A.Pališkis: „Jeigu iki kovo mėnesio bus neaiškumų dėl atsiskaitymo, manau, daug kas galiatsisakyti runkelių auginimo.“ Redakcijos archyvo nuotr.

Stambaus žemvaldžio ir atkaklaus Marijampolės regiono cukrinių runkelių augintojų interesų gynėjo Mangirdo Krunkaičio duktė Gintarė Krunkaitytė-Butkienė, nuo vaikystės matydama, kaip sunkiai dirba tėvas, net minties neturėjo kada nors pati tapti ūkininke. Likimas taip sudėliojo, kad trapios išvaizdos jauna moteris šiandien ne tik valdo stambų ūkį, bet ir jaučiasi save atradusi šioje srityje. 

Patarėjas ir mokytojas

M.Krunkaitis savo ūkį įkūrė 1991–1992 m., atsiėmęs tėvų žemę. Jo dukra Gintarė – trečios kartos atstovė, tęsianti Krunkaičių ūkio dinastiją. Moteris teigė, kad iš ūkio Lietuvoje pragyventi galima. „Nors esame įsipareigoję bankui, o grūdų kainos krinta, išgyvename. Žinoma, ūkininkams žadamos reformos verčia nerimauti, juk ketinama didinti degalų akcizą, kelti mokesčius. Bus matyti, kaip toliau seksis“, – kalbėjo G.Krunkaitytė-Butkienė.

Trejus metus ūkininkaujanti moteris teigė, kad iškilus su ūkiu susijusiems klausimams pirmiausia konsultuojasi su tėčiu. Jį vadina didžiausiu mokytoju ir geriausiu patarėju. Taip pat žinias G.Krunkaitytė-Butkienė gilina seminaruose, kursuose.

Pristabdė liga

Šį pavasarį žinomą Suvalkijos krašto ūkininką M.Krunkaitį į patalą paguldė liga. Skausmai neleido vyrui važiuoti į laukus ir planuoti pavasario darbų, tad juos jis patikėjo dukrai Gintarei.

„Drąsiai patikėjau ūkį dukrai, nes žinojau, kad ji sugebės tinkamai juo pasirūpinti. Gintarei jau anksčiau buvau perleidęs pusę šeimos ūkio, o dabar ji valdo ir antrą pusę. Duktė eina mano pėdomis ir augina tas pačias kultūras, kurias auginau aš“, – telefonu „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo sveikstantis M.Krunkaitis.

Išgirdusi pasiūlymą perimti valdyti ūkį, Gintarė gresiančios naštos neišsigando – žinojo, kad visada jaus tėvo palaikymą ir paramą. „Kol tėtis nesusirgo, vis šalia kartu ūkyje buvo. Kartu važinėjome po įstaigas tvarkydami įvairius reikalus. Jis man pasakojo, kaip auginti javus, cukrinius runkelius, rapsus, žirnius. Tėčio perduota patirtis vertesnė nei universitete suteikiamos žinios“, – kalbėjo G.Krunkaitytė-Butkienė.

G. Krunkaitytė-Butkienė valdo 400 ha ūkį, kuriame auginami cukriniai runkeliai, žieminiai ir vasariniai kviečiai, žieminiai rapsai,žirniai.

G. Krunkaitytė-Butkienė valdo 400 ha ūkį, kuriame auginami cukriniai runkeliai, žieminiai ir vasariniai kviečiai, žieminiai rapsai,žirniai.

Iš mažos sėklos

Savarankiškai kaip jaunoji ūkininkė G.Krunkaitytė-Butkienė pradėjo ūkininkauti 2014-ųjų pavasarį. Iš pradžių tėtis jai paskyrė 100 ha žemės. Dabar Gintarės ūkyje – 400 ha žemės.

Ūkininkė tęsia tėvo ūkio tradiciją. Derlingose Meškučių bei Skardupių kaimo (Marijampolės sav.) žemėse augina cukrinius runkelius. Pernai jų augino 32 ha, o šiemet plotą sumažino iki 21 ha. Moteris teigė, kad šios kultūros imasi atsargiai, bet, jeigu gerai seksis, tikino neatmetanti planų ateityje vėl padidinti jos auginimo mastą. G.Krunkaitytė-Butkienė tikino norinti pati įsitikinti, ar ūkiui naudinga auginti cukrinius runkelius, nes jau pernai baigėsi kvotų laikotarpis, ir saldžiosios šaknys bus superkamos pagal pasirašytas su augintojais sutartis.

