Šalia kelio Panevėžys–Krekenava dažnai galima išvysti stumbrų bandą.

Vidurio Lietuvoje laisvėje gyvenančių stumbrų pastarųjų metų populiacijos protrūkis gąsdina ne tik ūkininkus, bet ir eismo dalyvius. Suvaldyti po laukus ir kelius besiblaškančius į Raudonąją knygą įrašytus girių galiūnus – rimtas iššūkis aplinkosaugininkams, jau ne vienerius metus žarstantiems pažadus juos išgabenti į kitus regionus. Žemaitijoje aptvarai jau įrengti, išnaudotos europinės lėšos, tačiau į juos neperkeltas nė vienas laisvėje gyvenantis stumbras.

Partrenkė kelyje

Riedant keliu Panevėžys–Krekenava galima dažnai išvysti laukuose besiganančius gražuolius galiūnus. Smalsesni keliautojai bandoje suskaičiuoja per trisdešimt stumbrų ir jų jauniklių. Šio krašto žemdirbiai tvirtina, kad maždaug tokio dydžio bandą kone kasdien mato viename ar kitame pasėlių lauke.

Laukinių gyvūnų pasėliams daroma žala – gana skausminga tema vienų derlingiausių Lietuvos žemių ūkininkams. Tačiau jų išgyvenimų nepalyginsi su tais, kuriuos patiria su stumbrais kelyje susidūrę eismo dalyviai. Neseniai šiame kelyje įvyko avarija – anksti ryte lengvasis automobilis rėžėsi į bėgančių per kelią stumbrų bandą ir tris iš jų mirtinai sužalojo. Laimei, žmonių aukų buvo išvengta.

Tai ne pirmas atvejis Panevėžio rajone, kai automobilis partrenkia šiuos gyvūnus. Pastaraisiais metais stumbrų populiacijai staigiai augant pavojų šio krašto keliuose susidurti su iki tonos sveriančiais laukiniais gyvūnais tik daugėja.

„Vienas susidūrimas su stumbrais gali būti atsitiktinumas, kitas – sutapimas, įvykus trečiam – jau sistema. Akivaizdu, kad laisvėje gyvena per daug stumbrų. Be abejo, jie yra mūsų rajono ir Lietuvos pasididžiavimas, bet reikia tvarkytis, nes šie gyvūnai kelia pavojų žmonių gyvybei“, – teigė apie stumbrų keliamas grėsmes žemės ūkio ir aplinkos ministrams nekart aiškinęs Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.

Į Panevėžio rajono Pašilių stumbryną pasigrožėti stumbrais privažiuoja daug turistų. Redakcijos archyvo nuotr.

Į Panevėžio rajono Pašilių stumbryną pasigrožėti stumbrais privažiuoja daug turistų. Redakcijos archyvo nuotr.

Anot mero, ūkininkai kasmet patiria vis daugiau nuostolių dėl stumbrų padarytos žalos, valstybė moka vis didesnes kompensacijas, eismas šiame krašte darosi nesaugus, bet šių gyvūnų laisvėje populiacija darosi nevaldoma.

2015 metais aplinkos ministras patvirtino Stumbrų apsaugos planą, pagal kurį dalis stumbrų turi būti išgabenti į Telšių miškų urėdijos valdose esantį „Žvėrinčių“, dalis – į Dzūkijos nacionalinį parką. „Žvėrinčiuje“, pasinaudojus europinės paramos lėšomis, jau įrengti modernūs aptvarai, tačiau nė vienas iš laisvėje gyvenančių stumbrų čia nebuvo perkeltas.

Populiacijos protrūkis

Aplinkos ministerijos (AM) duomenimis, Panevėžio ir Kėdainių rajonuose laisvėje gyvena mažiausiai 180 pasaulio mastu saugomų ir į Raudonąją knygą įrašytų stumbrų. Dauguma jų – apie 150 – telkiasi Kėdainių krašte. Dar 16 šių girios galiūnų gyvena Pašilių stumbryno aptvaruose.

