R.Kubiliūnui už nugaros – aukcione įsigytos fermos, kuriose jaunasis ūkininkas augins mėsinius šarolė veislės galvijus. A. Čapliko nuotr.

Prieš vienuolika metų iš tėvo perėmęs ūkį Čičinų kaime (Jonavos r.), buvęs Lietuvos kariuomenės jėgeris Rimantas Kubiliūnas juokauja, kad pirmiausia jį sužlugdė. Iš tikrųjų nesužlugdė, tik atsisakė tėvo pamėgtos pienininkystės ir išgelbėjo ūkį nuo gresiančių sunkumų. Dabar jaunasis ūkininkas žengia kitą žingsnį, kuriam vis dar nesiryžta labiau patyrę jo kolegos, – dalį augalininkystės ūkio skirs mėsinei galvijininkystei.

Reformos veiksniai

Laikas parodė, kad tada 25-mečio ūkininko nuojauta neapgavo. „Tuo laiku, 2006–2007 metais, pienininkystės perspektyvos buvo liūdnos“, – pagrindė tuometį sprendimą Rimantas.

Netrukus pienininkystės ūkiai patyrė milžiniškus išbandymus, o augalininkystės ūkiams pastarasis dešimtmetis buvo labai sėkmingas. Tačiau dabar 36-erių sulaukęs vis dar jaunasis ūkininkas vėl imasi reformų – dalį ūkio skirs gyvulininkystei. Kodėl? Vėl remiasi nuojauta? Žemės ūkio rinkos ekspertai jau antrus metus kalba apie artėjančius sunkumus užsiimantiesiems tik augalininkyste, tačiau absoliuti dauguma ūkininkų į šiuos perspėjimus kol kas nereaguoja.

„Neatmetu ir nuojautos, tačiau imtis gyvulininkystės paskatino ir susiklosčiusios aplinkybės. Neseniai aukcione buvo parduodamos šalia mano ūkio išlikusios penkios fermos. Pastatai seni, bet mačiau, kad galėčiau juos rekonstruoti, pritaikyti šiuolaikiniam ūkininkavimui, todėl ir įsigijau“, – aiškino Rimantas.

Kitas svarbus veiksnys – kai grūdų kainos rinkoje buvo aukštos, buvo galima pelningai ūkininkauti net prastokose Čičinų žemėse, gaunant 4–5 t iš ha. Tačiau dabar padėtis grūdų rinkose pasikeitė, todėl ateina laikas imtis permainų. Beje, tarybiniais metais Rimantui priklausančiuose 90 ha (iš 340 ha) žemės buvo daugiametės pievos.

„Todėl ir nusprendžiau peržiūrėti sėjomainą. Ten, kur yra daug elektros linijų stulpų, šlaitai, kalvos, sėsiu daugiametes pievas, o įsigytuose dviejuose tvartuose laikysiu mėsinius galvijus“, – paaiškino R.Kubiliūnas.

Žingsniu priekyje

Kai kurie net gerokai didesnę patirtį turintys kolegos ūkininkai dar tik užčiuopia kokią nors problemą, o Rimantas jau ragina ją svarstyti, užbėgti jai už akių. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo posėdžiuose Rimanto nuomonė neretai būna netikėta, tarsi jis numatytų kelis ėjimus į priekį. Tai patvirtino ir LŪS pirmininkas Jonas Talmantas: „R.Kubiliūnas – perspektyvus ūkininkas. Labai džiaugiuosi, kad jis vadovauja LŪS Jonavos skyriui. Jis jau dabar daug išmano ir, svarbiausia, daug domisi. Prieš imdamasis mėsinės galvijininkystės teiravosi ir mano nuomonės. Pritariau, padrąsinau. Jo vietoje ir aš taip elgčiausi. Esu įsitikinęs, kad jam seksis.“

J.Talmanto teiginius patvirtina statistiniai duomenys. Nors Čičinų žemių derlingomis nepavadinsi, 2016-aisiais jaunasis ūkininkas kūlė po 3 t iš ha žieminių rapsų, 6,5 t iš ha žieminių kviečių, apie 6 t iš ha vasarinių miežių ir apie 4,5 t iš ha žirnių. Rekordiniais 2015 m. Rimanto rezultatai irgi buvo rekordiniai: 7,5 t iš ha žieminių ir 6,5 t iš ha vasarinių kviečių.