Be cukrinių runkelių, ūkyje auginami žieminiai ir vasariniai kviečiai, žieminiai rapsai, žirniai. Nors pernykštė žiema išguldė beveik visus žieminius pasėlius, patirti nuostoliai neišgąsdino – šiemet G.Krunkaitytė-Butkienė pasirinko atsparesnes šalčiui veisles. „Šiais metais pasėliai sėkmingai peržiemojo, gražiai auga. Pasėjome jau išbandytą žieminių kviečių veislę „Edvins“. Beveik visus laukus jais apsėjome. Žiemkentiškumas didelis“, – pasakojo jo šeimininkė.

Atkaklų Marijampolės regiono cukrinių runkelių augintojų interesų gynėją ūkininką M.Krunkaitį šiemet pristabdė liga, todėl savo ūkį jis patikėjo dukrai. R. Kazakevičienės nuotr.

Atkaklų Marijampolės regiono cukrinių runkelių augintojų interesų gynėją ūkininką M.Krunkaitį šiemet pristabdė liga, todėl savo ūkį jis patikėjo dukrai. R. Kazakevičienės nuotr.

Pagalbos daugėja

Iki pradėdama ūkininkauti G.Krunkaitytė-Butkienė 15 metų dirbo Marijampolės policijos Personalo skyriuje. Moteris yra įgijusi Kauno technologijos universiteto maisto produktų technologės specialybę. Todėl jos posūkis į žemdirbystę daugeliui atrodo nesuprantamas.

„Aš ir dabar kiekvieną rytą pasipuošusi išeinu į darbą. Tik, aišku, kiek laisvesniu stiliumi“, – šypsojosi ji. Ūkyje, kaip ir daugelyje įstaigų, dirbti pradedama 8 val. ryto. Tuo metu renkasi samdomi darbuotojai, be kurių Gintarė neišsiverstų. Moteris džiaugėsi, kad vis daugiau pagalbos sulaukia iš išėjusio į pareigūno pensiją sutuoktinio Mindaugo. 10 klasę baigęs sūnus Dominykas taip pat žada rinktis agronomo profesiją.

Pernai, parengusi du projektus, G.Krunkaitytė-Butkienė įsigijo grūdų valymo, džiovinimo ir sandėliavimo įrangą, kuri labai pravertė per lietingą javapjūtę, naują kombainą, keletą žemės dirbimo padargų.

Masiškai neperims

Sigutis Jundulas

Sigutis Jundulas, Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus pirmininkas

Ar pavyks užsiauginti pamainą, priklauso nuo paties gaspadoriaus. Pažįstu ūkininkų, kurie vaikus prie žemės ūkio švelniai lenkia nuo mažumės. Tačiau kai kurių ūkininkų atžalos net nenori į tą pusę žiūrėti. Visokių yra pavyzdžių.

Neverta tikėtis, kad vaikai masiškai perims iš tėvų ūkius. Pažįstu porą jaunuolių, kurie norėtų perimti gimdytojų ūkį, bet dar nepriaugo iki to amžiaus.

Moderni technika, naujosios kompiuterinės ir palydovinės technologijos, manau, turėtų paskatinti jauną žmogų likti kaime. Juk dirbti traktoriumi dabar labai patogu. Nustatei autonominį režimą ir gali planšetėje žinias skaityti. Aišku, tai ne tas pats, kas 20 karvių laikyti ir melžti jas kilnojamu aparatu laukų aikštelėje lyjant. Tai matydami vaikai tikrai pabėgs.

Dvarai neperspektyvūs

Vidas Juodsnukis

Vidas Juodsnukis, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas

Europos Sąjungoje vyrauja šeimos ūkiai – jie sudaro apie 28 proc. visų ūkių. Vidutinis šeimos ūkio dydis siekia 21 ha. O Lietuvoje? Pažvelgime į ankstesnę Lietuvą. Prieš 500 metų Žygimanto Augusto inicijuota Valakų reforma rėmėsi 20 ha ūkiais, prieš šimtmetį Mykolo Krupavičiaus reforma – 30 ha ūkiais. Europos Sąjunga davė pakankamai lėšų Lietuvai, kad sukurtume normalius šeimos ūkius, o ką mes padarėme? Sugalvojome grįžti į viduramžius ir Lietuvoje kurti dvarus. Du ar tris tūkstančius dvarų sukūrėme, o apie 100 tūkst. šeimos ūkių palikti be paramos, be konsultavimo, be informacijos ir be moralinio palaikymo, tarsi jie būtų nereikalingi Lietuvai. Mano nuomone, Lietuvoje perspektyvūs tik vidutiniai šeimos ūkiai.