vieną kartą…

Ir po šio susitikimo aišku liko tik viena, kad stumbrų likimas Vidurio Lietuvoje yra visiškai neaiškus.

Dimitrijus KUPRIJANOVAS
Daugiau skaitykite www.rinkosaikste.lt