J. Žurauskienės nuotr.

Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje nuo rugsėjo 25-osios vakaro paskelbta ekstremalioji situacija. Tokį įsakymą, atsižvelgdamas į Švenčionių rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos siūlymą, pasirašė administracijos direktorius Andrius Šarėjus.

Dėl meteorologinių ir hidrologinių reiškinių žemės paviršiui ir gilesniems jos sluoksniams, taip pat dėl žemės ūkio ar kitiems laukiniams augalams padaryto poveikio nuo rugsėjo 13 d. Švenčionių rajone buvo paskelbti ekstremalūs įvykiai, tačiau padėtis negerėja.

Rugsėjo 25 d. užfiksuotas itin didelis drėgmės perteklius. Dėl perteklinės drėgmės dirvose žemdirbiai negali nuimti derliaus ir vykdyti rudens sėjos darbų. Grūdinių augalų ir rapsų derliaus nuėmimo eigos rugsėjo 15 d. duomenimis, Švenčionių rajono ūkiuose, didesniuose nei 50 ha, javų nuimta tik 43 proc., kviečių – 54 proc., avižų – 40 proc., grikių – vos 5 proc.

Meteorologinių reiškinių poveikis neįteisintas kaip nenugalima jėga, kurios negalima nei numatyti, nei išvengti, nei nugalėti. Tačiau jų poveikis turi tiesioginę įtaką augalininkystės produkcijos auginimui, o žemdirbiai patiria sunkumų įrodinėdami, jog dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų.

Kaip ELTA jau skelbė, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Taryba liūtis siūlo pripažinti tinkamu ekstremaliosios situacijos paskelbimo kriterijumi.

(ŽŪR) taryba rekomenduoja ūkininkams, bendrovėms, kooperatyvams nedelsiant raštu informuoti bankus ir kredito įstaigas, Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA), sutartinius partnerius bei kitus kreditorius apie negalėjimą įvykdyti įsipareigojimų dėl nuo jų nepriklausančių kliūčių.

Raštiškas pranešimas bus pagrindas pradėti derybas atleisti nuo netesybų ar delspinigių mokėjimo bei perkelti įsipareigojimų vykdymą į kitus metus. Žemės ūkio veiklos subjektas turi surinkti bei pateikti įrodymus, kad jis realiai negali įvykdyti įsipareigojimų dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (fotonuotraukos, filmuota medžiaga, komisijos aktas, specialistų ir ekspertų išvados ir pan.).

Žemės ūkio rūmų taryba kreipėsi į rajonų savivaldybių administraciją ir siūlo dėl esamų sąlygų paskelbti savivaldybės lygio ekstremalią situaciją.

Taryba taip pat siūlo nukentėjusių nuo liūčių savivaldybių Taryboms kreiptis į Vyriausybę prašant didžiojoje Lietuvos teritorijos dalyje susiklosčiusias gamtines-hidrometeorologines sąlygas, lėmusias žalą žemės ūkio produkcijai ir veiklai, pripažinti tinkamu ekstremaliosios situacijos paskelbimo kriterijumi.

Žemės ūkio ministerijos prašoma skubos, tvarka inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kad žemės ūkio augalininkystės produkcijos augintojams nenugalima jėga būtų pripažinti pavojingi, ekstremalūs, žemės ūkio augalams pavojingi meteorologiniai reiškiniai, nuo kurių nėra galimybės apsidrausti draudimo bendrovėse, taip pat ekstremalių įvykių kriterijumi būtų nustatyti ekonominiai nuostoliai, patirti dėl tokių meteorologinių reiškinių.

Dėl šių metų liūčių padarinių, neleidžiančių žemdirbiams laiku įvykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų, į Žemės ūkio rūmus kreipėsi Rokiškio, Širvintų, Ignalinos, Šalčininkų, Akmenės, Anykščių, Kupiškio, Ukmergės, Molėtų, Radviliškio ir Raseinių rajonų savivaldybės, žemdirbių organizacijos ir atskiri žemdirbiai.

Savivaldybės lygio ekstremalią situaciją yra paskelbusios Širvintų ir Rokiškio rajonų savivaldybės.