Norėdami kompensuoti galimus praradimus dėl krentančių pieno kainų, A. ir I. Šveikauskai pradėjo auginti ir mėsinius galvijus. R. Kazakevičienės nuotr.

Artėjantis vasaros sezonas Lietuvos pienininkams vėl kelia nerimą – neaišku, kokia bus pieno supirkimo kaina, nes jau kurį laiką ji krinta. Smulkiems ūkiams po krizės pieno sektoriuje kaina dar nebuvo padidėjusi tiek, kad jie būtų galėję atsigauti.

Kaina smunka

Nors pasaulio rinkose pieno produktų paklausa didelė, Lietuvoje septynis mėnesius augusi žaliavinio pieno supirkimo kaina pastaruoju metu ėmė smukti. Vasarį už toną natūralaus pieno mokėta vidutiniškai 297,2 euro – 2 proc. mažiau nei sausį, bet 38,8 proc. daugiau nei pernai vasarį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį sumažėjo 1,3 proc. – iki 236,3 euro už toną, pranešė Žemės ūkio ministerija.

Praėjusį mėnesį supirkta 90,21 tūkst. tonų pieno – 2,6 proc. mažiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, didžiausi perdirbėjai už toną natūralaus pieno mokėjo vidutiniškai 357 eurus – 3,6 proc. mažiau nei sausį, bet 39,1 proc. daugiau negu tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

AB „Pieno žvaigždės“ už toną pieno vasarį vidutiniškai mokėjo 304,3 euro (stambiems gamintojams – 359 eurus), UAB „Marijampolės pieno konservai“ – 305,9 euro (354 eurus), AB „Rokiškio sūris“ – 296,8 euro (361 eurą), AB „Žemaitijos pienas“ – 319,2 euro (357 eurus), Vilkyškių pieninė – 298 euro (353 eurus).

Negalutiniais Europos Komisijos duomenimis, vasarį vidutinė ES šalių pieno supirkimo kaina buvo 336,7 euro už toną – 0,9 proc. didesnė nei sausį.

Pasaulinis pieno produktų prekybos sistemos „Global Dairy Trade“ indeksas, parodantis vidutines pieno produktų kainas, per paskutinius du aukcionus mažėjo. Vasario 21 dieną jis smuktelėjo 3,2 proc., o kovo 7 dieną – dar 6,3 proc.

Buvo šoktelėjusios

Gudinės kaimo (Marijampolės sav.) ūkininkė Iveta Šveikauskienė teigė, kad jiedu su vyru kol kas negirdėjo apie kainų pokyčius ir apie permainas, ko gero, sužinos tik šią savaitę.
Moteris sakė, kad pavasarį jų ūkyje daug karvių užtrūko, todėl primelžiama ir parduodama mažiau pieno. „Įprastai melžiame apie 30 karvių, o šiuo metu pieno duoda tik 10. Dar yra veršingų telyčių. Taip pat auginamės pamainą ateičiai. Mūsų planuose – nuolat turėti 30 melžiamų karvių. Kitą ūkio dalį sudaro mėsiniai galvijai“, – apie mišrų ūkį kalbėjo I.Šveikauskienė.

Savo ūkyje primelžtą Šveikauskai pieną parduoda žemės ūkio kooperatyvui „Melbras“. Už litrą pieno supirkėjai jiems žiemą mokėjo apie 26–27 centus. Šiuo metu ūkininkai pristato 150 litrų pieno per dieną, o kai melžiamos visos karvės – apie 300 litrų.

Pašnekovai tikino pajutę, kad didžioji pieno krizė baigėsi. „Kainos tikrai šoktelėjo. Ir gana stipriai, palyginti su krizės laikotarpiu mokėtais 11 centų už litrą“, – sakė Iveta.

Gudinės kaimo ūkininkai, kaip ir kiti pieno ūkių savininkai, su nerimu laukia pranešimo apie būsimas kainas ir tuomet spręs, kas laukia vasarą. Šveikauskai įsitikino, kad kur kas geriau bendrauti su mažesniais kooperatyvais, superkančiais pieną, nei su stambiais pieno kombinatais. „Didžiųjų reikalavimai dideli, o mokėti nenori“, – patirtimi pasidalijo Marijampolės krašto ūkininkė.

Vargas, ir tiek

Irenos Ažukienės ūkis, esantis Patašinės kaime (Marijampolės sav.), apie tai, kad gali mažėti pieno supirkimo kaina, jokios informacijos dar nėra gavęs. „Neinformavo mūsų. Esame apie tai tik kažkur girdėję. Už vasarį mokės kaip visada. Dar negavome sąskaitų ir už paskutinę vasario dekadą parduotą pieną“, – sakė ūkio šeimininkai, pridurdami, kad nieko gero artimiausiu metu nesitiki.

Šiame ūkyje dabar yra 22 melžiamos karvės, 4 užtrūkusios ir dar bus traukinamų. Šiuo metu primelžiama po 300 litrų pieno per parą. Tačiau ūkininkės netenkina kaina. Anot I.Ažukienės, iki 40 karvių laikantiems aplinkiniams ūkininkams gauna vienodą kainą – už litrą UAB „Marijampolės pieno konservai“ moka 20 centų. Praėjusią vasarą už litrą mokėjo 14 centų.

„Ir ši kaina labai maža. Tikriausiai ji vėl mažės, nors mūsų sąnaudos auga – juk viską darome patys. Ir pašarus ruošiame, rytas vakaras važiuojame melžti, pievas tręšiame, šienaujame. Kažkaip reikia reikia pragyventi. O ką daryti, kur eiti? Į užsienį jau ne tie metai, kad išvažiuotume. Vargas, o ne gyvenimas“, – prošvaisčių pienininkams, melžiantiems 20–40 karvių, teigė nematanti Patašinės kaimo ūkininkė.

Ūkio savininkų teigimu, gal žemės ūkio bendrovėms, per parą primelžiančioms kelias tonas pieno, supirkėjai ir moka daugiau, bet ne tokiems smulkiems ūkininkams, kaip jie. Mat ir kita kaimynė ūkininkė, turinti 36 karves, už pieną gauna tokią pat kainą.

„Valstiečių laikraščio“ kalbinti Patašinės kaimo ūkininkai teigė jaučią apmaudą, kad jiems perdirbėjai už pieną moka varganus centus, o patys plečia gamybą ir net stato savo įmonių filialus užsienyje. „Jie produkciją turi kur parduoti, viską realizuoja. Kieno sąskaita ši plėtra? Mūsų. Iš mūsų pusdykiai pieną perka, o parduodami uždirba milijonus, kuriuos investuoja“, – kalbėjo ūkininkai.