R.Kubiliūno ūkyje gaunamas derlius ne ką mažesnis nei ūkininkaujančiųjų geresnėse žemėse, tačiau Rimantas žiūri į tolimesnę ateitį, į jau artimiausiais metais augalininkystės ūkių laukiančius išbandymus. Apie vieną iš jų neseniai rašė ir „Valstiečių laikraštis“ ( 2017 02 11 str. „Artėja grūdų tvanas iš Ukrainos“).

„Manau, kad įtaką ES rinkai jau artimiausiais metais darys Ukraina. Į šią valstybę daug investuoja amerikiečiai. Ne veltui ši šalis vadinama Europos aruodu. Taigi jau netolimoje ateityje konkuruoti su ukrainiečiais bus vis sunkiau. Ši aplinkybė mane irgi paskatino pagalvoti ir apie kitas ūkininkavimo galimybes“, – aiškino Rimantas.

Nors ūkininkas kadaise atsisakė pienininkystės, dabar ryžosi imtis mėsinių galvijų auginimo.

Augins šarole galvijus

R.Kubiliūnas pasirinko auginti Prancūzijoje išvestus šarolė veislės mėsinius galvijus. Kodėl šarolė?

„Daug svarsčiau, tariausi su specialistais. Susidariau nuomonę, kad šarolė galvijai pasižymi labai geru prieaugliu, palyginti nedaug pašarų suėda, todėl manau, kad pradedančiajam užsiimti gyvulininkyste jie labai tinka. Šįmet įsigysiu 30, po 5–7 metų turėčiau auginti apie 120, o su prieaugliu bus galimybė laikyti apie 200 galvijų“, – dalijosi planais ūkininkas.

Mėsinius galvijus Rimantas augins intensyviai – visus metus jie bus tvartuose, žinoma, bus įrengtos pakankamo ploto aikštelės gyvuliams lauke pasivaikščioti. „Vienam galvijui skirsiu apie 7 kv. m ploto tiek fermoje, tiek lauke“, – sakė R.Kubiliūnas.

Jaunasis ūkininkas nebandys išrasti dviračio – bendradarbiaus su Lietuvos mėsinių galvijų gerintojų asociacija ir UAB „Baltic Vianco prekyba“. Bendrovės specialistai padės ūkininkui atsirinkti galvijus ir, žinoma, realizuoti jau užaugintus.

Kodėl buksuoja kooperacija?

Vertą dėmesio pasiūlymą neseniai Rimantas pateikė į LŪS prezidiumo posėdį atvykusiems Žemės ūkio ministerijos vadovams, sukantiems galvą, kaip efektyviau paskirstyti iki 2020-ųjų Lietuvos žemės ūkiui skirtas ES paramos lėšas. Visi žino, kad tų lėšų liko nedaug.

„Akivaizdu, kad kai kurie ūkininkai perka per daug traktorių, atsižvelgiant į ūkio dydį, tiek jiems nereikėtų. Mano 340 ha ūkyje yra du traktoriai ir vienas teleskopinis krautuvas. Ir man užtenka. Tačiau techniką panaudoju maksimaliai: vienas traktorius per trejus metus dirbo beveik 3 000, o senesnis per septynerius metus – jau 7 000 moto valandų (?). Pažįstu ūkininkų, kurie 100 ha ūkyje turi tris traktorius ir per 5 metus kiekvienas vidutiniškai teišdirbo po 1 000 valandų. Tai gal vertėtų teikiant paramą atsižvelgti, kaip ūkininkas sugeba panaudoti techniką?“ – siūlė jaunasis ūkininkas.

Galbūt ir dėl šios priežasties ūkininkai Lietuvoje nesijungia į kooperatyvus, kaip tai daro jų kolegos Vakarų Europos šalyse.

„Gal per gerai gyvename. Paradoksalu, tačiau ir ES parama nepaskatino kurti kooperatyvų. Mes susidarėme įspūdį, kad jau sustiprėjome ir kooperuotis nebeverta. Iš tikrųjų esame silpni, mūsų ūkiai palyginti smulkūs, todėl įsilieti į ES ir pasaulinę rinką sunku, o ateityje konkuruoti bus dar sunkiau“, – tikino Rimantas.

Taigi išeitis aiški – būtina kooperuotis. Kokiu būdu?

