Ūkininkai ragina neatsisakyti suvaržymų, perkant žemės ūkio paskirties žemę. Scanpix nuotr.

Europos Komisijos (EK) dėl esą perteklinių žemės įsigijimo saugiklių spaudžiama Lietuva jau parengė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas, kurios turėtų nuraminti Briuselio komisarus, tačiau ne visi sutinka pasiduoti. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) lyderiai nuogąstauja, kad, žemės ūkį purtant dažnoms krizėms, vis daugiau žemės gali atsidurti stambaus kapitalo rankose. Todėl jie ragina ginti Lietuvos dirbamą žemę ir jokiais būdais neliberalizuoti žemės pirkimo ir pardavimo rinkos.

Ragina nepaklusti

Prieš maždaug pusantrų metų Lietuvoje įtvirtinus gana griežtus žemės įsigijimo saugiklius, jais labiausiai buvo nepatenkinti laisvosios rinkos gynėjai. Dabar šiuos apribojimus ėmė kritikuoti Lietuvos verslo konfederacija.

Įteisinti saugikliai užkliuvo ir EK, kuri paskelbė, kad jie prieštarauja laisvo kapitalo judėjimo principams, ir pradėjo ES teisės pažeidimų procedūrą dėl esą diskriminacinio įstatymo. EK reikalauja atsisakyti minėtame įstatyme įteisintų kvalifikacinių sąlygų fiziniams ir juridiniams asmenims, kai šie žemės ūkio paskirties žemę perka ne pirmumo teise. Dabar iš jų reikalaujama, kad jie trejus metus būtų vykdę žemės ūkio veiklą, deklaravę žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, būtų įregistravę ūkininko ūkį arba turėtų žemės ūkio išsimokslinimo diplomą, o juridinio asmens pajamos iš žemės ūkio veiklos turi sudaryti daugiau kaip 50 proc. visų pajamų.

Lietuvos valdžia rengiasi paklusti Briuseliui, tačiau LŪS siūlo mokytis iš vengrų, lenkų ir priešintis nurodymams, kuriais esą suinteresuotas į dirbamą žemę nusitaikęs stambus tarptautinis kapitalas.

„Ar išties Lietuva turi būti pirmoji, besąlygiškai nįvykdžiusi šiuos reikalavimus? Turime svarių argumentų, todėl abejojame, ar nėra galimybių apginti valstybės interesus ginče su EK“, – tokios mintys skambėjo LŪS prezidiumo posėdyje.

Jo nariai taip pat piktinosi, kad ES taikomi dvigubi standartai – EK iš naujai įstojusių šalių reikalauja laikytis stojimo sutartyse prisiimtų laisvo prekių ir kapitalo judėjimo principo, o senbuvėms valstybėms leidžia savo žemę ginti aršiau.

„Tegu koks lietuvaitis pabando įsigyti žemės Prancūzijoje ar Vokietijoje, pamatys, kiek ten visokių saugiklių reikia įveikti. O naujokės ES šalys dabar spaudžiamos liberalizuoti savo dirbamos žemės rinką“, – nusivylimo neslėpė LŪS vicepirmininkas Raimundas Jovarauskas.

LŪS prezidiumo nariai, tarp kurių (iš kairės) R.Jovarauskas, Saulius Stirna, LŪS pirmininkas Jonas Talmantas ir Raimundas Juknevičius, ragina nepasiduoti EK spaudimui ir neatsisakyti žemės įsigijimo saugiklių.

Kam parūpo saugikliai?

Ūkininkams didžiausią nerimą kelia tai, kad dirbamos žemės įsigijimo saugikliai užkliuvo finansinėms struktūroms atstovaujančiai Lietuvos verslo konfederacijai. „Labai keista ir neramu, kad konfederacijai parūpo dirbama žemė. Jos atstovai argumentuoja, kad žemės ūkio paskirties žemės rinka apimta stagnacijos, bet taip nėra. Iš tikrųjų sandoriai vyksta – kiek žemės pasiūloma parduoti, tiek jos ir nuperkama. Tad kam tos manipuliacijos?“ – ūkininkų susirūpinimą išsakė R.Jovarauskas.

Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos lyderis R.Jovarauskas tvirtino, kad įteisinti žemės saugikliai tikrai nepakenkė dirbamos žemės rinkai. Įsigaliojus apribojimams, žemės pirkimo sandorių ir parduotos žemės plotas nesumažėjo, žemės kaina tolygiai augo.

Be to, saugikliai pristabdė spekuliacijas žeme. Tiesa, ūkininkams atstovaujančios organizacijos atstovai pripažino, kad įvesti apribojimai nepajėgė sustabdyti didžiojo kapitalo skverbimosi. To padariniai – nykstantys smulkieji ūkiai ir didelė žemės koncentracija vienose rankose. Tačiau tai vyksta jau seniai.

Ryški ūkių poliarizacija jau tapo Lietuvos žemės ūkio išskirtiniu bruožu. Žinome, kad vienas asmuo negali nuosavybės teise valdyti daugiau kaip 500 hektarų. O kaip yra iš tikrųjų? Apeidami šią nuostatą iš kairės ir iš dešinės, ne vienas asmuo ar įmonė valdo po keliolika ar keliasdešimt tūkstančių hektarų.

Lenkai, vengrai kovoja

Berlyne (Vokietija) vykusioje tarptautinėje parodoje „Žalioji savaitė“, be kitų klausimų, diskusijos virė ir dėl žemės įsigijimo saugiklių. „Mums nereikėtų skubėti atsisakyti tų saugiklių, nes į žemę taikosi stambios korporacijos“, – po susitikimų su kolegomis iš kitų Baltijos ir Višegrado grupės šalių sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Andriejus Stančikas.

Anot parlamentaro, spekuliacijos dirbama žeme kelia susirūpinimą ne tik naujoms ES šalims narėms. „Žemdirbius reikia apsaugoti nuo spekuliantų, nusitaikiusių į žemę. Net vokiečiai nerimauja, kad jų šalyje stambios korporacijos superka žemę“, – aiškino A.Stančikas.

Seimo KRK pirmininkas pripažino, kad Višegrado šalys atkakliau gina savo interesus dėl žemės. Vengrai nepasiduoda EK grasinimams ir kategoriškai pasisako prieš žemės pardavimą užsieniečiams, lenkai išsiderėjo ilgesnį pereinamąjį laikotarpį.

Bijo sankcijų

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinio direktoriaus Jono Sviderskio manymu, neįvykdžius EK reikalavimų, užgrius nemažos sankcijos, o tai atsilieps biudžetui. „Labai tikėtina, kad ES Teisingumo Teisme byla bus pralaimėta ir Lietuvai grės didelės finansinės netektys. Su EK reikalavimais sutiko Latvija ir, matyt, išskyrus Vengriją, sutiks ir kitos naujos ES šalys narės“, – LŽŪBA poziciją išsakė šios organizacijos vadovas.

Anot jo, jeigu kvalifikaciniai reikalavimai ir toliau bus taikomi pirmumo teisę turintiems asmenims, tada nereikėtų jaudintis dėl įstatymo pataisų, kurių reikalauja EK.

Minėto įstatymo pakeitimų projekte siūloma palikti žemės naudotojams ir kaimyninių žemės sklypų savininkams teisę pirmiems įsigyti parduodamą žemę. Šiems asmenims taip pat siūloma sumažinti šiandien taikomus kvalifikacinius reikalavimus. Pagal siūlomas nuostatas, siekiant pasinaudoti pirmumo teise, fiziniams asmenims būtų keliamas tik registruoto ūkininko ūkio, o juridiniams asmenims – 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos reikalavimas.

LŪS atstovai įsitikinę, kad nereikia bijoti sankcijų, nes Briuselis turės reformuoti savo santykius su ES narėmis. „Po „Brexit“ imta kalbėti, kad šalims bus suteikta daugiau laisvių. Tai kur mes dabar skubame? Dar bėda ta, kad Žemės ūkio ministerija, matyt, nepateikė svarių ir argumentuotų paaiškinimų, kodėl mums reikalingi saugikliai dirbamos žemės rinkoje, todėl ir kyla problemų“, – samprotavo R.Jovarauskas.

Kiek perka svetimi?

