15min. nuotr.

Drenažas – dirbtinė po žeme esančių vamzdynų ar ertmių sistema, šalinanti drėgmės perteklių iš dirvožemio. Šiai sistemai efektyviai veikiant, gerinamas vandens režimas, didinamas žemės ūkio augalų derlingumas.  Netinkamai prižiūrint drenažą, galima patirti nuostolių.

Užmirkus pievoms netenkama derlingų žemės plotų, kuriuose galėtų augti grūdiniai augalai, daržovės, vaisiai. Dėl prastai veikiančio drenažo prarandama apie 20 proc. derliaus.

Drenažo uždumblėjimo priežastys

Prastą drenažo funkcionavimą gali lemti įvairūs faktoriai. Pavyzdžiui – vamzdynų uždumblėjimas. Tai atsitinka dėl to, kad drenažo vamzdžio sienelės nepraleidžia vandens.  Į drenas jis patenka tik per sandūras ar specialiai perforuotas angas. Dažniausiai uždumblėjimo procesas pradeda vykti tada, kai drenos yra nekokybiškai arba nevisiškai apsaugotos filtruojančiomis medžiagomis. Šis procesas dažniausiai pastebimas lengvesnės mechaninės sudėties dirvožemyje (smėlio, priesmėlio, rišlaus smėlio).

Taip pat didelės įtakos turi pratekančio vandens užsistovėjimas melioracijos grioviuose. Jų dugnas užsineša sąnašomis, įsiveisia bebrai, apauga medžiais. Bebrai stato užtvankas, kurios pristabdo vandens debitą. Laukuose esantis vanduo taip pat užsistovi – drenažas užmirksta ir užsikemša, nebeatlieka savo funkcijų, pradeda augti dirviniai, gegužiniai asiūkliai, pelkinės vingiorykštės, kurių šaknys užkemša drenų vamzdynus.

Ką daryti, norint išvengti nuostolių?

Kad drenažas tinkamai tarnautų, reikia laiku valyti griovius, drenažo imtuvus, kalkinti dirvas, kad nesusidarytų palankios sąlygos drėgmę mėgstantiems asiūkliams plisti. Taip pat patariama naudoti dirvos sausinimo alternatyvas.

Kurminimas – naudojamas neakmenuotuose, sunkios granuliometrinės sudėties dirvožemiuose. Kurminama išilgai sausinamųjų griovių kertant skersines vagas, kuriomis vanduo iš kurminimo griovelių gali nutekėti.

Gilusis purenimas – naudojamas padidinti perteklinio vandens nuvedimui į drenas ir dirvožemio laidumą. Giluminis purenimas atliekamas 20 cm aukščiau nei drenažas, siekiant nesugadinti drenažo linijos.

Lysvinis arimas – laukas suariamas lysvėmis, nuo 8 m iki 16 m pločio, priklausomai nuo dirvožemio tipo. Išmestinėmis vagomis nuteka ne tik paviršinis vanduo, bet ir dalis perteklinio iš armens. Tai gana pigi ir paprasta sausinimo priemonė.

Sausinimo poveikis aplinkai

Sausinimo poveikis aplinkai labai įvairiapusis. Vykdant melioracijos darbus, pagerinamas dirvožemio drėgmės režimas. Taip pat pagerėja oro, šilumos, mikrobiologinių, maisto medžiagų sistemų veikla. Šie pasikeitimai naudingi ekonomiškai – derlingų žemių naudmenų našumas padidėja apie 3 kartus.

Sausinant ar drėkinant, itin sutrikdoma natūrali vandens apykaita, daroma įtaka biogeninių (azoto ir fosforo) medžiagų kiekių pokyčiams vandenyje. Dėl šios priežasties reguliuojant vandens režimą labai svarbu apsaugoti gruntinį ir paviršinį vandenį. Prieš imantis didelių darbų, reikia numatyti ir įvertinti poveikį gamtai.

Parama vandentvarkai

Esant prastai melioracinės sistemos būklei ir norint ją pagerinti, yra galimybė pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemone „Parama žemės ūkio vandentvarkai“. Šiuo finansavimo laikotarpiu priemonei įgyvendinti skirta beveik 87 mln. Eur.

Paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ (toliau – Priemonė) bus renkamos nuo 2016 m. kovo 1 d. iki balandžio 29 d. Jų finansavimui skirta 25 mln. Eur, paramos intensyvumas – iki 80 procentų.

Paramos gavėjais gali būti savivaldybės, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, fizinių ir juridinių asmenų grupės.

Remiama veikla: lauko drenažo inžinerinės infrastruktūros atnaujinimas, lauko drenažo sistemų pritaikymas joms keliamiems aplinkosauginiams reikalavimams, vietinės reikšmės vidaus kelių rekonstrukcija bei įrengimas, ariamos žemės kalkinimas pagal projektą.

Su visomis Priemonės įgyvendinimo taisyklių nuostatomis galite susipažinti Lietuvos kaimo plėtros 2014 –2020 metų programos priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Žemės ūkio ministro 2015 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 3D-578.

Dėl klausimų, susijusių su melioracijos sistemų ir jų hidrotechnikos statinių rekonstrukcija, galimybės dalyvauti asociacijų ar fizinių ir juridinių asmenų grupėse, teikiant paraiškas paramai gauti, Jūs taip pat galėtumėte kreiptis į savo rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistus, atsakingus už melioracijos rajono melioracijos sistemų būklę, kurie Jums suteiktų visą reikalingą informaciją.

Su Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa ir kita aktualia informacija apie teikiamą paramą pagal Programos priemones galite susipažinti Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje. Ketinantiems pretenduoti į paramą, rekomenduojama kreiptis į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Verslo ekonomikos skyrių arba rajonų biurų ekonomikos konsultantus, dirbančius visoje Lietuvoje.

 

Artūras Katinas
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos inžinerijos specialistas