„Manau, gautą ES paramą galėjome panaudoti daug efektyviau. Kiekvienas rajonas galėjo turėti stambų technikos nuomos kooperatyvą. Toks kooperatyvas galėtų daug efektyviau panaudoti galingesnius traktorius, žemės dirbimo bei sėjos padargus ir greičiau juos pakeisti naujais. Dabar užsidarome savo ūkiuose su traktoriukais, o paskui stebimės, kad dirbame nenašiai“, – svarstė Rimantas.

Šeima ir talkininkai

Jaunojo ūkininko šeimą prieš tris mėnesius papildė antrasis sūnus. Vyresniajam – devyneri. Žmona Vilma – anglų kalbos mokytoja. Taigi pagalbininkai dar auga, o Rimantui talkininkų reikia jau dabar. Kiek? Šiuo metu 340 ha ūkyje R.Kubiliūnui talkina vienas giminaitis, o sezono metu ūkininkas samdo dar vieną darbininką iš Čičinų kaimo. Už gyvulininkystės reikalus Rimanto ūkyje atsakys sesuo. Tačiau ir jai reikės pagalbininko, o vėliau gal net kelių.

„Mokančių ir norinčių dirbti nelengva rasti. Pakalbinu bendraamžius ir jaunesnius, bet daugelio iš jų norai neatitinka galimybių. Jie nori uždirbti iš karto daug, o taip nebūna. Pirmiausia parodyk ką gali, ką moki, ar sugebi, o tada bet kuris darbdavys tau mokės gerą atlyginimą“, – svarstė pašnekovas.

Tarp kandidatų dirbti R.Kubiliūno ūkyje buvo ir vadinamųjų darbo emigrantų.

„Buvo ir tokių, kuriems siūliau padirbėti ūkyje už 800 eurų per mėnesį. Kai sužinojo, kad ketinu auginti ir gyvulius, atsisakė. Paaiškino, kad Airijoje per mėnesį uždirba 1 300 eurų, atskaičius mokesčius. Keista, kad lygindami atlyginimus jie neįvertina visų aplinkybių, kitaip tikrai pasirinktų dirbti ir gyventi čia, šalia savo namų“, – sakė Rimantas, jaunystėje kelis mėnesius išbandęs emigranto dalią Izraelyje. Nepatiko.

Svarbiausias laikas gyvenime

Iš kur jaunasis ūkininkas turi tiek užsispyrimo? Priežasčių verta paieškoti R.Kubiliūno biografijoje. Į akis krinta sportiškos išvaizdos vyro tarnyba Lietuvos kariuomenėje, Vytauto Didžiojo jėgerių batalione 2001-aisiais, Kaune. Nesigaili?

„Tik vieneri metai, tačiau vertinant pagal įtaką tai buvo bene svarbiausias laikas mano gyvenime. Tarnyba mane labai pakeitė – užgrūdino valią, ištvermę, išmokė kantrybės, privertė suprasti, kad už viską savo gyvenime pirmiausia esu atsakingas aš pats, – sakė jis. – Ypač užgrūdino išgyvenimo pratybos miškuose, plaukimas vilkint nelengvą uniformą ir su ginklu, nardymo pratybos. Įgytos patirties niekada nepamiršiu. Nors vieneri tarnybos metai labai greitai prabėgo, prisiminimų užteks visam gyvenimui.“

Beje, karinę tarnybą Rimantas baigė su Vytauto Didžiojo jėgerių bataliojo vadovybės pagyrimo raštu.

Turi savo nuomonę

Darius Dzekčiorius, UAB „Baltic Vianco prekyba“ direktorius

Kiekvienam augalininkyste užsiimančiam ūkininkui patarčiau pasidomėti gerai pasvertu Rimanto sprendimu. Ne paslaptis, kad kiekviename ūkyje yra javams auginti netinkamų plotų. Išnaudokite juos maksimaliai. Galbūt verta auginti mėsinius galvijus, juk galėsite papildomai užsidirbti. Pastebėjau, kad Rimantas išklauso patarimus, bet turi ir savo nuomonę. Pavyzdžiui, aš siūliau auginti ir šarolė, ir limuzinų veislių galvijus, net labiau raginau rinktis pastaruosius. Rimantas pasirinko šarolė veislę, o jo argumentai tikrai svarūs. Mes padėsime jam Vokietijoje įsigyti pasirinktų galvijų, jeigu prireiks, patarsime, konsultuosime iškilus klausimams. O jeigu pageidaus, padėsime ir realizuoti užaugintus galvijus.