Kelis dešimtmečius stumbrų, kurių populiaciją Lietuvoje pradėta atkurti 1969 metais, buvo kelis kartus mažiau. Pastaraisiais metais šių laukinių gyvūnų laisvėje ėmė stipriai gausėti. Vien tik pernai laisvėje buvo atvesta 40 jauniklių. Manoma, kad į jų bandą atklydo patinas iš Belovežo girios, kuris ir turėjo įtakos mūsiškių stumbrų populiacijos protrūkiui.

Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas tvirtino, kad stumbrų populiacijos augimas atsispindi žemės ūkio pasėliuose. „Kasmet žala auga, o aplinkosaugininkų pažadai stumbrus išvežti į tuos rajonus, kur ne tokia intensyvi žemdirbystė, kol kas yra bevaisiai“, – konstatavo jis. Anksčiau AM atstovai ūkininkams atsikirtinėjo, kad tam nėra pinigų. O kai stumbrams perkelti buvo gauta europinė parama, metami argumentai, kad perkelti šiuos laukinius gyvūnus – nelengvas procesas.

Šalia kelio, kur neseniai įvyko susidūrimas su stumbrų banda, gyvenantis Panevėžio rajono ūkininkas Antanas Zopelis apgailestavo, kad aplinkosaugininkai ilgai juos maitino pažadais stumbrus iškelti į kitas buveines, tačiau mažai ką tenuveikė. Kelyje įvykusi avarija, kurios metu nukentėjo vienas keleivis ir buvo nutrenkti trys stumbrai, vėl apnuogino, anot specialistų, netinkamose buveinėse besiblaškančių girios galiūnų problemą.

Dar didesnio pavojaus bomba tiksi Kėdainių rajone šalia „Via Baltica“ magistralės, kur miškelyje ties Vilainiais yra susitelkusi apie 70 stumbrų banda. Yra didelė grėsmė, kad šie tvirti galiūnai bet kuriuo metu gali atsidurti sunkiuoju transportu apkrautoje magistralėje.

AM Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys siūlytų Kėdainiuose surengti ekstremalių situacijų valdymo komisijos posėdį ir imtis atitinkamų priemonių, kad neištiktų nelaimė.

Ketinimai užstrigo

AM Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas pripažino, kad ketinimai perkraustyti stumbrus kol kas užstrigo. Tačiau užtikrino, kad jokiu būdu neatsisakoma plano juos iškelti į Žemaitiją ir Dzūkiją.

„Kaip ir buvo žadėta, „Žvėrinčiuje“ įrengtas modernus aptvaras su visa stumbrų priežiūrai reikiama infrastruktūra. Čia buvo perkelti 4 stumbrai iš Pašilių stumbryno, bet mums kol kas nepavyko nė vieno paimti iš laisvės“, – apgailestavo aplinkosaugos specialistas ir pridūrė, kad minėtos infrastruktūros ir 50 ha aptvarų, kur gali gyventi apie 15 stumbrų, įrengimas kainavo apie 960 tūkst. eurų.

L.Budrys užsiminė, kad yra parengtas Dzūkijos nacionalinio parko Dainavos girioje planuojamo stumbryno techninis projektas. Čia 100 ha plote turėtų būti įrengtas didžiausias Lietuvoje nelaisvėje gyvenančių stumbrų rezervatas, kur didelėje teritorijoje galės gyventi apie 25 gyvūnai. Taip pat ketinama atnaujinti Krekenavos girininkijoje 50 ha plytintį Pašilių stumbryną, kurio aptvarai kai kur yra kritinės būklės. Kiek kainuos didžiausio stumbryno įrengimas ir senojo atnaujinimas, kol kas tiksliai nesuskaičiuota. Tačiau, anot AM atstovo, įvertinus išlaidas „Žvėrinčiuje“, tam prireiks ne mažiau kaip 2–3 mln. eurų.