Ar Lietuvos ūkininkams reikia bijoti, kad užsieniečiai gali supirkti žemes? Žemės ūkio ministerijos duomenimis, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016-ųjų gruodžio 31 d. dirbamos žemės savininkai pateikė 64 622 pranešimus dėl žemės pardavimo. Tik 2 užsieniečiai, kurie nebuvo Lietuvos piliečių sutuoktiniai, kreipėsi dėl leidimo įsigyti dirbamos žemės. Taigi, remiantis oficialia statistika, būgštauti nereikėtų.

Tačiau ūkininkai tokiais skaičiais nepasitiki. Anot jų, iš tikrųjų sunku įvertinti, kiek užsienio ar vietinės kilmės investicinio kapitalo dalyvavo perkant žemę, nes yra daug galimų investavimo būdų, kurie paslepia kapitalo kilmę.

Vis dėlto didžioji problema – ne vienas ar kitas užsienietis, sumanęs ūkininkauti Lietuvoje, o investicinio kapitalo skverbimasis į žemės rinką. „Žemė – pagrindinė žemdirbių darbo priemonė, jeigu mes, Lietuvos ūkininkai, jos neteksime, neliks kaimo ir bus dar daugiau socialinių, demografinių problemų“, – konstatavo R.Jovarauskas.

Jaučia kapitalo grėsmę

Lietuvos ūkininkai prabilo, kad jie jaučia po per pasaulį nusiritusios 2008-ųjų finansinės krizės itin paspartėjusios stambaus kapitalo koncentracijos grėsmę. Apie tai, kad saujelė turtuolių ima dar sparčiau savo rankose telkti planetos išteklius, taip pat ir žemę, plačia burna kalba ir ES senbuvių valstybių ūkininkai.

LŪS paskelbtame pranešime teigiama, kad Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas konstatavo, jog vis didėjanti žemės nuosavybės koncentracija kelia grėsmę tvariai kaimo plėtrai. Keliose šalyse padėtis įvardijama kaip probleminė. Tarp tokių šalių minima Škotija, Bulgarija, panaši padėtis Rumunijoje, Vengrijoje, be to, perspėjimai skamba Vokietijai, Ispanijai, Italijai ir kitoms šalims. Žemės savininkais tampa asmenys, kurie net negyvena toje šalyje, ką jau kalbėti apie tai, kad jie jos nedirba.

„Jeigu jau vokiečiai ir prancūzai susirūpino, kad jų žemė neatsidurtų finansinio ar kitokio kapitalo rankose, mums reikia būti dar budresniems“, – perspėjo LŪS vicepirmininkas R.Jovarauskas.

Siūlo peržiūrėti saugiklius

Bronius Markauskas, žemės ūkio ministras

Prieš Lietuvą pradėta ES teisės pažeidimo procedūra dėl įteisintų žemės įsigijimo saugiklių ir, aišku, kad dėl to gresia nemažos sankcijos, kurios atsilieps biudžetui. Minėto įstatymo pataisas teiksime Seimui, o kaip tautos išrinkti parlamentarai nuspręs, taip ir bus.

Kita vertus, nereikia manyti, kad dabartiniai saugikliai užkerta kelią užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje. Juk dabar užsienio pilietis gali nupirkti juridinį asmenį, pavyzdžiui, kokią žemės ūkio įmonę su žeme ir kitu turtu. Tokia pasiūla yra. Be to, užsienietis gali įveikti galiojančius apribojimus, nes kvalifikacinę patirtį gali būti įgijęs kitoje šalyje, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Danijoje.

Žinoma, dabar ir kitose ES šalyse susirūpinta dėl žemės pirkimo spekuliaciniais tikslais. Ir vokiečiai kalba apie tai, kad finansinės grupuotės nusitaikė į dirbamą žemę. Taigi reikia iš esmės visiems peržiūrėti saugiklius ir iš naujo galvoti, kaip apsisaugoti nuo tokių spekuliacijų.

Be to, pagaliau reikia išsiaiškinti, kokia yra reali situacija Lietuvoje – kas ir kiek valdo žemės, kokia pinigų, už kuriuos ji įsigyta, kilmė. Galima pasižiūrėti, kas savininkas, bet ne visais atvejais tai bus tikrasis žemės šeimininkas.