Scanpix nuotr.

Šalies ūkininkai tikina, kad tokio pavasario nebuvo 25 metus: dėl naktinių užsitęsusių šalnų augalai badauja ir, jei nebus šilumos, tai gali atsiliepti derliui. Taip prognozuoja Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas. Jo žodžius patvirtino ir Žemdirbystės instituto mokslininkas Virginijus Feiza: „Iš tiesų pavasarį šiemet turime tokį, kaip reta. Neatsimenu ir aš pats, kad taip ilgai laikytųsi naktį neigiama, o dieną – švelniai teigiama temperatūra.“

Prastai sekasi daugeliui ūkininkų

Justinas Inčiūra ūkininkauja Širvintų rajone. Jo teigimu, dėl vėluojančio pavasario, gausių kritulių ir vėlyvų šalnų vėluoja sėja, tręšimo darbai, augalų purškimas. Jo žiniomis, prastai sekasi ne tik jam, bet ir kitiems šiame rajone dirbantiems ūkininkams.

„Praėjusį pavasarį buvo momentas, kai buvo šilta, o vėliau staigiai pasnigo ir turėjome šalnų. Vėliau oras greitai pasitaisė. Tada viskas buvo neblogai. Šis pavasaris – labai užsitęsęs. Jau norisi dirbti laukuose, o galimybių nėra. Auginu žieminius rapsus, kviečius, vasarines pupas, avižas. Rapsai dabar labai apdusę, tokiu metu jie jau turėtų vešėti, o dar yra laukų, kuriuose dėl drėgmės negalėjome dirbti. Labai daug išmirkusių plotų laukuose“, – LRT.lt kalbėjo J. Inčiūra.

Tuo metu ekologinį ūkį Ukmergės rajone turintis Valentinas Genys, kurio ūkininkavimo stažas – 35 metai, sako, kad ūkininkai patys turi prisiimti atsakomybę ir žiūrėti, kas tinka mūsų klimatui.

„Aš auginu speltų kviečius, žieminius rugius, kmynus ir motiejukus sėklai. Yra veislės, kurios mažiau pritaikytos Lietuvos sąlygoms. Žinoma, jos yra derlingesnės, bet reaguoja į ekstremalias oro sąlygas gerokai labiau nei kitos. Čia – kiekvieno ūkininko pasirinkimas. Veislės keičiasi, jos yra derlingesnės, bet vienais metais išloši, kitais – praloši. Čia – Lietuva. Kiekvienas ūkininkas turi atsižvelgti į sąlygas savo teritorijoje. Jei rizikuoju, prisiimu atsakomybę“, – patarė ūkininkas V. Genys.

Vaizdelis ne gerėja, o blogėja

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas J. Talmantas sako, kad per 25 ūkininkavimo metus neprisimena tokio pavasario, o kaip tokie orai atsilieps derliui – parodys laikas. „Aišku tai, kad dabar augalai badauja, nes kas naktį yra minusas, žemė šalta ir augalai negali įsisavinti maisto medžiagų. Taigi pavasaris ilgas ir šaltas. Jei nebus šiltų orų, derlius bus mažesnis“, – prognozuoja J. Talmantas.

Nuotaikos tarp ūkininkų, pasak J. Talmanto, yra įvairios – niekas nežino, kaip viskas atsilieps derliui. „Kai kurių kultūrų derlius bus mažesnis. Dabar reikia sėti baltyminius augalus – žirnius ir pupas, vasarinius kviečius, o žemė yra šalta ir viskas dygsta lėčiau. Augalai praranda energiją, daigelis būna silpnesnis, mažiau paima maisto medžiagų. Iš ilgametės patirties galiu pasakyti, kad vasarinių kultūrų derlius bus tikrai mažesnis“, – spėja Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas.

J. Talmanto teigimu, praėjęs pavasaris ūkininkams buvo neblogas, tačiau vasarą augalai nukentėjo nuo kenkėjų antplūdžio. „Pernai daugybę rapso buvo sunaikinta, ūkininkai nieko negalėjo padaryti, jokie pesticidai neveikė. Vėliau rudenį ištisai lijo, buvo sugadinta derliaus kokybė. Teko parduoti kaip pašarinius su didžiausiais nuostoliais. Nuotaikos tarp ūkininkų nėra malonios – rapsas gražiai peržiemojo, bet šiuo metu jis stovi, gelsta, maisto medžiagų nepaima ir neįsisavina nei fosforo, nei kalio. Vaizdelis blogėja, o ne gerėja“, – LRT.lt komentavo J. Talmantas.

Augalai sunkiai dygsta ir prastai įsisavina maisto medžiagas

Tokio prasto pavasario neprisimena ir Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas Virginijus Feiza.

„Būdavo šalčių, šalnų, bet neatsimenu, kad tris savaites laikytųsi tokia temperatūra: naktimis – neigiama, dieną – švelniai teigiama. Augalai rodo, kad sąlygos šiandien jiems nėra geros. Žieminiai rapsai nustojo augti, vegetacija – sulėtėjusi. Man ši situacija labiau primena ankstyvą pavasarį arba vėlyvą rudenį. Pasėti augalai labai sunkiai dygsta, ypač žiemkenčiai, jie praktiškai sustoję augti ir sunkiai savinasi maisto medžiagas“, – LRT.lt komentavo V. Feiza.

Pasak V. Feizos, per artimiausią savaitę turėtų paaiškėti, kas nutiks žieminiams rapsams: „Greitai jie pradės formuoti žiedynus ir kelti juos į viršų. Jei naktimis laikysis neigiama temperatūra, žiedynai gali nušalti ir žiedai gali būti sterilūs. Tada būtų didelių problemų. Po savaitės galėsime dar kartą įvertinti situaciją laukuose.“

Tuo metu pupos ir žirniai sėjami bene anksčiausiai iš visų augalų, ir jiems didelio pavojaus dėl šalnų nėra. „Šiems augalams pavojaus nėra, nes baltyminiams augalams reikia daug drėgmės. Pavyzdžiui, žirniai sugeria apie 60 proc. drėgmės nuo to, kiek jie patys sveria“, – skaičiavo V. Feiza.

Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjo teigimu, labiausiai suvargę dėl tokių orų – žieminiai javai, žieminiai kviečiai, žieminiai rugiai, žieminiai rapsai. „Tai – žiemojantys augalai, kuriems mūsų sąlygos yra nepalankios, trūksta šilumos“, – apibendrino V. Feiza.