Stumbrų perkėlimas į aptvarus Dzūkijos miškuose – tik plano dalis. Čia apsipratusius gyvūnus ketinama išleisti į laisvę, jie galėtų migruoti tarp Lietuvos miškų ir Belovežo girios. O į jų vietą vėl atvežti stumbrus iš Aukštaitijos. Panevėžio ir Kėdainių miškuose numatyta palikti apie 40 istorinių gyvūnų.

Nepavyko užmigdyti

L.Budrys pripažino, kad rengiant stumbrų perkraustymo planą nebuvo įvertinti kai kurie niuansai. „Manyta, kad nebus sudėtinga stumbrus užmigdyti. Bet, pasirodė, kad ne viskas taip paprasta. Todėl ir sustojo mūsų planai“, – aiškino aplinkosaugininkas.

Anot pašnekovo, grupė specialistų, tarp kurių buvo ir Rusijos ekspertas, bandė užmigdyti stumbrus, tačiau nepavyko. Sugebėta tik vienai patelei uždėti antkaklį su siųstuvu. „Priežastys banalios. Belovežo girios stumbrai yra gana jaukūs, prisileidžia žmogų per 15–20 metrų. O mūsiškiai, ūkininkų nuolat vaikomi iš pasėlių, tapo baikštūs, bijo žmonių. Nepriartėjus neįmanoma iššauti ampulės su vaistais“, – stumbrų elgsenos niuansus aiškino AM atstovas.

Be to, paaiškėjo, kad stumbrams migdyti leidžiami vaistai yra per silpni. Tam reikia heroino pagrindu pagamintų vaistų, kuriems įsivežti būtina atlikti atitinkamas procedūras, gauti leidimą.

Stinga nuoseklumo

papsys

Rytas Papšys, Lietuvos stumbrų ekspertas

Lietuvoje įvairiose srityse stinga nuoseklumo ir tęstinumo, daugiau kalbama ir pristatoma, nei dirbama. Manau, kad buvo skubotai pasakyta, jog stumbrus tuoj išvešime. Suvaldyti gyvūnus yra ne vienadienis ar vieno etapo darbas. Per akimirką to nepadarysi. Iš tikrųjų esame nemažai nuveikę: sekame stumbrų bandą, esančią prie Kėdainių, atlikome jų genetinius tyrimus ir kt.

Nepasakyčiau, kad pasėliams didžiausią žalą daro stumbrai. Bėda, kai jie susimeta į vieną didelę bandą. Suskaldžius juos nedidelėmis grupėmis problemų būtų mažiau. Patys ūkininkai sako, kad banda, kurią sudarė 30 stumbrų, buvo galima pasigrožėti. Dabar visų laukinių gyvūnų populiacija stipriai pagausėjo. Juos reikia valdyti ir nuosekliai dirbti.

Faktai

Istoriniais laikais stumbrų populiacija buvo susitelkusi centrinėje Europoje, arealo ribos siekė Šveicariją vakaruose, Baltijos jūros valstybes šiaurėje, Juodosios ir Azovo jūrų šiaurines pakrantes pietryčiuose.

Dėl sumažėjusio miškų ploto ir medžiotojų veiklos stumbrai pirmiausia išnyko Vakarų Europoje. Ilgiausiai, iki 1919 metų, jie išsilaikė Belovežo girioje.

2014-ųjų pradžioje stumbrų populiacija Europoje sudarė apie 3 602 laisvėje gyvenantys stumbrai, 423 pusiau laisvėje gyvenantys ir 1 340 aptvaruose laikomi stumbraie. Europoje šie gyvūnai laisvėje gyvena vienuolikoje šalių: daugiausia jų priskaičiuojama Baltarusijoje (1 241) ir Lenkijoje (1 138). Taip pat jie gyvena Rusijoje, Ukrainoje, Lietuvoje, Rumunijoje, Latvijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Bulgarijoje, Slovakijoje.